AM nuotr.

Vasara artyn, karantino apynasris silpnyn. Vėl zuisime keliais keleliais. Galbūt ne taip intensyviai, kaip prieš metus ar kelis, tačiau vis tiek netūnosime vienoje vietoje.  Sėsime prie vairo ir pirmyn… Į degalinę. Kupiškyje, Biržuose ar Rokiškyje?

Bemaž prieš mėnesį pasirodžius publikacijai „Degalų kainų pasiutpolkė tuština rokiškėnų pinigines…“ („Gimtasis Rokiškis“, 2020 m. balandžio 28 d.), internete ji sulaukė per 19 tūkst. atsivertimų ir rimtų, ne iš piršto laužtų komentarų. Primenu: publikacijoje  palygintos degalų kainos Rokiškyje ir aplinkiniuose rajonuose ne tik tarp skirtingų tinklų degalinių, bet ir tarp to paties tinklo. Kainų skirtumas akivaizdus ir tikrai ne rokiškėnų naudai.

Rajono meras nepadės, nes kainos – privataus verslo reikalas. Pirkėjų užtarėja turinti būti Valstybinė vartotojų teisių tarnyba sako, kad kiekvienas  pardavėjas ar paslaugų teikėjas pats pasiskaičiuoja pelningumą, konkurencingumą ir turi vadovautis protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Rokiškėnai, pažiūrėję į degalų kainų skirtumus, čia neįžvelgtų nei sąžinės, nei logikos, tad vienas komentatorius pasiūlė protestuoti: atvažiuoji į degalinę, ištrauki kuro pistoletą, pagalvoji, kad kuras brangus, padedi pistoletą ir ramiai išvažiuoji. Ką darytų verslininkai, jeigu Rokiškyje toks reiškinys taptų masinis? Tai retorinis klausimas.

Tačiau pagrindinė tema ne ši, o požiūris į rokiškėnus – klientus ir pirkėjus. Publikacijoje paminėti trys degalinių tinklai: „Circle K“, „Viada“,  „Baltic Petroleum“. Jiems uždavėme tiesų šviesų klausimą: kokios priežastys lemia aukštesnes degalų kainas Rokiškyje nei Biržuose ar kituose miestuose? „Atsakymų“  marmalynėje pagarbos vertas ir kaip saulės spindulėlis atrodo trafaretinis pirmosios įmonės atstovo atsakymas, kad lemia degalinių tipas, apyvarta, klientų srautai, įtaką daro konkurencinė aplinka, individualios aplinkybės, bet dėl to vartotojas tik išlošia, nes esą gali pasirinkti jam tinkamą kainą ir degalinės lokaciją. Kodėl šis atsakymas trafaretinis? Nes tokiomis formuluotėmis įmanoma pateisinti tiek kopūstų daigų, tiek baldų ar braškių pardavimo kainas. Kodėl vertas pagarbos? Vien todėl, kad reagavo.

Bendravimas su kitų dviejų tinklų atstovais priminė komediją arba pasaką be galo, kurios „galas“ aiškus: eikit jūs su savo klausimais toli toli, kur laukai žali.

Nesame naivūs. Nė vienas verslas, ypač stambus, viešai neatskleis rinkodaros ir pan. paslapčių, tad pasiteiravimas, kodėl Biržuose degalai keliolika centų pigesni nei Rokiškyje, galbūt jam, verslui, atrodo labai neparankus ir neviešintinas. Tačiau šiais atvejais peršasi kita išvada: verslo rykliams esame per maži kilbukai, su kuriais net šnekėtis tingisi. Galvoje turiu ne personalijas ar konkretų laikraštį, o apskritai rokiškėnus, kurie kažkodėl priversti permokėti, kitaip sakant, yra „žemiau „plintuso“ (tai ekonomistės, europarlemantarės Aušros Maldeikienės posakis).

Šnekėtis tingisi, bet pinigų iškošti norisi. Anksčiau skelbta, kad vasaros pradžioje mieste pradės veikti nauja UAB „Viada“ degalinė. Vadinasi, apsimoka iš mūsų košti, nes investicijos sieks iki 1,2 mln. Eur, naujų darbo vietų – net 16 ar 17. Įdomu, ar jas užims rokiškėnai? Įtariu, atidarymo dieną kils į viršų spalvoti helio balionėliai, kažkas perkirps blizgančią juostelę, pliaukšės plojimai, bus vainikuotas pirmasis klientas, numesta viena kita nuolaidėlė, o paskui vėl leidžiamasi į kainų pasiutpolkę.  Tik nuo mikrorajono daugiabučių atskries 20 graudžių „Amžinąjį atilsį…“ už kiekvieną nelygioje kovoje kritusią žaliaskarę. Jas teko nupjauti, kadangi jų vietoje suformuotas išvažiavimas iš degalinės. Už tas egles į rajono biudžetą įplaukė beveik 6 tūkst. Eur. Tokia suma – smulkmena, bet visgi šis tas (kiti degalinių mokesčiai subyra į valstybės biudžetą). Tokios lėšos pakliūna į rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą ir naudojamos atliekų tvarkymui, aplinkos atkūrimo priemonėms ir pan.

Degalai – kasdienis maistas automobiliams. Gardi, kvepianti duona – kasdienis maistas ant žmonių stalo. Ar lengvai Rokiškyje, didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse, surasime rokiškėnų duonos gaminių? Kas žino, tas randa. Duonos kepaliukų reikia ieškoti ties kojos gurneliais, pačioje žemiausioje lentynoje, „žemiau „plintuso“. Ir tarsi pasityčiojimas prie tos lentynos kabo užrašas: „Jūsų krašto duona.“ Akių lygyje esančios lentynos nukrautos sostinėje ar kituose didmiesčiuose pagaminta produkcija. Informatyvūs liežuviai šnabžda: už papildomą mokestį prekybos centrai išdėlioja prekes plačiau ir ten, kur greičiau pastebi pirkėjas. Marketingo sutartys. Pirkėjui yra pasirinkimas – galima apsisukti ant kulno, nužingsniuoti į netoliese esančią firminę vietinės duonos parduotuvę ir pinigus palikti tiesiogiai jiems, o ne tiems, kurie vietinį verslą laiko „žemiau „plintuso“.

Baigiant norisi apgesinti karštas aistras tų, kurie mintyse spėjo užsipulti visus šalies verslininkus manydami, kad jie tik gviešiasi pinigų ir vieninteliu tikslu laiko kartelinius susitarimus. Visokių yra. Ta pačia kainų tema teko šnekėtis su vieno degalinių tinklo, neprekiaujančio mūsų rajone, vadovu. Kieto būdo žemaitis rėžė – visose jo vadovaujamo tinklo degalinėse kainos vienodos, ir visai nesvarbu, ar jos Pasvalyje, ar Žemaitijoje. Vadinasi, norint viskas įmanoma.

Vilma Bičiūnaitė

Vilma Bičiūnaitė