P. Gylys

Rubrikoje „Nuomonė apie TV“ kalbamės su profesoriumi Povilu Gyliu.

– Perfrazuojant garsiąją revoliucinę tezę „užimk telegrafą ir valdysi valstybę“, noriu paklausti, ar, žiūrint mūsų LRT televiziją, matyti, kas ją valdo?

– Jau seniai kalbu apie tai, kad mūsų nacionalinis transliuotojas formaliai yra privatizuotas grupės žmonių. LRT neatspindi nuomonių įvairovės. Ji praktiškai atstovauja vienai politinei grupuotei, turiu galvoje, opozicijai, pirmiausia – konservatoriams. Ne tų pažiūrų žmonės nacionaliniam transliuotojui yra marginalai (jei nesi liberalas, vadinasi, esi marginalas). Aš, pavyzdžiui, esu juoduosiuose LRT sąrašuose, nors esu ekonomikos profesorius, bet… ne liberalas.

– Ir turite „neteisingą požiūrį“, ar ne?

– Visiškai „neteisigą požiūrį“ į valstybę, ekonomiką, jos raidą, perspektyvas ir t.t. Todėl patekti į LRT man šansų nėra. Nors taip pat galvojančių, kaip ir aš, tikrai yra nemažas procentas. Vadinasi, mano pasisakymai būtų visiškai natūralūs, kadangi opinija būtų ne tik mano, bet ji atspindėtų ir dalies rinkėjų, dalies Lietuvos piliečių pažiūras. Bet kitokiai nuomonei televizijoje vietos nėra. Mes faktiškai turime vienpartinę ideloligiją. Ir šerdis tos ideologijos yra liberalizmas.

– Kalbame apie informacines laidas?

– Tikrai nevertinu laidų, kurioms neturiu kompetencijos, sakysime, meno ir t.t. Kalbu apie visuomeninę misiją, informacinę, apie būtinybę suteikti tikrą informaciją, nenutylėti svarbių temų, nepridengti galimai korupcinių veiksmų, kaip, pavyzdžiui atsitiko su Gintautu Pangoniu ir garsiuoju „Grigeo“ skandalu Klaipėdoje. Aš matau dengimą. Tai tikrai neatitinka visuomeninio transliuotojo misijos. LRT taryba pagal dabartinę tvarką (žinau, kad LRT įstatymas yra koreguojamas) tikrai turėtų įsikišti. Deja, ten esantys žmonės, kurie pagal užmanymą turėjo atstovauti įvairioms nuomonėms, praktiškai tik stebi ir nieko nedaro. Taryba neatlieka savo misijos.

– Jūsų manymu, LRT taryba turėdama svertų tiesiog nenori įsikišti?

– Manau, jei LRT taryba norėtų, ji susirinktų, išsikviestų generalinę direktorę, vieną ar kitą laidos vedėją ir pasakytų: palaukite, negalima taip vienpusiškai nušviesti įvykių. Kadangi Konstitucijoje įrašyta, kad Lietuva yra demokratinė valstybė, tad nuomonių pliuralizmas yra demoktratijos esminis požiūris.

– Kaip televizija pateikia užsienio informaciją?
– Manau, kad užsienio politikos blokas irgi nušviečiamas prastai, fragmentiškai ir šališkai. Pateikiama labai skurdi informacija, turiu omeny nacionalinį transliuotoją. Faktiškai užsienio politikos tematika yra kažkur užkampy, nors globalizacijos amžiuje tai turėtų būti viena svarbiausių temų. Nematau LRT televizijoje nepriklausomų ekspertų, apskritai, diskusija čia yra beveik numarinta.

– Pateikiama vienpusiška informacija?

– Taip, vienpusiška. Yra pas mus praktinis šalies vadovas ir maždaug ta nubrėžta linija ir yra kalbama. O juk turėtų būti diskusija. Suprantu, kad politikas turi būti atsargus ir vykdyti tam tikrą partijos liniją, vienokią ar kitokią. Bet, tarkime, akademiniai žmonės – politologai, mes, ekonomistai, tarptautine ekonomika besidomintys – turime išsakyti savo nuomonę, o jau politikai tų nuomonių pagrindu galėtų susiformuoti savo požiūrį. Bet šito nėra. Vadinasi, žemesniu, laisvesniu, tai yra pilietiniu, lygmeniu nėra diskusijos. Aišku, patys politikai negalėtų pasiduoti sujaukčiai – vieną dieną vienaip, kitą – kitaip kalbėti. Partija turi savo programą ir vykdo pažadus rinkėjams, kaip toje programoje parašyta. Viskas gerai. Bet mes, akademiniai žmonės, apskritai laisvi piliečiai, turėtume kalbėti laisvai ir politikai gal kažką naudingo iš tos diskusijos sužinotų.

 

Irena BABKAUSKIENĖ