Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Atvėsę orai trukdo pradėti cukrinių runkelių sėją Suvalkijoje

Nežinomybės dėl Marijampolės cukraus fabriko ateities kamuojami Suvalkijos krašto žemdirbiai – ūkininkai bei keletas žemės ūkio bendrovių – gali truputį lengviau atsikvėpti ir ruoštis cukrinių runkelių sėjai. Mat šiemet augintojai pagal jau sudarytas sutartis yra įsipareigoję užauginti ir pristatyti į Marijampolės cukraus fabriką apie 230 tūkst. t cukrinių runkelių saldžiųjų šaknų. Suderėta ir kiek didesnė supirkimo kaina – 50 centų daugiau nei pernai už toną bazinio cukringumo runkelių. Visa bėda, kad šalti orai kol kas trukdo pradėti sėją.

Ištikimi runkeliams

Kuktų ŽŪB (Marijampolės sav.) pirmininkas Antanas Jasiulevičius VL sakė negalįs vienareikšmiškai paaiškinti, kas juos šiemet paskatino dar neatsisakyti cukrinių runkelių ir vėl auginti šią kultūrą. Anot jo, tai lėmė šios pagrindinės priežastys – sėjomaina ir rentabilumas. „Dar mums prasitęsia darbų sezonas, nes užsiimame tik augalininkyste. Jeigu ne cukriniai runkeliai, tai labai anksti baigtųsi darbai, kiltų problemų, kaip žmones įdarbinti bendrovėje. O cukriniai runkeliai mūsų veiklą pratęsia“, – aiškino Kuktų ŽŪB vadovas.

Neaiškios, neišspręstos Marijampolės cukraus fabriko statuso problemos, anot A.Jasiulevičiaus, jų, kaip cukrinių runkelių augintojų, tiesiogiai neveikia, nes jie runkelių auginimo sutartis sudaro ne su cukraus fabriku, o su UAB „Žvalguva“. „Bet visada kažkiek erzina reikalai, jeigu viskas sklandžiai nevyksta“, – pridūrė jis.

Šiemet Kuktų ŽŪB cukrinių runkelių auginimo nei plės, nei mažins. Bendrovė jau apie 10 metų išlaiko stabilius šios kultūros auginimo plotus. Jiems tai tinka ir pagal sėjomainą. Skaičiuojant procentais, cukriniai runkeliai šioje ŽŪB sudaro netoli 10 proc. auginamų kultūrų. Paprastai cukrinių runkelių apsėja ne daugiau kaip 80 ha. Kartais siekia 75, pernai – 77 ha. Šiemet sės panašiai. Tai pasiskirsto savaime, pagal turimus laukus sėjomainos principu.

Tai gana nemenki plotai, nes Marijampolės savivaldybėje yra ir smulkių ūkių, kuriuose ūkininkai sėja vos po kelis hektarus šios tradicinės šiame krašte kultūros. A.Jasiulevičiaus nuomone, tendencijos tokios, kad cukrinių runkelių augintojų skaičius gal ir mažėja, bet išliekančių augintojų turimos cukrinių runkelių auginimo apimtys – plotai (ha) – stambėja, ir, nors fabrike kvotų nebelikę, žemdirbiai iš įpročio dar kartais sako, kad jų kvota stabili.

Tokių nedaug

Kuktų ŽŪB šiemet jau, ko gero, bus vienintelė ŽŪB Suvalkijoje, kuri augins tradicinius cukrinius runkelius. Kiti juos dar augina, tik ekologiškai, pavyzdžiui, ŽŪB „Auga Želsvelė“ (Marijampolės sav.), bet jie ekologišką žaliavą tiekia perdirbimui į Kėdainių cukraus fabriką. Kitos Marijampolės savivaldybės žemės ūkio bendrovės, auginusios runkelius, ypač tos, kurios užsiima gyvulininkyste, jau ne pirmus metus atsisakiusios šios kultūros. „Mums, kaip augalininkams, yra visai kiti išskaičiavimai“, – lygino A.Jasiulevičius.

Pavasario darbus laukuose Kuktų ŽŪB planuoja pradėti artimiausiu metu. Vadovas minėjo, kad jau būtų pradėję iki Atvelykio, bet sutrukdė ženklus atvėsimas. Gamta nepastovi, bet balandžio viduryje, A.Jasiulevičiaus teigimu, jau tikrai turėtų pradėti cukrinių runkelių sėją Suvalkijoje.

Tarp ištikimų cukrinių runkelių augintojų išlieka ir Šakių rajono UAB „Barzdų agroservisas“. Pasak šios bendrovės vadovo, kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininko Almanto Pališkio, situacija šiame sektoriuje šiemet klostosi geriau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

A.Pališkis

„Šie metai tikrai geresni. Esame geriau nusiteikę, nes ir sutartis anksčiau sudarėme su UAB „Žvalguva“, ir kainą susiderėjome šiek tiek geresnę. Jau ir sėklos parvažiavusios, augintojai jas pasiėmę į savo ūkius. Tikimės, kad sėja prasidės balandžio trečią savaitę ir šiais metais ramiai apsėsime laukus“, – vylėsi A.Pališkis.

„Barzdų agroservisas“ šiemet planuoja sėti apie 150 ha cukrinių runkelių. Gal plotus būtų pasididinę, bet šiemet tam nelabai turėjo žemės – taip sudėliota laukų struktūra, kad nėra kur plėstis.

Uždirbs daugiau

Kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas A.Pališkis sakė, kad derantis dėl kainos, runkelių augintojams visada norisi didesnės, o šiemetėse derybose buvo susitarta taip: UAB „Žvalguva“ mokės 26,5 euro ir tai bus 0,5 euro brangiau už toną šakniavaisių negu mokėjo pernai. Jau ir pridėti 50 centų už toną, anot A.Pališkio, jausis. Mat, jeigu ūkis išaugins ir pristatys perdirbimui 10 tūkst. tonų šakniavaisių, susidarys papildomi 5 tūkst. eurų. Be to, A.Pališkio pastebėjimu, jeigu runkeliai gerai užderės ir į fabriką augintojai pristatys daugiau (iki 250 tūkst. tonų) runkelių, tuomet būtų mokama papildomai – dar 50 centų už toną.

Šis kooperatyvas vienijo apie 85 narius, bet, A.Pališkio duomenimis, skaičiai kinta, nes „vienas kitas augintojas atsiranda, kaip ir vienas kitas pasitraukia“. Jis sakė, kad cukrinius runkelius augino ir UAB „Lifrania“ (Marijampolės sav.), bet jis nežino, ar jie šiemet augins, nes pernai neaugino. Mat ši bendrovė įsisavinusi naujovišką agrarinę beariminę žemės dirbimo technologiją – ūkyje sėjama tiesiogine ražienine juostine sėjamąja, ir cukrinių runkelių į savo planus, atrodo, nebeįtraukia.

Be kelių ištikimų Suvalkijos krašto bendrovių, pagrindiniai augintojai yra pavieniai Suvalkijos krašto ūkininkai. Vienas jų – Būdviečių kaimo ūkininkas Juozas Kairys. Šis ūkininkas balandžio 7 dieną VL sakė, kad žemė naktimis dar atšąla, todėl jis bei kiti augintojai laukia. „Šiai dienai dar ankstoka važiuoti į laukus, o kaip bus po savaitės, sunku pasakyti. Tikimės, kad oras atšils, tada ruošime dirvą ir sėsime“, – sakė VL kalbintas J.Kairys.

Savo ūkyje J.Kairys šiemet suplanavęs sėti perpus mažiau negu pernai. Šiemet cukrinių runkelių jis augins 20 ha, pernai – 40 ha. „Su Marijampolės cukraus fabriku visokie neaiškumai, todėl nusprendžiau sumažinti riziką, tad ir sėju mažiau“, – atviravo J.Kairys, save priskiriantis prie nedidelių augintojų, nes kaip šeimos ūkis dirba apie 150 ha žemės, todėl ir neturi per daug plėtros galimybių, bet cukriniams runkeliams yra ištikimas nemažai metų.

Ūkininko J.Kairio teigimu, cukriniai runkeliai yra kultūra, duodanti stabilų pelną – kaip pavyksta jį gauti didesnį ar mažesnį, priklauso nuo trijų svertų. „Žemės ūkį valdo trys deivės – gamta, rinka ir valdžia. Šiemet – visos moteriškos. Ūkininkams reikia maloningos gamtos, stabilios rinkos ir protingos valdžios. Bet dar nėra tokio Saliamono, kuris galėtų nuspėti situaciją rinkoje – ji paaiškės, kai ateis sezonas“, – įžvalgomis pasidalino Būdviečių kaimo ūkininkas.

Jam, kaip runkelių augintojui, nieko daugiau nereikia, tik kad UAB „Žvalguva“ įvykdytų duotus įsipareigojimus. „Mes vykdome savo pažadus ir jie tegul toliau daro tą patį – atsiskaito, kaip mes sakome, „minutė į minutę“, ir visiems bus gerai. Nes nieko daugiau ir nereikia. Jei tinka kaina – augini, netinka – neaugini“, – savo poziciją išreiškė Marijampolės krašto cukrinių runkelių augintojas.

Laukia šilumos ir naujų šeimininkų

Pasak Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos (LCRAA) direktoriaus Kastyčio Patiejūno, Suvalkijos krašte šiemet vėl sudarytos sutartys dėl cukrinių runkelių auginimo su UAB „Žvalguva“. Balandžio 7 d. duomenimis, Marijampolės regione cukrinius runkelius auginantys ūkininkai ir ŽŪB buvo įsipareigoję šią kultūrą auginti 3,2 tūkst. ha plotuose, ūkininkams iš anksto išdalintos cukrinių runkelių sėklos.

K.Patiejūnas

„Vieni planuoja sėti ir auginti, o UAB „Žvalguva“ kažkokiu būdu planuoja organizuoti perdirbimą Marijampolės cukraus fabrike, nors ir bankrutuojančiame“, – sakė K.Patiejūnas, šio sektoriaus situaciją Suvalkijoje vertinąs teigiamai.

Jo teigimu, paskutinieji metai runkelių auginimui visoje šalyje buvo neblogi, nes ir derliai buvo geri, ir cukringumas aukštas, o šakniavaisius pernai nukasė labai švarius – runkelių šaknų purvingumas nesiekė 10 proc. Visa tai palaiko ūkininkų norą šiemet auginti runkelius. „Cukriniai runkeliai yra alternatyvūs augalai. Nedaug čia ką galime pavarijuoti. Vis mažiau tų augalų belieka, tai ūkininkai džiaugiasi ir sėjomaina, ir uždarbio galimybėmis, aišku, jei pasiseka“, – mintimis dalijosi LCRAC direktorius.

K.Patiejūno teigimu, masinė cukrinių runkelių sėja Lietuvoje įsibėgės priešpaskutinę balandžio savaitę, o vienetiniai atvejai – gal savaite anksčiau. Priklauso nuo drėgmės, kuri dabar „parėjusi“, ir nuo šilumos. Žemė jau yra pasiruošusi, tiktai reikia pradžiūvimo ir šilumos.

Žinoma, cukrinių runkelių augintojams ne vis tiek, kas nutiks su pačiu Marijampolės cukraus fabriku, kurio likimas vis dar su klaustuku. Pasak K.Patiejūno, bankroto procedūros atveju įmonei pradeda vadovauti kreditoriai, o buvę savininkai iš viso pašalinami nuo sprendimų priėmimo. „Jeigu dar pamename praėjusius metus, tai maždaug tokiu pačiu metu šiame fabrike buvo sukilęs erzelis, nes prišokę buvę savininkai pradėjo diktuoti savo sąlygas. Tai dabartinėje situacijoje tas jau nėra įmanoma. Tiktai tiek, kad bankrutavęs cukraus fabrikas formaliai yra vienu žingsneliu arčiau žlugimo“, – sakė jis.

Bet, anot K.Patiejūno, yra gyvenimiškų pavyzdžių, kai galima pirkti visą įmonę, išlaikant veiklos tęstinumą, tiktai pasikeičia savininkas. „Manau, kad pagal panašų modelį, ko gero, elgtųsi ir UAB „Žvalguva“. Juo labiau būdama stambiausiu kreditoriumi, ji praktiškai gali viską reguliuoti. Trumpai drūtai atkartosiu vieno mokslų daktaro, kuris dirbo stambiausiame Europos cukraus pramonės koncerne, žodžius: „Cukraus fabrikai miršta labai iš lėto“. Lietuvoje jau turėjome tokį atvejį su Pavenčių cukraus fabriku, kuris, atrodė, jau nebeišgyvens, o išgyveno dar šešerius metus. Marijampolės cukraus fabriko pirmasis bankrotas buvo 1999 metais, tai irgi išgyveno ir toliau veikia. Manyčiau, fabrikas egzistuos ir dirbs tol, kol bus žaliavos ir runkelių augintojai nenuleis rankų. O augintojai nenuleis rankų, jei tikės tuo, ką daro „Žvalguva“. Kad ir pastarąjį sezoną, nors visi pasitampė nervus, „Žvalguva“ savo žodį tesėjo, augintojai gavo pinigus, ir, ko gero, iš to uždirbo kažkiek pelno“, – nuomone pasidalino K.Patiejūnas.

VL bandė pakalbinti ir UAB „Žvalguva“ vadovus, tačiau susisiekti su jais nepavyko.

Rekomenduojami video