Ne savo sklype laidoti gyvūnus draudžiama

Lietuvos įstatymai reglamentuoja ir leidžia augintinių palaikus laidoti tik nuosavoje žemėje, tad jos neturintiems kyla opus klausimas, kaip pagarbiai ir nepažeidžiant įstatymo atsisveikinti su savo gyvūnu. Ne paslaptis, kartais nugaišę naminiai gyvūnėliai užkasami kur pakliuvo ar kur patinka, arba dar blogiau – tiesiog išmetami į buitinių atliekų konteinerį, nors tai draudžiama – gresia bauda.

Vienas sprendimų – gyvūno palaikus palikti utilizuoti arba kremuoti veterinarijos klinikose. Pirmasis ir vienintelis Lietuvoje gyvūnų krematoriumas veikia Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijoje, Zoliškių kaime. Galbūt važiuodami į Žygaičius, prieš pat miestelį dešinėje matėte šunų skulptūrėles. Pasukus šiuo keliu, nuošalėje nuo kitų sodybų matyti modernus gyvūnų krematoriumo pastatas.

Anot išskirtines paslaugas teikiančios įmonės „Vetservisas“ savininkų kraštiečio Vitalijaus ir kaunietės Tomos Žebelių, gyvūnų krematoriumas padeda išspręsti didžiulį šeimininkų rūpestį – kur dėti nugaišusį gyvūną, nes ne visi palaikus nori užkasti savo sklype arba net neturi nuosavos žemės, bet ir nori humaniškai su augintiniu atsisveikinti.

Atveža net iš sostinės

Gyvūnų palaikus į krematoriumą galima nuvežti patiems, paskambinus įstaigos telefonu arba gaišenas palikti veterinarijos klinikose, su kuriomis „Vetservisas“ yra sudaręs sutartis. Tokių veterinarijos klinikų, su kuriomis bendradarbiauja Toma ir Vitalijus Žebeliai, Lietuvoje net septynios dešimtys. Anot V.Žebelio, tarpininkaujant veterinarijos gydytojui, gyvūnėlių gaišenos bus perduotos krematoriumo darbuotojui, o vėliau urna su pelenais grąžinama į kliniką, iš kur šeimininkas ją gali pasiimti.

– Galime paimti nugaišusį gyvūną ir iš namų, – sakė krematoriumo įkūrimo iniciatorius V.Žebelys.

Kremavimo procedūrą gyvūnėlių šeimininkai gali stebėti iš kitos patalpos, o netrukus tai galės daryti ir nuotoliniu būdu

Nugaišusius gyvūnus jų šeimininkai į krematoriumą Tauragės rajone atveža net iš sostinės. Įmonės vadovė T.Žebelienė sakė, kad pagal iš anksto sudarytą maršrutą važiuoja pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Anot T.Žebelienės, klientai, jei tik nori, gali stebėti kremavimo procedūrą, procesas užtrunka nuo valandos iki trijų. Krematoriume įrengta atskira patalpa su langu į kremavimo patalpą, yra galimybė atsigerti arbatos ar kavos.

Žebeliai žurnalistei ne tik aprodė kremavimo įrangą, vadinamąją krosnį, šaldytuvus, papasakojo, kaip atliekama paslauga.

Galima įsigyti urną

Krematoriume galima įsigyti ir prabangią, dailią keraminę, metalinę ar medinę urną. Jų kainos svyruoja nuo 30 iki 100 eurų. Tačiau standartinė medinė urna įskaičiuota į paslaugos kainą. Kai kurie kremavimą renkasi dar ir todėl, kad gyvūno pelenus su urna paprasčiau palaidoti, ypač jei augintinis nugaišta žiemą arba jis labai didelis.

Klientai gali pasirinkti ir prabangesnes keramines, ir metalines ar medines urnas

Ir svarbiausia – kiek kainuoja kremavimo paslauga? Pasak V.Žebelio, nuo 75 iki 220 eurų, pagal gyvūno svorį. 75 eurai atsieis kremuojant iki 1 kg sveriantį gyvūną. Tokių jau būta – ir mažas šuniukas, ir kačiukas, ir jūrų kiaulytė. Daugiausiai kremuoti atvežama šunų.

Kol kas krematoriumo įranga, kurią verslininkai įsigijo Anglijoje, veikia 20–30 procentų pajėgumu. Nuo gegužės jiems priklausančio krematoriumo paslaugomis jau pasinaudojo apie 180 klientų. Tarp jų – gyvūnų prieglaudėlę sostinėje turinti lietuvė, grįžusi gyventi į gimtinę iš Amerikos. Nugaišę gyvūnai į krematoriumą atvežami ir iš Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Ukmergės. Anksčiau lietuviai nugaišusius savo augintinius kremuoti gabendavo net į Latviją.

Požiūris keičiasi

Zoliškių kaime krematoriumą įkūrę Žebeliai sako, kad nugaišusių gyvūnų kremavimas – humaniškas, etiškas, civilizuotas atsisveikinimas su savo augintiniu. Visuomenės požiūris į naminius gyvūnus esą keičiasi. V.Žebelys sako, kad ir pririštų prie būdų šunų kaimuose mažėja. Vis daugiau žmonių įrengia savo augintiniams voljerus.

– Žingsnis po žingsnio viskas keičiasi. Taip pat ir požiūris į gyvūnų kremavimą. Šiais laikais žmonės gyvūnus humanizuoja, paprastai kalbant, savo augintinius sužmogina. Jiems skiriamas itin didelis dėmesys, todėl gyvūnui nugaišus ir atsisveikinimo norisi kitokio, humaniško. Mintis apie gyvūnų krematoriumą gimė man. Žmona pritarė. Nuo idėjos iki apleistoje sodyboje įrengto krematoriumo su visais institucijų leidimais praėjo gal šešeri ar septyneri metai. Įkurti krematoriumą buvo nelengva. Tai labai specifinė sritis, o galinčių pasidalinti panašaus verslo kūrimo patirtimi beveik nėra. Vien kol įregistravome savo veiklą ir sutvarkėme reikalingus dokumentus, užtrukome kelerius metus. Tačiau institucijos – aplinkosaugos, maisto ir veterinarijos tarnyba, higienos specialistai buvo labai geranoriški, – atviravo pašnekovas.

Planuose – nuotolinis stebėjimas

Anot V.Žebelio, jie nesulaukė neigiamos reakcijos ir iš vietos gyventojų. Nuo krematoriumo iki kitų sodybų toli, o kremavimo technologijos modernios.

– Kremavimo metu pasiekiamas 850 laipsnių karštis. Laikomasi visų higienos normų. O ir juodi dūmai, kaip kas nors gali pagalvoti, iš kamino nerūksta, – aiškino verslininkas.

Šiuo metu krematoriume dirba keturi žmonės.

Krematoriumo įkūrėjas V.Žebelys yra veterinarijos gydytojas, tačiau jo specializacija – ne smulkūs gyvūnai, jis dirba su šalies kiaulių ūkiais. Jo žmona Toma – ekonomistė. Ji ir vadovauja vyro sukurtam Lietuvoje analogų neturinčiam netradiciniam verslui.

Žebeliai savo interneto svetainėje www.augintiniukrematoriumas.lt planuoja sukurti teikiamos paslaugos stebėjimą nuotoliniu būdu, tai yra klientas, suvedęs duotą kodą, galėtų stebėti, kaip vyksta kremavimo procedūra.

Idėja atkeliavo iš užsienio

Iš kur idėja įkurti krematoriumą?

– Ne kartą girdėjau, kad žmonės Lietuvoje neturi kur palaidoti nugaišusių augintinių. Žinoma, galima gyvūną palikti veterinarijos gydykloje, kad išvežtas į Rietavo sanitariją jis būtų utilizuojamas kartu su kitais kritusiais gyvūnais, tačiau ne visi to nori. Gyvūnų krematoriumai vis populiaresni užsienyje, jų itin daug Anglijoje, Amerikoje. Atsisveikinimo su gyvūnais paslaugos teikiamos Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Užsienio patirtį bandome pritaikyti Lietuvoje, – teigė V.Žebelys.

– Tai paslauga tiems, kurie be proto myli savo gyvūnus ir jų netenka. Ne visi nori atiduoti į utilizavimo įstaigą, kur gaišenos dar perdirbamos. Mūsų tikslas – išsaugoti pačius gražiausius prisiminimus apie kliento augintinį. Vienoje krematoriumo patalpų esame įrengę prisiminimų medį, kur žmonės gali palikti įrašą apie savo gyvūnėlį, – pokalbį baigė įmonės vadovė T.Žebelienė.

***

Redakcijos komentaras.Straipsnio autorės ir jo herojų pavardės – tik sutapimas.