Virgis V. KUPRYS

Mieli mano jaunieji bičiuliai, auklėtiniai ir ugdytiniai, šviesioji Lietuvos ateitie! Sveikinu Jus visus su Rugsėjo 1-ąja! O ypač sveikinu visus tuos, kurių šiemet laukia egzaminai!

Daugelis jūsų, ko gero, jau esate pasiryžę šiais mokslo metais labai stipriai mokytis ir pasispausti. Ir nežinau, ar kas nors jums tai sakė, bet, žinokit, greičiausiai to nebus: mokslo metai jau bus gerokai įsibėgėję, kai staiga apsižiūrėsite, kad mokotės ne ką daugiau, nei per dvylika metų esat įpratę. Tada iš naujo imsite įtikinėti save: nuo Naujųjų metų – tai jau tikrai tikrai!

Bet praeis ir Naujieji, ir šimtadienis, ir Užgavėnės, o jūs taip ir neprisiversite mokytis. Ir kai iki egzaminų liks tik koks mėnuo ar tik savaitė, jūs suprasite, kad tiesiog fiziškai nebeįmanoma išmokti viso to, ko neišmokote per dvylika metų.

Tada feisbukuose pasipils paverkšlenimai apie tai, kad egzaminai yra didžiausia neteisybė, o visa švietimo sistema yra supuvusi ir žlugdo jūsų išskirtines asmenybes. Žinau, kad taip bus, nes kasmet šitaip būna.

Todėl štai ką noriu iš anksto jums pasakyti: nusiraminkite ir nustokit verkšlenti. Niekam tie jūsų egzaminai neįdomūs. Čia tik jums atrodo, kad egzaminai yra labai svarbu ir kad nuo jų rezultatų priklauso visas likęs jūsų gyvenimas. Bet iš tikrųjų net mokytojai, kurie dabar tais egzaminais jus gąsdina, patys tuo netiki.

Leiskite jums viską paaiškinti, o kad lengviau būtų viską suprasti ir įsiminti, išdėstysiu ką galvoju atskirais punktais. Važiuojam.

1. Egzaminus jūs išlaikysit visi. Pažadu. Jeigu jūs esate pajėgūs perskaityti šitas eilutes, vadinasi, esate pakankamai gudrūs išlaikyti egzaminus.

Aš suprantu, kad mokytojai dabar jus gąsdina, jog su tokiu požiūriu ir su tokiomis pastangomis jūs esate praktiškai pasmerkti, bet išduosiu jums vieną paslaptį: tie patys mokytojai egzamino metu padarys viską, kad jums bent kiek pagelbėtų ar netgi ištrauks jus, jei tik reikės. Rimtai. Paklausinėkite savo tėvų, vyresniųjų brolių ir seserų, kaip jie laikė savo egzaminus. Net neabejoju, kad visi jie paminės kokį nors mokytoją, kuris jiems „labai biškį padėjo“.

Matot, dalykas yra toks: visi mokytojai yra suinteresuoti, kad jų mokiniai pasirodytų kuo geriau. Jiems tai garbės reikalas ir jų darbo, įdėtų pastangų įvertinimas bei rodiklis! Maža to, kiekvienas mokytojas labai žmogiškai nori, kad jūs jį prisimintumėt ir minėtumėt geruoju. Ir galiausiai – net pati mokykla yra suinteresuota, kad jūs išlaikytumėt. Viena vertus – nuo jūsų egzaminų rezultatų priklauso mokymo įstaigos rodikliai ir prestižas, o kita vertus – niekas nenori dar vienus metus papildomai terliotis su tais, kurie neišlaiko.

Todėl iš tiesų iš tiesų sakau jums – egzaminus jūs išlaikysit. Jei ne savo gudrumu ir žiniomis, tai mažų mažiausiai – iš Dievo ir iš mokyklos malonės. Aš jau daugiau nei dešimtį metų dirbu švietimo srityje, bet dar nesutikau žmogaus, kuris būtų per egzaminus susikirtęs. Esu dirbęs ir socializacijos centre, kur gyvena ir „mokosi“ nusikaltimus padarę paaugliai – tarp jų esu matęs tokių, kurie nesugebėdavo suregzti nė elementariausio sakinio, dažnas net nemokėdavo daugybos lentelės, bet egzaminus jie visi išlaikė. Paprasčiausiai: Lietuvai nereikia neišlaikiusiųjų, pas mus jų tiesiog nėra kur padėti. Todėl dar kartą kartoju: nusiraminkite, jūs neabejotinai išlaikysite. Klausimas yra tik toks: kaip išlaikysite, kokie bus jūsų rezultatai. O čia mes jau pereinam prie antrojo punkto.

2. Egzaminų rezultatai nėra svarbūs. Ar bent jau ne tiek svarbūs, kaip jūs dabar įsivaizduojate. Išsiaiškinkim tai.

Iš esmės – ką lemia gerai išlaikyti egzaminai? Na, taip, jūs galėsite įstoti į universitetą, galbūt netgi pasirinkti jums labiau patinkančią specialybę. O gerai baigę studijas jūs turėsite geresnes startines pozicijas darbo rinkoje, kitaip tariant – galbūt (bet tik galbūt) galėsite susirasti geresnį darbą su padoresniu atlyginimu. Bet… O kas tada? Ar čia ir yra jūsų toks planas – visą savo gyvenimą dirbti kažkam kitam? Lenkti nugarą ir gadintis sveikatą, kad galėtumėte gyventi nuo algos iki algos?.. Ar čia jau yra jūsų lubos, jūsų gyvenimo vizija?..

Bėda ta, kad visa šita schema – gerai baik mokslus, stok į universitetą, susirask gerai apmokamą darbą ir iki pensijos dirbk – veikia tik tuo atveju, kai jūs siekiate būti tiesiog vidutine asmenybe su vidutinėmis pajamomis. Bet jeigu jūs turite ambicijų siekti kažko daugiau, jei svajojate kurti verslą ar gyventi iš kūrybinės veiklos, jeigu tikitės kada nors užsidirbti finansinę laisvę ir gyventi ne iš savo viršininko malonės, jums reiks išsiveržti iš už šitos sistemos ribų ir daryti tai, ko jūsų niekas nemokys nei mokykloje, nei universitete. Jums prireiks visiškai kitokių žinių, kitokių įgūdžių, ir jūsų diplomas versle praktiškai nereikš nieko. Jūs pamiršite ne tik savo mokyklos egzaminų rezultatus – jūs apskritai pamiršite, kuriuos egzaminus laikėte ir ką per juos reikėjo daryti.

Ir jeigu jums pasiseks (o aš labai linkiu, kad pasisektų), jūs samdysite vadybininkus ir buhalterius, projektų vadovus ir rinkodaros specialistus, kurie mokykloje mokėsi vien dešimtukais ir egzaminus išlaikė labai gerai. Tokia yra gyvenimo ironija: geriausieji mokiniai, tie vadinamieji „pirmūnai“, per daug bijo suklysti, kad imtųsi savo verslo, ir todėl ateityje jie tampa vidutinių mokinių darbuotojais – gerais buhalteriais ir neblogais vadybininkais, bet niekuo daugiau. Nebent tik bambekliais, kurie yra viskuo nepatenkinti, nes jaučiasi nepakankamai įvertinti ir neapdovanoti už dvylika metų knygų graužimo.

Ir galiausiai čia prieiname prie trečiojo punkto, kuris yra užvis svarbiausias:

3. Nustokite verkšlenti, kad mokykla jus žlugdo. Dėl Dievo meilės, visur tik girdžiu kaip jūs skundžiatės. Kad mokykla jus žlugdo kaip asmenybes, kad slopina jūsų kūrybiškumą, kad mokykloje jus moko dalykų, kurių gyvenime jums neprireiks, ir reikalauja rezultatų neatsižvelgiant į jūsų įgimtus polinkius, gabumus beigi neabejotiną genialumą…

Žinote ką? Nueikite į kamputį ir apsiverkit.

Pasakysiu jums paprasčiausią dalyką: jokia mokykla nėra pajėgi sužlugdyti jokio guvesnio proto. Duokite man bet kurią iškilesnę asmenybę, kad ir kas tai bebūtų – mokslininkas, rašytojas, skulptorius ar atlikėjas. Kodėl jų mokykla nesužlugdė? Kaip taip atsitiko, kad toje siaubingoje švietimo sistemoje su tokiais baisiais egzaminais ir žlugdančiais mokytojais nebuvo užgniaužtas tų iškilių asmenybių kūrybiškumas ir genialumas? Ar galite tai paaiškinti?

Esmė yra ta, kad tos žinios, kurias jūs gaunate mokykloje, tėra minimumas. Jį privalo žinoti kiekvienas, nuo baleto šokėjo iki santechniko ir nuo duonos kepėjo iki akcijų biržos maklerio. Ir jeigu jūs turite bent vieną smegenų vingį – jūs esate pajėgūs tas žinias įsisavinti. Todėl nustokite verkšlenti ir mokyklą vaizduoti kaip baubą – jeigu jūs esate tikrai tokie ypatingi, kokiais save laikote, tai baigsite mokyklą be jokio vargo ir egzaminų išvakarėse su draugais eisite žaisti futbolą. O tada kitą dieną visiškai ramūs nueisite, ir viską išlaikysite. Nes iš tiesų išmanote kur kas daugiau, nei tas mokyklinis minimumas. Todėl sėkmės jums ir gerų mokslo metų!

 

Virgis V. KUPRYS