Po dar vieno Europos Komisijos pagrūmojimo dėl netinkamai tvarkomų nuotekų Lietuvoje bus akylai skaičiuojami ir kontroliuojami prie centralizuotų trasų neprijungti tualetai. Tad „didžiojo brolio akis“ pasieks ir gamtinius reikalus. Tiesa, kol kas prievaizdų akiratyje bus tik tos gyvenvietės, kuriose gyvena daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų. Mažesnių miestelių ir kaimų žmonės dar galės be didesnio streso tupėti lauko būdelėse.

Gresia solidi bauda

Lietuva iki kovo pabaigos Europos Komisijai turi pateikti stiprius įrodymus, kaip bus sprendžiama lauko tualetų problema gyvenvietėse, kur yra daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų. Jeigu mūsų valdininkai jos neįtikins, tualetų byla atsidurs teisme, ir Lietuvai grės nemažos baudos. Juk į šią sritį investuotos didžiulės lėšos, o pavyzdingi rodikliai nebuvo pasiekti.

Daug kas pastebi, kad daug svarbiau buvo „įsisavinti“ europinę paramą, nei iš tikrųjų padėti gyventojams naudotis civilizuotais patogumais, todėl dabar gali tekti visiems srėbti nemalonias pasekmes.

Iki šiol 98 proc. didesnių aglomeracijų gyventojų buvo verčiami jungtis prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, tačiau ne vienam gamtinius reikalaus atlikti pagal europinius standartus – prabanga. Todėl nemažai žmonių ignoravo grasinimus ir iki šiol vaikšto į lauko būdeles. Centralizuotais tinklais nenori naudotis ir dalis tų gyventojų, kurie turi įsirengę vietinę kanalizaciją.

Aplinkos ministerijos atstovai be užuolankų kalba, kad visiems Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimams įgyvendinti prireiks dar ne vienų metų, nes tam reikia ir didelių lėšų, ir laiko. Skaičiuojama, kad tam dar reikėtų apie 100 mln. eurų.

Bandys įtikinti

„Gavome Europos Komisijos  pagrįstą nuomonę ir per du mėnesius turime raštu atsakyti, kokių veiksmų imsimės siekdami ištaisyti pažeidimą. Jeigu įtikinsime, galbūt nesikreips į teismą“, – sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanė.

Lietuva turi atsakyti iki kovo 24 dienos. Aplinkos ministerijos atstovė nesutiko komentuoti, koks yra parengtas atsakymas. „Pozicija dar nėra galutinai suderinta ir patvirtinta. Vienas pagrindinių rūpesčių, kad Kėdainių aglomeracija užtikrintų tinkamą nuotekų išvalymą iki nustatytų verčių. Ten reikia atnaujinti nuotekų valyklą, ir savivaldybė yra įsipareigojusi įvykdyti projektą, kuriam bus rastas 80 proc. intensyvumo finansavimas“, – aiškino A.Kniežaitė-Gofmanė.

Tai tik viena Europos Komisijos nurodomo pažeidimo dalis. Dar baksnojama, kad 54 aglomeracijose, t. y. gyvenvietėse ir miestuose, kur yra per 2 tūkst. gyventojų, neužtikrinamas tinkamas nuotekų tvarkymas. „Europos Komisija teigia, kad 98 proc. nuotekų turi būti tvarkomos centralizuotai ir tik 2 proc. – individualiai. Ir toks būdas turi užtikrinti tą patį aplinkos apsaugos lygį, kaip ir centralizuotas“, – tvirtino Aplinkos ministerijos atstovė.

Savi perlenkė lazdą

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos teigimu, Lietuvos valdininkai patys persistengė įsipareigodami, kad 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai. „Buvo sakoma, kad to reikalauja direktyva, bet, pasirodo, mes patys perlenkėme lazdą. Todėl šiandien esame tokioje nepatogioje situacijoje. Įvairūs būdai buvo galimi, svarbu, kad nuotekos būtų tinkamai tvarkomos. Dabar Europos Komisija reikalauja – jei įsipareigotoje, vykdykite“, – sakė parlamentaras ir pridūrė, kad, pakeitus atitinkamą įstatymą, nuo gegužės gyventojai galės pasirinkti, kaip tvarkyti savo nuotekas – jungtis prie centralizuotų tinklų, įsirengti individualius valymo įrenginius arba tinkamai tvarkyti tualetus. Tačiau iš jų bus reikalaujama, kad jie įrodytų, jog nuotekos išvežamos.

K.Mažeika pažėrė kritikos siekiui bet kokia kaina centralizuoti nuotekų tvarkymą. Anot jo, aklai buvo tiesiami tinklai ir visi verčiami prie jų jungtis, neįvertinant ekonomiškumo. „Juk ir tose pačiose aglomeracijose, kur yra daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų, ne visiems ekonomiška įvesti centralizuotą infrastruktūrą. Gal galima buvo pigiau įrengti individualų nuotekų valymą ir tai iš dalies žmonėms kompensuoti. Dabar įstatyme numatyta, kad nepasiturintiems žmonėms galima padėti prie trasų prijungti nemokamai. Tai būtų Vyriausybės, ES paramos ir savivaldybės indėlis“, – teigė parlamentaras.

Anot Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, žmones labiausiai atgrasė tai, kad jie buvo spaudžiami jungtis ne tik prie nuotekų, bet ir geriamojo vandens tinklų, nepaisant to, kad jie turi vandens gręžinį ar šulinį. „Dabar tai yra atskirta. Jeigu žmonės turi savo geriamojo vandens šaltinį, tegu tuo naudojasi. O nuotekas turėtume būti visi suinteresuoti gerai tvarkyti, kad nebūtų grėsmių joms patekti į geriamąjį vandenį ir kt. Juk dabar buityje naudojama daug cheminių preparatų“, – sakė K.Mažeika.

FB nuotr.

Suregistruos tualetus

A.Kniežaitė-Gofmanė pripažino, kad Miestų nuotekų valymo direktyvoje nėra tiesiai nurodyta, kad 98 proc. nuotekų turi būti tvarkoma centralizuotai, tačiau užtikrino, kad Europos Komisija to reikalauja. „Tokio skaičiaus direktyvoje nėra, bet toks yra Europos Sąjungos Teisingumo teismo aiškinimas byloje prieš Graikiją. Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje be užuolankų nurodoma, kad 98 proc. nuotekų privaloma surinkti centralizuotai ir tik 2 proc. galima tvarkyti individualiai, ir abiem atvejais taikomi tie patys reikalavimai“, – pabrėžė ji.

Europos Komisija priekaištauja, kad Lietuva nežino, kiek gyventojų individualiai tvarko nuotekas, todėl neužtikrina jų kontrolės. Tam, kad šie trūkumai būtų pašalinti, ketinama kurti bendrą individualių nuotekų tvarkymo sistemą, suskaičiuoti visus tualetus ir juos suregistruoti.

„Reikia pripažinti, kad čia yra spragų. Dabar šioje srityje bandome imtis aktyvesnių veiksmų, t. y. inventorizuoti, kur ir kiek gyventojų nuotekas tvarko individualiai. Pirmiausia kalbama apie aglomeracijas. Aišku, mes norime žinoti apie visus, kurie individualiai tvarko nuotekas, bet dabar prioritetas toms gyvenvietėms ir miestams, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų“, – planus dėl gamtinių reikalų atskleidė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėja.

Duomenys apie individualias nuotekų įrangas pateks į informacinę sistemą, o gyventojai privalės teikti informaciją, kaip tvarko nuotekas. „Pavyzdžiui, jeigu yra išduodamas leidimas statyti individualų namą su individualiu nuotekų valymo įrenginiu, tokia informacija, taip pat duomenys apie pastatytą įrenginį ir jo priežiūrą turėtų atsirasti sistemoje“, – naujos tvarkos niuansus dėstė A.Kniežaitė-Gofmanė.

Inventorizavus tualetus, bus stiprinama gamtinių reikalų kontrolė. Ši informacija bus prieinama valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams, kurie imsis veiksmų, jei kils kokių įtarimų, ir kontrolės rezultatus įtrauks į sistemą.

Sugriežtės reikalavimai

Tokia pristatyta nauja tvarka turėtų įtikinti Europos Komisiją, kad Lietuvoje bus sužiūrėti lauko tualetai. „Jeigu įrodysime, kad žinome, kaip visi tvarko nuotekas, ir tai atitinka reikalavimus, manau, turėsime šansų derėtis“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė.

A.Kniežaitė-Gofmanė pridūrė, kad nuo gegužės iš gyventojų bus griežčiau reikalaujama jungtis prie centralizuotų nuotekų sistemų. Anksčiau jie tai turėjo padaryti per dvylika, dabar – per devynis mėnesius. Taip pat mažėja sąlygų, kada gyventojas gali nesijungti prie tinklų. „Jeigu atvesta centralizuota trasa ir ties nuosavybės riba įvestas įvadas, privaloma prisijungti, jei individuali sistema neatitinka tai aglomeracijai keliamų reikalavimų“, – naujus reikalavimus įvardijo A.Kniežaitė-Gofmanė.

Gąsdina baudomis

Helena Simonaitienė, Pasvalio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė

Mes, visuomenininkai, matome tokią dviprasmišką padėtį – pagal ES reglamentus reikalaujama, kad būtų sutvarkytos nuotekos, tačiau finansavimo tam nėra. Parama skiriama tik toms gyvenvietėms, kur yra ne mažiau kaip 2 tūkst. gyventojų. Mažesni miesteliai ir kaimai palikti likimo valiai. Čia nėra finansinių galimybių tvarkytis, o žmonės gąsdinami baudomis.

Bendruomenės kreipiasi į savivaldybę, bet atsakymas aiškus – finansavimo nėra, europinė parama numatyta tik didesnėms gyvenvietėms. Matyt, vienintelė išeities, kad vandens tiekimo įmonė pati imtųsi finansuoti tokius darbus. Tik nežinau, kiek tai realu.

Problemų yra ir ten, kur nutiestos centralizuotos nuotekų trasos. Ne visi gali prie jų prisijungti. Neseniai Pumpėnų miestelyje buvo sutvarkytos trasos, tai kai kurie gyventojai, ypač senyvo amžiaus, nenorėjo jungtis dėl lėšų stokos. Šią problemą padėjo išspręsti savivaldybė.

Žmonės neturi pinigų

Rima Jokubauskienė, Plungės rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos vadovė

Matau paradoksą – reikalaujama tvarkyti nuotekas, bet gyventojai tam realiai neturi lėšų, o paramos tam neskiriama. Kaip galima ko nors reikalauti iš žmogaus, kuris gauna menką pensiją? Juk yra tokių, kurie gauna vos daugiau nei 100 eurų pensiją. Jiems stinga lėšų net maistui. Jeigu neaugintų daržovių ir nelaikytų gyvuliukų, nebūtų kaip prasimaitinti. Tokie gyventojai išsiverčia su lauko tualetais.

Į mažesnius kaimus nuotekų tinklų netiesia. Tie, kurie turi lėšų, patys įsirengia vietinę kanalizaciją. Bet tokių nedaug, nes tai labai brangu. Ne visi jungiasi ir prie centralizuotų tinklų, nes pristinga lėšų. Yra ir tokių atvejų, kad gyventojai nori prisijungti, bet negali to padaryti dėl netinkamai parengtų projektų.