Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) baigia parengti specialų privatizavimo įstatymą, kuriuo norima sudaryti sąlygas gyvulių augintojams perimti jų peikiamą veislininkystę į savo rankas. Ūkininkai laukia pokyčių, bet kartu nuogąstauja, kad šios įmonės neatsidurtų viešame aukcione.

Kyšo verslo interesai

Numatyta privatizuoti penkias ŽŪM valdomas veislininkystės bendroves: AB „Lietuvos veislininkystė“, AB „Kiaulių veislininkystė“, UAB „Šilutės veislininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“ ir UAB „Šeduvos avininkystė“. Taip pat ketinama įkurti vieną valstybės valdomą įmonę, kurioje būtų sutelktas visų veislių Lietuvos gyvūnų genofondas.

Gyvulių augintojų asociacijos jau seniai ragina pertvarkyti valstybės valdomą veislininkystės sistemą ir daugiau galių suteikti žemdirbių savivaldai bei pripažintoms veislininkystės institucijoms. Tačiau priartėjus istorinei ribai, kai patys ūkininkai turės galimybę tapti minėtų įmonių šeimininkais, ryškėja nesutarimai, lenda verslo grupių interesai.

Kai kurie gyvulių augintojai nuogąstauja, kad privatizacija netaptų „prichvatizacija“, kuri kaip uraganas prasiautė Lietuvoje šaliai atgavus nepriklausomybę. Baiminamasi, kad laisvosios rinkos šalininkų pastangomis specifines paslaugas teikiančios veislininkystės įmonės neatsidutų aukcione.

Anot įstatymo projekto rengėjų, tokiu būdu parduodant minėtas įmones kiltų grėsmė, kad rinka gali būti monopolizuota. „Veislininkystės įmonės turėtų atitekti ūkininkams, kurie naudojosi jų paslaugomis ir sukūrė jų vertę“, – ŽŪM poziciją išsakė žemės ūkio viceministras Saulius Savickis.

Anot jo, įstatymo projektas jau paruoštas, suderintas su socialiniais partneriais ir netrukus keliaus į Seimą. Jame numatyta, kad valstybinės veislininkystės įmonės bus privatizuojamos tokiu atveju, jeigu daugiau nei 50 proc. jos paslaugomis besinaudojančių augintojų įkurs kooperatyvą ir perims valdymą. Jiems būtų sudaromos sąlygos per 10 metų laikotarpį išsimokėtinai išsipirkti akcijas už nominalią vertę.

Aktyviai domisi

Ar kooperuotis neskubantys mūsų ūkininkai pralauš ledus? „Susidomėjimas jaučiamas, ypač pagrindine įmone „Lietuvos veislininkystė“, kurios paslaugomis naudojasi daug pieninių ir mėsinių galvijų augintojų. Jie ir išlaiko įmonę, nes ji negauna subsidijų iš valstybės. Manau, kad tikrai susidarys daugiau kaip 50 proc. augintojų, kurie norės privatizuoti įmonę“, – sakė S.Savickis.

Anot žemės ūkio viceministro, akivaizdu, kad ūkininkams reikalinga ir bendrovė „Šilutės veislininkystė“, kuri atlieka mėsinių galvijų produktyvumo kontrolę. Mėsinių galvijų augintojai aktyviai domisi sąlygomis.

„Bendrovė „Panevėžio veislininkystė“ taip pat rūpi žemdirbiams, tačiau dėl jos kyla tam tikrų neaiškumų. Šios įmonės veikla susijusi su gyvulių pardavimu ir karantinavimu, aukcionais. Tvirtos nuomonės augintojai nepareiškė ir dėl bendrovės „Kiaulių veislininkystė“. Nuolat tykant afrikinio kiaulių maro grėsmei augintojams ją privatizuoti būtų rizikinga, galbūt netenkina įmonės kaina“, – aiškino S.Savickis.

Avių augintojų apsisprendimo laukiama dėl bendrovės „Šeduvos avininkystė“, kuri atlieka avių produktyvumo kontrolę ir yra sutelkusi Lietuvos juodgalvių avių genofondą. „Genofondinės juodgalvės keliautų į viešąją įstaigą, kuri saugotų visus Lietuvos genofondinius gyvūnus, o Šeduvoje būtų teikiamos produktyvumo kontrolės paslaugos. Dabar bendrovėje yra per 800 genofondinių avių. Ar jų tiek reikia? Ar patys augintojai nenori jų laikyti? Jie turėtų apsispręsti ir dėl produktyvumo kontrolės paslaugų, nes yra parengta metodika, kaip ją atlikti ūkiuose“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras.

Bijo „prichvatizacijos“

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) prezidentės Viktorijos Švedienės teigimu, veislininkystės įmonių privatizacijos nereikia baimintis. „Valstybei per sunki našta išlaikyti tas įmones, be to, jų darbas dažnai neatitinka ūkininkų poreikių ir atsilieka nuo šiandienos realijų. Tad tikrai ne problema, kad jos bus parduotos. Tik klausimas, kaip visa tai vyks – bus vykdoma privatizacija ar „prichvatizacija“? Juk tai mūsų visų turtas“, – nuogąstavo nedidelio ūkio savininkė.

Anot V.Švedienės, asociacijos nariai svarsto galimybę dalyvauti privatizavimo procese ir aptarinėja numatytas specifines sąlygas. „Kiek žinau, pirkti galės tie, kurie naudojosi privatizuojamos įmonės paslaugomis. Būtų logiška, jeigu jie galėtų privatizuoti 51 proc. akcijų. Bet jeigu jiems bus leidžiama privatizuoti 100 proc. akcijų, o kiti, kurie taip pat norės tame prosese dalyvauti, bet neatitiks sąlygų, nebus įsileidžiami, nebus gerai. Taip pat nėra aišku, kas bus, jeigu augintojai turės teisę, bet nenorės pirkti. Tokių tikrai bus“, – samprotavo LGVA prezidentė.

Pasak pašnekovės, kad ir kaip susiklostytų veislininkystės įmonių likimas, ūkininkams rūpi gauti kokybiškas paslaugas už prieinamą kainą. „Svarbu, kad ant augintojų sprando nebūtų daromas biznelis. Ne paslaptis, kad ir valstybinės įmonės negailėjo ūkininkų. Užklupus pieno krizei, jie vos išgyveno. Ministerija buvo pasišovusi sureguliuoti pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų santykius, tačiau savo pelno neatsisakė – neatpigino jokių paslaugų. Tas pasipinigavimas labiausiai ir kenkia veislininkystei“, – kritikos negailėjo V.Švedienė.

V. Švedienė

Šansas tapti šeimininkais

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vadovo Virgilijaus Urbonavičiaus įsitikinimu, jei nenori tapti monopolizuotos rinkos įkaitais, ūkininkai privalo patys privatizuoti veislininkystės įmones.

„Dabar turime šansą tapti šeimininkais, kitaip mums sąlygas diktuos Vokietijos ar kitų šalių gamintojai. Kaimynai estai prieš daug metų puikiai susitvarkė. Jų gyvulių augintojų kooperatyvas privatizavo veislininkystės įmonę ir dabar savo šalyje naudoja apie 80 proc. vietinės gamybos bulių spermos ir tik 20 proc. jos importuoja. Pas mus toli gražu ne toks santykis“,– aiškino jis.

Ar pavyks kelių asociacijų, turinčių skirtingų interesų, gyvulių augintojams susitarti ir pasekti estų pavyzdžiu? „Jeigu darysime, tai ir pavyks. Tiesiog neturime kito pasirinkimo. Jeigu patys nevaldysime, būsime priklausomi ir už bulių spermą mokėsime daugiau“, – nedaugžodžiavo pašnekovas.

V.Urbonavičius neabejoja, kad sprendimas veislininkystės įmones atiduoti į tų gyvulių augintojų, kurie naudojosi jų paslaugomis, taigi ir išlaikė jas, rankas – pats teisingiausias. „Kai kas mano, kad šias įmones galima būtų privatizuoti trise ar keturiese. Daugumai žemdirbių toks principas netinka. Kooperatyvo, kuris norės privatizuoti, sudėtis turėtų būti kuo įvairesnė“, – konstatavo Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vadovas.

V. Urbonavičius

Siūlo parduoti aukcione

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Veislininkystės komiteto pirmininkas, LGVA direktorius Edvardas Gedgaudas įsitikinęs, kad žemdirbių savivalda jau seniai pribrendusi perimti visą veislininkystės sektorių į savo rankas: „Tuo, kad esą savivalda silpna, manipuliavo politikai. Čia nėra nieko ypatingo, verslas, ir tiek. Seniai reikėjo perduoti ūkininkams.“

Toks momentas priartėjo, tačiau dabar E.Gedgaudas mano, kad veislininkystės įmones reikėtų parduoti viešame aukcione. Kodėl ne ūkininkams? „Atsižvelgdamas į veislininkystės srityje daromą pažangą, manyčiau, kad lengviausias variantas būtų parduoti aukcione. Tokiu būdu valstybė gautų didžiausią kainą, juk tai valstybės turtas“, – savo nuomonę išsakė jis.

Kokios pozicijos laikosi LGVA nariai? „Jiems pirmiausia rūpi, kad privatizavimas vyktų skaidriai ir aiškiai. Kuo greičiau bus parduota dalis įmonių, kuo greičiau valstybė gaus pinigų, tuo geriau bus visiems“, – sakė LGVA direktorius.

Anot jo, kalbant apie veislininkystės įmonių privatizavimą, iškelta aukšta kartelė – pirkti galės tik tų įmonių paslaugų naudotojai, kiti ūkininkai procese dalyvauti neturės teisės. „Tai savotiška sąlyga, nes turtas juk valstybinis“, – argumentavo ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas.

Privatizacijos neskubins

S.Savickis tvirtino, kad veislininkystės įmonių parduoti viešame aukcione neketinama: „Jeigu nesusirinks 51 proc. ūkininkų, besinaudojančių atitinkamos įmonės paslaugomis, privatizacija nebus vykdoma. Aukcionas – ne pats geriausias būdas parduoti veislininkystės įmones, kurių vertę sukūrė ūkininkai. Dabar būtų nesąžininga ir neteisinga iš jų tai atimti ir parduoti kažkam, kas pasiūlys šiek tiek didesnę kainą. Tuo, matyt, suinteresuoti tie, kurie norėtų monopolizuoti rinką. Pavyzdžiui, „Lietuvos veislininkystė“ turi apie 50 proc. rinkos.“

Žemės ūkio viceministras tikino, kad ūkininkų niekas neskubins ir nevers greitai apsispręsti bei privatizuoti. „Nesame numatę datos, iki kada reikia privatizuoti, todėl neskubiname asociacijų. Ministerijos tikslas – gyvulių augintojams perduoti veislininkystės darbą, tačiau skubotų sprendimų niekam nereikia“, – užtikrino jis.

Be pagalbos būtų sunku

Laura Mišeikienė, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos viceprezidentė

Kol kas yra per mažai informacijos apie veislininkystės įmonių privatizavimą, todėl mūsų asociacijos taryba dar neturi konkretaus sprendimo. Anksčiau siūlėme, kad pripažintoms veislininkystės asociacijoms būtų sudarytos palankesnės sąlygos perimti įmones, bet taip, sako, susikirstų teisės aktai. Tad mąstome steigti kooperatyvą.

Mėsinių galvijų augintojams yra reikalingos „Šilutės veislininkystės“ paslaugos, todėl domimės šia įmone. Manau, kad produktyvumo kontrolės funkcija turi pereiti į pačių augintojų rankas. Taip yra kitose šalyse. Bet kol kas be valstybės pagalbos būtų sunku verstis. Juk ir užsienyje, kur ūkininkai yra pajėgesni, valstybė prisideda prie veislininkystės.

Grėsmė avių genofondui

Žilvinas Augustinavičius, Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas

Pagal veislininkystės įmonių privatizavimo įstatymo projektą privatizuoti „Šeduvos avininkystę“ galės tie ūkininkai, kurie naudojosi jos paslaugomis. Tačiau tai daugiausia smulkiųjų ūkių savininkai, kurie neturi lėšų tokioms investicijoms. Tad privatizavimo klausimas gana sudėtingas.

Apskritai avininkystė – ne ta sritis, iš kurios gaunama daug pajamų. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Todėl dalyvauti privatizacijos procese avių augintojams sudėtinga.

Ar „Šeduvos avininkystė“ reikalinga augintojams? Asociacijos taryba nusprendė, kad šioje įmonėje turi būti išsaugotas čia per ilgus metus suformuotas Lietuvos juodgalvių avių genofondo branduolys. ŽŪM atstovai mano, kad šis branduolys gali būti išsklaidytas. Jeigu taip atsitiktų, būtų didelė netektis. Nežinau, kokie augintojai dabar imtųsi saugoti šį genofondą. Nemanau, kad ir kokiems verslininkams tai būtų patrauklu, verslas gali susigundyti nebent įmonės pastatais ir gera vieta prie kelio.