LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Ūkininkai ieško būdų, kaip racionaliai ūkininkauti, kad nebūtų teršiama aplinka ir būtų galima išgyventi. Aplinkosaugos požiūriu būtų naudingos reguliuojamos drenažo sistemos, tačiau tai – brangi priemonė. Žemdirbiai norėtų, kad prie šių investicijų prisidėtų ir aplinkosaugininkai, tačiau šie to purtosi. Vis dėlto Žemės ūkio ministerija viliasi, kad šiemet išmaniajam drenažui pavyks iškovoti paramos iš aplinkosaugos srities – šiems metams jau preliminariai numatyti 7 mln. eurų.
Dviguba nauda
Po to, kai paskutinę praėjusių metų dieną į Briuselį paskubomis buvo išsiųstas žemdirbių išpeiktas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m., ūkininkų bendruomenė dūzgia kaip bičių avilys. Jie nerimauja, kad numatyta nemažai prieštaringų priemonių, kurios, pasak ūkininkų atstovų ir politikų, kelia abejonių dėl savo adekvatumo ir mokslinio pagrindimo.
Žemės ūkio ekspertų vertinimu, kai kurios numatytos priemonės, pristatomos kaip turinčios įtakos klimato kaitos mažinimui, nepagrįstai išpūstos, o į kitas neatkreipiamas deramas dėmesys.
Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos (LMĮA) vicepirmininkas Jonas Račas sako, kad ūkininkams būtų naudingos ir aplinkosauginiu požiūriu veiksmingos dvipusio drėgmės režimo reguliavimo drenažo sistemos, paprasčiau tariant, reguliuojamas arba išmanusis drenažas, kuris esant sausrai sulaiko vandenį, o kai šlapia – jį nuleidžia. Tačiau apie tai minėtame plane mažai teužsiminta.
Anot jo, siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį žemės ūkiui, vienas iš galimų sprendimų – įprasto drenažo konstrukcijos pertvarkymas į reguliuojamo nuotėkio drenažo sistemas. Tai leidžia reguliuoti gruntinio vandens lygį ir sumažinti maistingųjų medžiagų išplovimą su drenažo vandeniu. Tvirtinama, kad dėl žemės ūkyje naudojamų cheminių trąšų daugėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Išplovus mažiau medžiagų, reikėtų naudoti mažiau trąšų.
„Kai būna sausas periodas, reguliuojamo drenažo sistemose galima pakelti vandens lygį. Tokiu būdu sumažėja azoto ir fosforo išmetimas į drenažinius vandenis, nes augalai įsisavina daugiau trąšų, ir vanduo pakyla arčiau augalų šaknų. Taigi iš to dviguba nauda: sausuoju periodu augalai drėkinami ir, kaip rodo moksliniai tyrimai, daugiau nei 30 proc. sumažinamas medžiagų išplovimas“, – aiškino J.Račas.
Roberto Patronaičio nuotr.
Ne visur galima pritaikyti
Vakarų šalys dažniau įrenginėja reguliuojamo drenažo sistemas, jos yra brangesnės nei įprastinio drenažo. „Ten įrenginėjamas automatinis reguliavimas, o pas mus dažniausiai laukuose tam nėra galimybių, nes nėra privesta elektra. Tada reguliuojama tik mechaniniu, kitaip tariant, rankiniu būdu“, – aiškino LMĮA atstovas.
Lietuvoje paprastam nusidėvėjusiam drenažui atnaujinti labai stinga lėšų, tad apie reguliuojamą – daug kam tik pasvajoti. Tačiau ir pas mus atsiranda ūkininkų, investuojančių į brangias drenažo konstrukcijas.
„Lietuvoje yra tokių vandentvarkos projektų, remiamų ES paramos lėšomis, kai rekonstruojant drenažą įrengiamos dvipusio drėgmės režimo priemonės“, – teigė J.Račas. Tiesa, jis pridūrė, kad Lietuvoje tai galima pritaikyti ne visur – tik apie 60 proc. nusausintos teritorijos, nes reguliuojamo drenažo įrengimas priklauso nuo nuolydžio. Kalvotose vietovėse neverta jo įrenginėti, nes tai labai brangiai kainuoja.
Išmanusis drenažas tinka lygumų kraštui, tačiau dėl didesnių investicijų ūkininkai neskuba investuoti į tokias naujoves. „Tai pabrangina projektus, ūkininkai nenori įgyvendinti aplinkosauginių priemonių savo lėšomis. Pagrindinis jų tikslas – atnaujinti drenažo sistemas, žemdirbiai dar, matyt, nesupranta aplinkosauginės reikšmės“, – svarstė pašnekovas.
„Žinovai“ verčia teršėjais
Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas tvirtino, kad žemdirbiai puikiai suvokia aplinkosauginę reikšmę žemės ūkyje, tačiau kalbant apie tam tikras priemones siūlo įvertinti ūkininkų galimybes jas įgyvendinti.
„Popieriuje gebame prirašyti kokių tik reikia teorinių dalykų, o kaip jie veikia praktiškai? Klimato srities veiksmų planas ateičiai pasirašytas ir jau išsiųstas į Briuselį, dabar turime išsisukti iš prastos padėties. Didžiausia problema ta, kad atsirado daug „žinovų“, kurie kaimą galbūt matė tik iš tolo, bet rašo nuostatas, kaip reikia ūkininkauti, žemdirbius jie paverčia teršėjais. Vis dažniau susidaro įspūdis, kad tokie „žinovai“ nesuvokia, apie ką kalba“, – apgailestavo ūkininkas.
Jis ragina profesionaliai vertinti siūlymus dėl išmaniojo drenažo. Pasak A.Bardausko, pirmiausia tai labai brangios ir ne visiems prieinamos investicijos, be to, ne visose šalies vietovėse galima tai įgyvendinti.
„Reikėtų aiškiai pasakyti, kad reguliuojamą drenažą galima įrengti tik ten, kur lygūs laukai, maži nuolydžiai. Kalvotoje Žemaitijoje ir kitur tai nesuveiks. Aišku, galima įrenginėti ir čia, bet tai atsieis 4 ar 5 kartus brangiau negu lygumose. Statyti tokį drenažą sau leidžia turtingos šalys, turinčios resursų. Tai – savotiška prabanga“, – konstatavo grūdininkas.
Pats ūkininkas, kaip ir dar keletas jo kolegų iš įvairių šalies regionų, dalyvavo ES paramos lėšomis remiamame projekte, kurio metu konsultantai ir mokslininkai tyrė, kaip pasiteisina reguliuojamas drenažas.
„Įrengė šulinius, tyrė vandenį, stebėjo, kokie elementai išsiplauna ir pan. Bandymai truko tik 2 metus, tai – gana trumpas laikotarpis. Be to, pastarieji metai, kai vyko bandymai, buvo nepalankūs, nes trūko drėgmės. Bet pasitvirtino, kad ši priemonė reikšminga, nes maždaug trečdaliu sumažina trąšų išplovimą. Tik šie projektai brangūs, bet yra ūkininkų, kurie įsirenginėja savo lėšomis“, – tvirtino grūdininkas.
Neužtikrinti dėl ateities
A.Bardauskas siūlė atkreipti dėmesį į dar vieną problemą, kurios neišsprendus nebus investuojama į melioracijos statinius, taip pat dirvų kalkinimą bei kitas dirvožemio gerinimo priemones.
„Realybė tokia, kad neturime įstatymo, ginsiančio ūkininko teises dėl žemėnaudos. Teoriškai mes galime pirkti žemės kitose ES šalyse, kaip ir perka pas mus, tačiau kokios ten sąlygos? Štai Prancūzijoje bendruomenė spręstų, ar gali pirkti, ar bus pasiekti nustatyti rodikliai ir kt.
Ūkininkas ten labiau užtikrintas dėl savo ūkininkavimo perspektyvos. O pas mus žemės savininkas pasako, kad kitais metais brangs nuoma. Jeigu tiek nemokėsi, žemę išnuomos kaimynui. Todėl ūkininkai nedrįsta investuoti į nuomojamos žemės gerinimą, drenažo atnaujinimą“, – teigė Raseinių rajono ūkininkas.
Aplinkosaugininkai purtosi
J.Račas užsiminė, kad Aplinkos ministerijai (AM) siūloma paremti reguliuojamo drenažo įrengimą, tačiau aplinkosaugininkai žemdirbiams atšauna: „Nekiškite rankos į svetimą kišenę“.
„Aplinkos ministerijos atstovai nenori tam duoti paramos, kurios, tvirtinama, kitam laikotarpiui bus dar daugiau. Jie sako, kad drenažas – žemdirbių reikalas, ir tai reikia finansuoti iš melioracijai skirtų lėšų, kurių, kaip žinia, labai trūksta. Reguliuojamas drenažas – aplinkosauginė priemonė, tad, manau, kad ją turėtų paremti ir aplinkosauga“, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.
AM noriau remia projektus, kuriais atstato šlapžemes ir renatūralizuoja melioracijos kadaise ištiesintus upelius. Tokie sureguliuoti upeliai dabar nusausina apie 60 proc. teritorijos.
„Visgi melioracijos griovių paskirtis – sausinimas. Tegu išvingiuoja tas vagas, bet čia daug niuansų. Upelio vagai iškraipyti reikia, pavyzdžiui, 5 metrų į šoną, o ten žemė privati. Kas kompensuos? Rengiant tokius projektus kai kur ūkininkai tiesiog išvijo aplinkosaugininkus“, – sakė LMĮA atstovas.
Padidina derlingumą
Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla neabejoja reguliuojamo drenažo veiksmingumu, nes Lietuvoje susiduriama su drėgmės stygiumi, ypač pavasarį, kai prasideda vegetacija.
„Lietuvoje įgyvendinus projektą ir atlikus tyrimus nustatyta, kad įrengus reguliuojamas drenažo sistemas iš dirvožemio išsiplovė maždaug perpus mažiau medžiagų. Reguliuojant išsiplovimas buvo 5,3 kg/ha, o nereguliuojant – 13 kg/ha. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad per bandomąjį laikotarpį išsiplovimai nebuvo dideli, nes buvo sausa. Įprastais metais išsiplauna didesni kiekiai medžiagų, intensyvios žemdirbystės plotuose – vidutiniškai 20–25 kg/ha (daugiausia azoto)“, – skaičių pateikė R.Magyla.
Be to, jis pridūrė, kad remiantis užsienio tyrimais, drėgmės režimo reguliavimas apie 10–15 proc. padidina derlingumą. Lietuvoje nustatyta, kad esant sausringam periodui galimas apie 20 proc. derliaus padidėjimas.
Tiesa, jis pridūrė, kad užsitęsus sausrai, iš išmaniojo drenažo naudos mažai. Jis labiau pasiteisina, kai pavasarį po žiemos pakanka drėgmės, tada sulaikomas vanduo, kuris įprastai nudrenuojamas.
Turi mokėti teršėjas
Inesis Kiškis, Aplinkos ministerijos ES investicijų ir ekonominių priemonių departamento direktorius
Žemės ūkis turi savo paramos fondus ir puikiai gali apsieiti, mes pas juos nelendame. Filosofiškai žiūrint, išmanųjį drenažą būtų galima traktuoti kaip aplinkosauginę priemonę, bet visgi tai yra žemės ūkio gamybos išlaidų dalis. Vadinasi, tuo rūpintis turėtų patys ūkininkai. Jie gauna ES paramą, kurią, manau, turėtų naudoti ir tam tikslui. Yra principas – moka teršėjas. Jeigu, kaip numatyta, 40 proc. išmokų turės būti panaudota žalinimui ir aplinkosauginėms priemonėms, čia yra tie pinigai. Mums ir be žemės ūkio yra kur investuoti.
Šis paramos laikotarpis jau baigiasi, jeigu kitam ir gausime finansavimą prisitaikymui prie klimato kaitos, tai lėšų skirsime šlapžemių, kurios buvo nusausintos, atstatymui ir upių vagų, kurios buvo ištiesintos ir paverstos melioracijos kanalais, renatūralizacijai. Tiesa, čia vyksta tam tikras konfliktas su ūkininkais.
Žada paremti
Saulius Jasius, Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas
Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, kuris išsiųstas į Briuselį ir dėl kurio dabar diskutuojama, užsimenama, kad reguliuojamas drenažas yra reikalinga priemonė. Pirmiausia ji padeda palaikyti drėgmės režimą, nes ypač augalų vegetacijos laikotarpiu pas mus vyksta dideli klimato svyravimai, ilgą laiką stinga kritulių.
Kitas privalumas – aplinkosauginis. Lietuvoje įgyvendinti specialūs projektai ir atlikti moksliniai tyrimai patvirtino, kad reguliuojant gruntinį vandenį galima sulaikyti maistines medžiagas, ten patenkančias tręšiant laukus, ir sumažinti jų išsiplovimą į paviršinius vandens telkinius, taip pat – į Kuršių marias ir kitur.
Matome galimybių, kad problemų, kylančių dėl klimato kaitos, sprendimas būtų paremtas ne tik iš žemės ūkio finansinių šaltinių. Projekte numatyta, kad iš AM lėšų jau šiemet būtų skirta 7 mln. eurų būtent investicijoms į reguliuojamą drenažą atnaujinant senas sistemas. Tai numatyta preliminariai. Klimato kaitos programos sąmata dar nepatvirtinta. Jeigu tai bus patvirtinta ir viskas seksis gerai, galima tikėtis, kad kitais metais peržiūrint sąmatą būtų įmanoma derėtis dėl didesnių sumų.
