Ramūnas Terleckas

Rugsėjo ketvirtąją paaiškėjo, kad ilgai auginta ir viešojoje erdvėje puoselėta stebuklingų valdžios grybų – maisto kuponų, liaudiškai vadinamų vaučeriais, – programa sugraužta kirminų nė nepradėjusi dygti. Gamtos jėgas išmanantieji sako, kad greičiausiai idėja gimė mėnulio pilnaties metu, todėl iš anksto buvo pasmerkta liūdnoms pakasynoms.

Pasikeitus Žemės ūkio ministrui nuspręsta, kad valstybei, t. y. mokesčių mokėtojams, galėjusi kainuoti 14 mln. eurų idėja išsėmė savo viešųjų ryšių potencialą, todėl ją galima būtų padėti į stalčių. Nuo pat pradžių bent kiek proto turintiems buvo aišku, kad buriamas sudėtingas 6 eurų vertės nuolaidų mechanizmas nepasiturinčioms šeimoms mažų mažiausiai yra kvailystė.

Visiems, bet ne buvusiam ministrui Giedriui Surpliui, kuris rimta veido išraiška dėstė tokios priemonės naudą. Taip pat rimtai jis porino ir apie ministerijos perkėlimo į Kauną būtinybę ir būsimą neapsakomą gėrį. Teisybės dėlei, G.Surplį derėjo vadinti ne ministru, o vykdančiuoju direktoriumi, kuris vadams paliepus gulasi ant bet kurios ambrazūros. Tokie kadrai yra labai vertinami partijų, todėl niekad nežūsta ir vis atgimsta feniksais naujose pareigose ar kitose partijose. Ir niekam nerūpi, kad dėl stebėtino panašių asmenų entuziazmo iš ministerijos ir jai pavaldžių institucijų pabėgo geriausi specialistai.

Vaučerių pakasynų fone keistokai atrodo premjero patarėjų elgesys. Tai vienam interneto portalui verkiama ant peties, kad numarinta puiki idėja; kad dėl to kalta aplinka, nesupratusi esmės; kad Žemės ūkio ministerijoje priviso vos ne tėvynės išdavikų, kurie žurnalistams nutekina slaptos informacijos etc. Dar galėjo pridurti, kad dėl visko kalta opozicija. Kiek vėliau nacionalinei televizijai patarėjas jau ramiai paaiškina, jog vaučerių idėja nesulaukė visuomenės paramos, todėl jos atsisakoma. Dar vėliau premjeras Saulius Skvernelis viską paneigia, duodamas suprasti, kad ne patarėjai, o vyriausybė priima tokius sprendimus. Taigi patarėjas su naujienomis aplenkė premjerą, dėl to turbūt jau gavo pylos, tačiau visiškai aišku – vaučeriai laidojami. Jei kas pamiršo, genialiose galvose jie gimė tada, kai vyriausybė nusprendė kovoti su maisto produktų kainomis didžiuosiuose prekybos tinkluose.

Tuomet premjeras rašė laiškus, į Lietuvą kvietė pasaulinius tinklus, kad ateitų, konkurenciją sudarytų ir brangius sūrius pigiais paverstų. Nežinia, ar iš tikrųjų rašė, nežinia, ar išsiuntė, tačiau kol kas negirdėti naujų gigantų atidundant. Bet viešųjų ryšių akcija artėjant prezidento rinkimams skambėjo garsiai, demonstravo premjero ryžtą ką nors daryti, rodė nuoširdų rūpestį paprastu darbo žmogumi. Tiesa, buvo ir piktuolių, kurie pečiais gūžčiojo ir pirštą prie smilkinio sukiojo, tokie buvo vadinami trukdančiais dirbti.

Visas keistenybes, kurių ėmėsi dabartiniai valdantieji, jau sunkiai ir besuskaičiuosi, kad ir norą uždrausti prekiauti alkoholiu lauko kavinėse, kuris, beje dar nenunyko visiškai, nes yra tikinčiųjų, jog dalis piliečių prisigeria kavinėse, o paskui eina skandintis. Apie Seime užderėjusių tyrimų komisijų gausą ir prasmę bei prekybą parlamentarais, kai net Agnė Širinskienė kelioms dienoms Remigijaus Žemaitaičio frakcijon nutekinta buvo, baisu ir pagalvoti.

Vis paspėlioju, ar rinkimams atėjus rinkėjai nepaskandins žaliųjų valstiečių kartu su darbščiais Kirkilo socialdemokratais ir neaišku kokiu vardu pasivadinsiančiais tvarkiečiais? Bet vėlgi prisimenu, kad žmogiškasis kvailumas nėra išmatuojamas. Juolab, kad įvairiausių vaučerinių protų jaukimo akcijų dar galima prigalvoti.

Bet kol valdantieji trumpam pritilo – ar jėgų pristigę, ar persigrupuodami, – į politinių aktualijų lauką žengia prezidentūra. Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda trumpai pristatė mokesčių pakeitimų paketą, kuris leistų 100 mln. eurų padidinti išlaidas socialinei apsaugai ir taip sparčiau didinti pensijas bei išmokas neįgaliems. Prezidentas teigia, kad tuos 100 milijoną pavyktų surinkti lėtinant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimą. Prezidentas siūlo keisti įstatymą, kuriame numatyta, kad 2020 metais NPD turėtų didėti nuo 300 iki 400 eurų. Anot jo, augimas galėtų siekti tik 30 eurų. Antrasis šaltinis – mažinti lengvatą dyzeliniams degalams, kuri taikoma ūkininkams. Dabar ši lengvata valstybės biudžetui kasmet atsieina 83 mln. eurų. Anot Prezidentūros, derėtų labiau apmokestinti ir individualios veiklos, kapitalo prieaugį bei dividendus – siūloma, kad pajamoms pasiekus tam tikrą ribą nebegaliotų 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) „lubos“.

Esminė diskusija dėl prezidentūros siūlymo dar neprasidėjo, net ekspertai apie juos kalba aptakiai, vartodami gerovės valstybės ir gyvulių ūkio metaforas. Tik premjeras suabejojo dėl lengvatų naikinimo ūkininkams, o Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pareiškė, jog valdžia pirmiausiai turėtų išsikovoti tokias pat tiesiogines išmokas, kokias gauna ES senbūvės. Bus įdomu stebėti, ką rinksis Seimas, nes ir pensininkų, ir ūkininkų balsai rinkimuose yra svarbūs.

Ramūnas Terleckas