Feliksas Grunskis

Kažkada, seniai seniai, kai dar nebuvo nei radijo, nei televizijos, nei interneto, bet jau buvo knygos, senoliai jaunesnius sudrausdavo, kad valgydami neskaitytų. Sakydavo: protą suvalgysi! Kai kam su protu kildavo nesklandumų. Gal apie tokius sakydavo: iš didelio rašto išėjo iš krašto? Dabar, iš proto einama kitaip. Vienoje rankoje šaukštas, o kitoje rankoje – išmanusis telefonas. Kol neuždraudė buvo ir dar baisiau: vienoje rankoje automobilio vairas, o toje – tas pats telefonas. Dabar tokius gaudo ir baudžia. Ne todėl, kad važiuodami iš proto neišeitų, o todėl, kad savęs nepražudytų, kitų neužmuštų.

***

Kažkas su mūsų galvomis nėra gerai, jeigu taip tenka tramdyti. Mokslininkai patvirtina, kad dėl informacijos pertekliaus kinta ar pakito mūsų smegenų struktūra. Kodėl?

Spėjama, jog gauname per daug paviršutiniškų žinių. Dėl tokių žinių smegenyse susidaro naujos neuronų jungtys. Paviršutiniškos žinios ir lieka tokiomis. Iš jų jokios naudos. Tik užteršia galvas. Atpratina vienu ar kitu atveju priimti savarankiškus sprendimus. Jeigu ko nors reikia, einame į socialinius tinklus patarimo. O ten – mūsų tik ir laukia! Velnias koją gali nusilaužti! Pavyzdžiui, gausi daug įdomių patarimų, kaip skaniai iškepti bulves. O buvai įlindęs į internetą patarimo, kaip iškepti kotletus. Bulves skaniai iškepti mokėjai, bet dabar ir dėl jų kepimo jau nebūsi garantuotas?

***

Pažįstamas vyras pasiguodė, kad pražuvo knygų skaitymo džiaugsmas. Nuo mažumės daug skaitė. Beveik viską, kas buvo kaimo bibliotekoje. Vėliau perskaitė Lietuvos, Sovietų Sąjungos, ir neuždraustų užsienio autorių kūrinius. Sovietiniais laikais buvo gerų knygų badas. Knygyne jų tekdavo kaulyti iš po prekystalio. Prenumeravo literatūros žurnalus. Sugrįžus laisvei, atsigavo knygų leidyba. Žmogus pasimėgaudamas skaitė. Skaitė, skaitė. Ir užbuksavo! Nors nuo beprotiško skaitymo akių nesugadino. Net 80-ties sulaukęs skaito be akinių. Tik neteko skaitymo džiaugsmo, kai anūkai prieš 10 metų jam padovanojo išmanųjį telefoną. Dabar su juo eina gulti, su juo keliasi, su juo visą dieną šnekasi. Norėtų knygas skaityti, bet nebeįveikia net nestoro, 100 puslapių romano. Kol perskaito iki vidurio, užmiršta knygos pradžią. Neskaito žurnalų – per ilgi rašiniai. Būna, kad ir laikraštį atsivertęs išsigąsta, kai pamato, jog koks nors interviu išspausdintas per du puslapius. Žmogus nežino, kaip susigrąžinti buvusią proto laisvę. Svarsto: jeigu atsijungus nuo interneto, gal galva prašviesėtų?

***

Panašu, kad reikalai tikrai pasitaisytų, jeigu žmogus išmaniojo telefono atsisakytų. Ar užtektų valios tą telefoną bent retkarčiais išjungti. Sumanūs amerikiečiai jau senokai atidarė taip vadinamas informacijos detoksikacijos stovyklas. Šių stovyklų klientai moka po kelis šimtus dolerių už tai, kad jiems savaitgaliais atimtų išmaniuosius telefonus. Ir užimtų kitokia veikla. Veiklos reikia. Mat be interneto paliktą žmogų užpuola nerimas, liūdesys, depresija… Todėl stovyklose rengiami šokiai, sporto varžybos, dainuojama, piešiama, siuvama, drožinėjama, kepama, kapstomasi daržuose, karstomasi uolomis… Stovyklų klientai maitinami ekologišku maistu. Manoma, kad sveikas maistas gydo užterštas galvas.

***

Vadinasi, gyvename tokiais laikais, kai reikia atidžiai žiūrėti, ką į skrandžius ir į galvas dėti.

Feliksas GRUNSKIS