Ne tik bendrovėje „Išlaužo žuvis“, bet ir kituose žuvininkystės ūkiuose prasidėjo ir kasdien intensyvėja žuvų gaudymo darbai

Šviežia, iš tvenkinio ištraukta žuvis ant mūsų stalo. Reikia tik panorėti. Bet ar taip bus ir kitais metais? Prekinių žuvų augintojų nuotaikos prastos net artėjant šventėms, kai kurie kalba apie karpininkystės išnykimą. Nuo kitų metų balandžio įsigaliosiantys jų veiklos reglamentai pardavimus gali sumažinti net iki 80 proc.

Draus prekybą gyvomis žuvimis

Lietuvoje yra dvi dešimtys žuvininkystės ūkių, tvenkiniuose auginančių 23 rūšių žuvis: karpius, amūrus, plačiakakčius, lydekas, šamus, karosus, lynus. Vėlyvas ruduo tvenkiniuose – pats darbymetis, nes gaudoma žuvis, kuri keliauja ant vartotojų stalo. Visa Lietuvoje sugaunama žuvis yra aukščiausios kokybės, pusė jos – sertifikuota, ekologiška, užauginta šeriant ne įvežtiniu ir ne visuomet aiškios kokybės pašaru, o Lietuvoje užaugintais grūdais. Tačiau ar ilgai tokia žuvimi galėsime mėgautis – neaišku.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra numačiusi nuo kitų metų balandžio 21 d., kartu su visoje Europos Sąjungoje įsigaliojančiu bendruoju Gyvūnų sveikatos reglamentu, kuriame be kitų reikalavimų nustatomi ir maistui skirtų žuvų sveikatos, užkrečiamųjų ligų kontrolės kriterijai, Lietuvoje įvesti naują prekybos gyva žuvimo tvarką.

Numatoma, kad prekybos vietose pirkėjai galės įsigyti tik apsvaigintas ir paskerstas žuvis, o pirkėjui pageidaujant – ir išskrostas, t. y. parduoti pirkėjui dar gyvą žuvį prekybininkai nebegalės.Tokia tvarka galios ne tik parduotuvėse, kurios jau šiandien iš dalies yra atsisakiusios prekybos gyva, ką tik iš akvariumo ištraukta žuvimi, bet ir turgavietėse – nebebus galima pardavinėti į statines ar kitokius indus sumestų ir leisgyvių žuvų, kokias artėjant šventėms galima pamatyti dažnoje šalies turgavietėje.

VMVT aiškina, kad tokius pokyčius paskatino besikeičiantis visuomenės požiūris į žuvų gerovės ir apsaugos reikalavimų užtikrinimą, siekiant kuo labiau sumažinti gyvūnų patiriamą stresą ir galimas kančias. Pakeitimais taip pat nustatomi labai aiškūs reikalavimai, kaip gyvos maistinės žuvys mažmeninės prekybos vietose turės būti apsvaiginamos, skerdžiamos, skrodžiamos ir parduodamos. Be to, sukonkretinti ir detalizuoti reikalavimai žuvų laikymo sąlygoms, vandens kokybei, elgesiui su žuvimis, jų gaudymui ir kt.

Šviežios žuvies vartojimo grandinė yra labai trumpa – šiandien žuvininkystės ūkio tvenkinyje pagauta žuvis jau rytoj turi pasiekti parduotuvę, o ant vartotojų stalo ji turi patekti per 5–7 dienas. Tik tokiu būdu vartotojas gali gauti šviežią, nerafinuotą ir neperdirbtą produktą, kurioje gausu baltymų, amino rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių omega 3 ir omega 6.

Išlaužo žuvis3

Nežino, ar išliks

Prienų rajone 512,04 ha ploto tvenkiniuose AB „Išlaužo žuvis“  veisia ir augina įvairaus amžiaus bei dydžio karpius, lydekas, šamus, lynus, amūrus, plačiakakčius, ešerius, karosus. Išaugintos žuvys realizuojamos tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje prekyboje, didelė dalis jų parduodama per prekybos tinklus.

„Lietuvoje esame tarp tų, kurie žuvų tvenkiniuose užaugina daugiausia – kasmet per 1 tūkst. tonų prekinių žuvų. Karpiai sudaro per 45 proc. visų mūsų auginamų žuvų“, – VL sakė „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis.

Pasak jo, bendrovė gyventų gerai, jei ne šiemet žuvininkams verslo ateities perspektyvas užtemdę būsimi reikalavimai. Anot vadovo, šie koronaviruso paženklinti metai ir taip sunkūs.Nepaisant to, žuvys augo gerai. Tačiau dabartinė, ypač būsima,situacija gyvos žuvies rinkoje,juos, kaip verslo šaką, visiškai išmušė iš vėžių. D.Svirskio teigimu, artinasi sunkiai suvokiamos permainos.

„Kažkas turbūt nori mus sunaikinti… Kažkokios (ne)matomos jėgos. Kažkas už tokio sumanymo slepiasi – gal vadinamosios uždarų narvų mergaitės, uždarų sistemų žuvų augintojai, o gal žuvų importuotojai, kuriems reikia, kad karpininkų Lietuvoje nebeliktų iš viso?“ –atviravo vienos didžiausių pagal gamybos apimtis tvenkininių žuvų augintojų –AB „Išlaužo žuvis“ – direktorius.

D.Svirskiui nekyla abejonių, kad nauji reikalavimai labai pasijaus visų tvenkiniuose auginamų žuvų, ypač karpių,augintojams.Jo nuomone, didiesiems karpių auginimo ūkiams šios permainos gali prišaukti krachą. Anot AB „Išlaužo žuvis“ direktoriaus, jie kol kas neranda išeities ir nepanašu, kad ras. Jam atrodo, kad žuvininkystės ūkiai lengviau išgyvens koronavirusą, nei įgyvendins naujus reikalavimus.

Todėl D.Svirskis situaciją palygino su vaikišku filmuku apie tarakoną, kuris parklupdė liūtus, jaučius ir visus kitus gyvūnus. „Mūsų veterinarijos vadovai išsigando aktyvistų, paskelbė mums ultimatumą.Todėl pusė žuvininkystės ūkių tikrai iškris iš rinkos. Neturime naujų galimybių“, –VL tikino D.Svirskis.

Milijonas gamyklai – nepakeliama

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius Rolandas Morkūnas VL teigė, kad VMVT visiškai uždrausti prekybos gyva žuvimo neketina, tačiau siekia sugriežtinti prekybos tokia žuvimo taisykles. Tai reiškia, kad prekybos tinklai savanoriškai atsisakys prekybos gyva žuvimi, ką jau daro.

„Žuvininkystės ūkiuose ir toliau bus galima prekiauti gyva žuvimi, bet tiesiogiai parduodame tik apie 20 proc. per didžiuosius prekybos tinklus parduodamo kiekio. Todėl net nėra abejonių, kad tokia pertvarka turės pasekmių. Jeigu negautumėte 80 proc. algos, ar pasijaustų?“ – retoriškai klausė R.Morkūnas.

Pasak jo, žuvų augintojai jau dabar ieško sprendimo būdų, vienas jų –gyvą žuvį paversti perdirbtu produktu, pavyzdžiui, žuvies filė, riekelėmis kepimui ant grilio, orkaitėje ar keptuvėje. Tai yra žuvies išklotinės, iš karto su prieskoniais arba kitaip paruošti žuvies gabaliukai. Bet tokiai perdirbimo gamyklai pastatyti, pasak R.Morkūno,reikia mažiausiai 1 mln. eurų.

„Žuvininkystės ūkis, kaip ir kiti žemės ūkio srities ūkiai, nėra tokia pelninga ūkio šaka, kad kiekvienas galėtų susikaupti tiek laisvų pinigų ir skubiai imtis pertvarkų. Paukštininkystės sektoriuje, kai buvo griežtinama prekyba paukščiais, pasiruošimui ir pereinamajam laikotarpiui buvo duoti 5 metai, o mums –pusmetis. Per tiek laiko patiems susirasti 1 mln.eurų investicijoms ir pasistatyti gamyklą – neįmanoma“, – tikino Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius.

Išvežti – sudėtinga

Tradicinėje akvakultūroje–tvenkiniuose– daugiau nei 80 proc. produkcijos sudaro karpiai. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkų pastebėjimu, šiai rūšiai Lietuva yra arealo pakraštys, todėl sąlygos auginti žuvis nėra labai palankios. Lietuvoje prekinė produkcija užauginama per 3 metus, kai piečiau esančiose šalyse– Čekijoje, Vengrijoje ir pietinėje Lenkijoje – per 2 metus. Be to, produkcijos kiekius riboja ir turimi tvenkinių plotai, kurių didinti nėra galimybės dėl aplinkosaugos reikalavimų bei profilaktinių gydomųjų priemonių naudojimo ribojimo ES.

Žuvininkystės produktų, pateikiamų įvidaus rinką, asortimentas yra nedidelis, o vartotojai jautrūs kainai. Lietuvos vartotojai renkasi tradicines jiems žinomas rūšis ir atsargiai žiūri į naujas. Produkcijos apimtis galima didinti tik turint kur eksportuoti produkciją. Deja, R.Morkūno pastebėjimu, tvenkiniuose augintų žuvų eksportas antri metai beveik sustojęs.

„Daugiausia gyvos žuvies išveždavome į kaimyninę Lenkiją, nes prieš dešimtmetį Lenkijos žuvų augintojai susidūrė su žuvų ligų problemomis ir negalėjo patenkinti savo šalies žuvų paklausos. Dabar Lenkijos ūkiai atsigauna, jaučiame jų siekius įeiti į Lietuvos rinką. Lenkijos žuvų augintojai žuvies gali atvežti tokia pat kaina, kokią gauname ir mes“, – aiškino R.Morkūnas.

Anot jo, dėl šios priežasties beveik neliko galimybių Lietuvos tvenkiniuose išaugintas žuvis išvežti ir į Vokietiją, ką dar prieš keletą metų sėkmingai darė. Šiuo metu dalis tvenkiniuose išaugintų žuvų yra eksportuojama į Latviją, nes latviai mažiau augina ir gamina. Tai lėmė istorinės priežastys, kai per privatizaciją latviai išskaidė ir išsidraskė žuvininkystės ūkius.Dabar pas mus tvenkiniuose žuvies išauginama 4 kartus daugiau nei Latvijoje.

Nepaisant sunkumų, Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius R.Morkūnas teigė, kad artėjant didžiosioms metų šventėms žuvų augintojų lūkesčiai yra tie patys:jie nori, kad visi gautų sveikų produktų ir prie Kalėdų stalo valgytų tradicinį karpį, nepamirštų jo.