LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Kol kas tik kapanojamės, nėra nei realių sprendimų pandeminės krizės pasekmių „gaisrui“ gesinti, nei vizijos į priekį, kaip išgyvens žemės ūkis. Tokie nerimo signalai sklinda ne tik iš pieno bei mėsos, bet ir iš kitų žemės ūkio sektorių. Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai nusprendė kreiptis į Konkurencijos tarybą ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, kad būtų išsiaiškinta, ar nėra piktnaudžiavimo mažinant pieno, o galbūt ir kitos žemės ūkio produkcijos, supirkimo kainas.
Pagalbos reikia nedelsiant
Kol Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dėlioja paramos schemas išskirtiems sektoriams, nukentėjusiems dėl pandeminės krizės, ūkininkai skubina, nes kai kam pagalbos reikia nedelsiant, ir ragina remti visus sektorius.
Šią savaitę Vyriausybė priėmė sprendimą, kad būtų padidintas finansinių paslaugų prieinamumas žemdirbiams. Tam numatyta skirti 52 mln. eurų valstybės lėšų. Bus sudarytos sąlygos kompensuoti palūkanas ir garantinę įmoką ūkio subjektams, kurie nebegali pretenduoti į palūkanų kompensavimą. Taigi pirmiausia pasirūpinta finansiniais instrumentais, o dėl jau suskaičiuoto 160 mln. eurų paramos paketo pieno, jautienos ir paukštininkystės sektoriams sprendimai dar nepriimti.
Numatytos priemonės, kaip gelbėti nuostolius patiriančią žemės ūkio gamybą ir perdirbimą, vėl svarstytos Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK), kur anksčiau buvo pristatytos tikslinės paramos schemos pieno gamintojams ir perdirbėjams, galvijų augintojams ir jautienos perdirbimo įmonėms, paukštienos ir kiaušinių perdirbimo pramonei. Šie sektoriai išskirti pirmiausia, nes jų žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos nukrito daugiausiai, o perdirbimo įmonės patyrė sunkumų dėl sutrikimų eksporto rinkose.
Tačiau problemos kaupiasi ne tik čia. Pagalbos prašo daržininkai, problemas vardija kailinių žvėrelių augintojai, miškininkai, grūdininkai ir kt.
Lietuvoje išskirtinis kritimas
Daugiausia problemų – pieno sektoriuje, kuris kenčia ir dėl oligopolinių aplinkybių. KRK posėdyje buvo pateikta informacija, kad Lietuvoje fiksuojamas didžiausias pieno supirkimo kainų nuosmukis ES. Lietuvos pieno gamintojams kainos sumažėjo vidutiniškai daugiau kaip 3 centais už kilogramą. Kitose šalyse kritimas daug mažesnis, o kai kur pieno supirkimo kainos visai nemažėjo.
„Kol mes trypčiosime, šio sektoriaus nebeliks, perduokite žemės ūkio ministrui, kad nedelsiant reikia aiškių sprendimų“, – į KRK nuotoliniame posėdyje dalyvavusį ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovą Karolį Anužį kreipėsi seimūnas Petras Čimbaras.
Kaip tvirtina pieno gamintojų kooperatyvų atstovai, kaina labiausiai numušta būtent kooperatyvams. Jonas Kuzminskas, kooperatyvo „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas, KRK nariams dar anksčiau pateikė skaičius, kad vien per du mėnesius dėl drastiškai sumažintų kainų kooperatyvas neteks apie 100 tūkst. eurų. Pasak jo, tai smūgis žemdirbių kooperacijai.
[caption id="attachment_98574" align="alignnone" width="300"]
J. Kuzminskas[/caption] KRK posėdyje K.Anužis priminė, kad pieno gamintojams numatyta apie 15 mln. eurų tikslinė parama. Preliminarus išmokos dydis už pieninę karvę būtų 64 eurai, parama būtų didinama 10 proc., jei pieno ūkis yra ekologinis, priklauso kooperatyvui ar kontroliuoja karves. Kooperatyvai siūlo didinti paramą už dalyvavimą kooperatinėje veikloje. Skaičiuojama, kad į tokią paramą gali pretenduoti apie 18 tūkst. pieno gamintojų.
Anksčiau buvo siūlomas modelis remti tik pieno perdirbėjus ir jiems skirti 120 mln. eurų. Įmonėms buvo keliama sąlyga – supirkimo kainas išlaikyti pernykščių metų lygyje. Įdomu tai, kad pieno perdirbėjai pareiškė, jos jiems parama nebereikalinga – pinigus tegu skiria žemdirbiams. Šie tvirtina, kad tokiu atveju pieno perdirbėjai jiems nulups paskutinį kailį ir atsiims dar daugiau per mažinamas kainas.
Primename, kad jautienos sektoriui numatyta 20 mln. eurų (galvijų laikytojams planuojama skirti apie 11 mln. eurų), paukštienos – 11 mln. eurų, kiaušinių – 9 mln. eurų.
Puota maro metu?
KRK nariai nusprendė kreiptis ne tik į Konkurencijos tarybą, bet ir į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, kad būtų išsiaiškinta, ar nėra piktnaudžiavimo mažinant pieno, o galbūt ir kitos žemės ūkio produkcijos, supirkimo kainas.
„Karščiausia pieno sektoriuje, kur yra apie 30 tūkstančių didesnių ir mažesnių ūkių. Čia ne tik ekonominė, bet ir socialinė problema. Reikia inicijuoti kreipimąsi į Konkurencijos tarybą, ar kainų mažinimas pagrįstas visose įmonėse, juk vienos jų orientuotos į eksportą, kitos – į vietinę rinką. Gal kai kas mėgsta papuotauti maro metu? Gal ir nereikės tiek daug valstybės lėšų, norint sureguliuoti šią problemą?“ – KRK posėdyje sakė Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.
[caption id="attachment_91759" align="alignnone" width="300"]
S.Dimaitis[/caption] Sandėliai pilni daržovių
Apie patiriamus nuostolius dėl pandeminės krizės prakalbo ir kitų sektorių atstovai. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė tvirtino, kad augintojų sandėliuose liko tūkstančiai tonų nerealizuotų daržovių. Tos daržovės buvo skirtos maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų (HORECA) sektoriams, kurių veikla buvo sustabdyta.
„Per prekybos centrus beveik išpardavėme, kaina ten nedidėjo, nors savikaina buvo išaugusi, o HORECA sektoriui skirta produkcija liko sandėliuose. Tai liečia ir smulkius augintojus, kuriuos skatinome dirbti su mokyklomis, darželiais. „Maisto bankas“ gali savaitei ar dviem paimti 10 tonų, bet tai maži kiekiai, sandėliuose yra tūkstančiai tonų. Daug liko burokėlių, kurie turėjo būti eksportuoti į Italiją, Ispaniją ir kitur. Kur visa tai dėti, kai atlaisvinti sandėlius reikia jau dabar?“ – problemą išdėstė Z.Cironkienė.
[caption id="attachment_102087" align="alignnone" width="300"]
Z.Cironkienė[/caption] Ji pabrėžė, kad augintojai jau nerimauja dėl naujo derliaus, ypač salotų, kurių didžioji dalis orientuota į HORECA sektorių.
K.Anužis sutiko, kad ir daržininkams dabar reikia ieškoti lėšų, tačiau daržovės neturėtų būti naikinamos. „Jeigu užsidarė vienos rinkos, reikia ieškoti kitų, kad daržovės patektų į maisto tiekimo grandinę. Neketiname svarstyti varianto dėl daržovių sunaikinimo, nes dėl pandemijos gyventojai turi sunkumų, prarado darbus, lėšas. Žmonės nepritartų, jeigu valstybė teiktų pagalbą produktams užkasti“, – aiškino ŽŪM atstovas.
„Kaip įsivaizduojate tokį daržovių dalijimą? Ar augintojai vežios po daugiabučius? Bus skelbiama per socialinius tinklus, tik ar daug kas atvažiuos pasiimti į ūkius? Reikia ruošti kompensavimo priemones, ūkininkai turi žinoti jau dabar, ką daryti su ta produkcija“, – skubių ŽŪM sprendimų prašė LDAA vadovė.
„Invega“ atstūmė
Apie sunkumus kalbėjo ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša: „Mūsų šakos žmonės neįpratę skųstis, bet prekyba visiškai sustojusi. Jau anksčiau kalbėjau dėl paskolų galimybės, prašiau padėti, kad nebūtume ignoruojami. Buvo patarta kreiptis į „Invegą“. Taip ir padariau, bet gavau atsakymą, kad mūsų neaptarnaus, nes priklausome žemės ūkio sektoriui.“
KRK pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius pratrūko, kad investicijų ir verslo garantijų instituciją „Invega“ reikia statyti į vietą. „Apie panašias problemas kalba ir kiti. Reikia informuoti premjerą, kad „Invega“ pandeminės krizės atveju neatlieka savo funkcijų, gal reikėtų imtis administracinių permainų, vadovų keitimo. Reikia operuoti tą vėžį“, – ragino parlamentaras.
[caption id="attachment_99405" align="alignnone" width="300"]
Kazys Starkevičius. ELTA nuotr.[/caption] Aplinkosaugininkai laikosi savo
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis prašė nepamiršti ir privačių miškų savininkų. „Kainos krenta, medienos perdirbėjai stabdo darbus, neatsiskaito. Vienintelė galimybė paremti miškų savininkus – lanksčiau panaudoti Kaimo plėtros programos lėšas, skirtas miškininkystei. Taip pat prašome nevaržyti sanitarinių kirtimų, nes gresia didelės problemos dėl kenkėjų, bet aplinkosaugininkai tam nepritaria“, – apgailestavo miškininkų atstovas ir pridūrė, kad Aplinkos ministerija nesureagavo nė į vieną jų siūlymą dėl biurokratinės naštos mažinimo. Tokį paketą anksčiau teikė ir žemdirbių, ir miškininkų atstovai.
KRK narys Alfredas Stasys Nausėda pritarė, kad nevalomuose miškuose veisiasi kenkėjai, o miško savininkams surištos rankos. „Žmonės nori valyti, parduoti mišką, bet iš vietinių neperka. Iš Baltarusijos įvežami dideli kiekiai, šilumininkai perka, o vietiniai nukenčia. Pasižiūrėkite, kas darosi miškuose, medžiai išvirtę, pūva“, – sakė seimūnas.
Pinigai nejuda
KRK pirmininkas Andriejus Stančikas paragino ŽŪM įvertinti visų sektorių sunkumus ir nedelsiant sudėlioti paramos schemas. „Žemdirbiai prarado pajamas, jie laukia paramos, o pinigai nejuda. Ne visi gali sulaukti, kol prasisuks biurokratinis mechanizmas ir kompensacijos pajudės birželio pabaigoje ar liepą. Turi būti įtraukti ir kiti, dabar galbūt tylesni, sektoriai. Kad neatsitiktų taip, jog vienus paremsi, o kitiems nebeliks“, – pabrėžė jis.
A.Stančikas išreiškė susirūpinimą, ar nepradings agrarininkams pažadėtos nacionalinės lėšos, skirtos COVID-19 pasekmėms švelninti. „Tenka apgailestauti, kad kol kas tik svarstomos teorinės galimybės, o realių sprendimų nėra. Žemės ūkio ministerijai reikia imtis greitesnių ir drąsesnių sprendimų, ne tik gręžiotis į Europos Komisiją. Jeigu tik lauksime jos palaiminimo, galime prarasti nacionalinius pinigus“, – konstatavo KRK pirmininkas.
