R. Dovydėno pieš.

Ne kartą girdėjome ir patikėjome, kad pieninių galvijų veislininkyste užsiimančios asociacijos vos vegetuoja, kad joms verkiant reikia daugiau valstybės paramos. Tačiau vienas „Valstiečių laikraščio“ skaitytojas pasiūlė atidžiau pasidomėti šia tema ir pateikė svarių argumentų. Pasidomėjome ir „iškapstėme“ kai ką jums įdomaus. Paaiškėjo, kad ne visos veislininkyste užsiimančios asociacijos turėtų dejuoti.

Paramos krepšelis traukiasi

Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), pagalbos veislininkystei krepšelis Kilmės knygoms (KK) vesti ir vykdyti selekcines programas mažinamas beveik kasmet: 2016 m. ir 2017 m. iš viso buvo skirta po 3,53 mln. eurų, o 2018 m. ir 2019 m. – po 3,36 mln. eurų.
Kaip parama skirstoma asociacijoms, kokiais kriterijais vadovaujamasi?
Atsakyme „Valstiečių laikraščiui“ ŽŪM tikina, kad remiamasi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto nustatytais įkainiais. Paramai skirtas lėšas skirsto Pagalbos veislininkystei komisija, kurią sudaro ŽŪM, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei veislininkystės organizacijų atstovai. Bendra paramos suma kiekvienai asociacijai yra skirtinga, kadangi skiriasi asociacijų atliekamų veiklų apimtys.

ŽŪM tikina, kad ES parama gyvulių veislininkyste užsiimančioms asociacijoms yra griežtai reglamentuota, detaliai nurodant, kiek ir už ką valstybė gali skirti lėšų. Ar ŽŪM pakankamai kontroliuoja, kaip tikslingai asociacijos naudoja skiriamas lėšas?

ŽŪM atsakyme teigiama, kad iki reorganizacijos, t. y. iki 2018 m. lapkričio 01 d.

Ūkinių gyvūnų veislininkystės priežiūrą, taip pat ir tikslinę valstybės pagalbos lėšų panaudojimo kontrolę, vykdė Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM. Pridursime, kad jai vadovavo Arūnas Šileika. Tas pats A. Šileika, kuris šiuo metu vadovaujama ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriui, ir dar pridursime – kurio skyrius ruošė ŽŪM atsakymus „Valstiečių laikraščiui“. Gal todėl į mūsų užuominą dėl asociacijų finansinės kontrolės ŽŪM net nesureagavo. Cituojame iš atsakymo: „Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito skyrius atliko veisimo organizacijų valstybės pagalbos lėšų panaudojimo auditus“. O kokie rezultatai? Be komentarų. Atliko, taigi atsikabinkite, mes viską žinome ir, kaip vienas politikas sakė: „Vsio zakono“ (toks valdininkų, kuriems jūra iki kelių, posakis).

A.Šileika

A. Šileika

Atlyginimų dydis apstulbino

Negerai skaičiuoti pinigus kitų kišenėse, bet galima ir reikia skaičiuoti, jeigu tuos pinigus kas nors gauna iš valstybės, t. y. iš visų mokesčių mokėtojų. Lentelėse pateikiame, kiek kuri asociacija gavo valstybės paramos ir kiek lėšų skiria darbuotojams išlaikyti. Akis rėžia išskirtiniai Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos (LJGGA) duomenys.

Štai 2019 gegužės mėn. šešis darbuotojus įdarbinusios Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos (LJGGA) atlyginimų vidurkis siekė 2 917,37 EUR. Žvilgtelėjome į rekvizitai.lt pateikiamą atlyginimų istoriją ir apsidžiaugėme LJGGA darbuotojų sėkme. Tik šių metų vasario ir kovo mėnesiais atlyginimas buvo nukritęs iki minimalaus ribų, tačiau, pavyzdžiui, 2018 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais atlyginimo vidurkis buvo įveikęs net 4 tūkst. eurų kartelę.

Gal rekvizitai.lt teikia nepatikrintą informaciją? Pasitelkėme kitus šaltinius ir štai vartome LJGGA pirmininko Virgilijaus Urbonavičiaus 2018 m. balandžio 28 d. pasirašytą 2017 m. LJGGA veiklos rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje juodu ant balto parašyta, kad 2017 m. 4 darbuotojų išlaikymui buvo skirta 156 193 eurų (vidutiniškai po 3 254 eurus per mėnesį). Bet tai dar ne viskas. Štai transportui LJGGA per metus išleido 16 278 eurus. Tiesa, gerokai mažiau nei 2016-aisiais, kai transportui buvo išleista net 47 746 eurai. Dar 39 326 eurai išleisti vadinamosioms kitoms veikloms.
Gal mes be reikalo stebimės? Gal ir kitų pieninių galvijų veislininkystės asociacijų darbuotojai tiek uždirba?

V. Urbonavičius

V. Urbonavičius

Uždirba kukliau

Pavartėme kitų asociacijų dokumentus. Štai Lietuvos žalmargių galvijų gerintojų asociacijos (LŽGGA) darbuotojai turėtų pavydėti kolegoms iš LJGGA, nes šių metų gegužės mėn. vidutinis jų atlyginimas buvo beveik 4 kartus mažesnis – tesiekė 764,91 eurą. Tik 2018-ųjų gruodį, matyt, šv. Kalėdų proga, jie buvo pasididinę atlyginimą iki 2 629 eurų.

Dar mažiau uždirba Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) darbuotojai. Atlyginimų vidurkis šių metų gegužę tesiekė 708,82 eurus, tik 2018-ųjų gruodį jis buvo pakilęs iki 1 220 eurų.
Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija (LNŪGAA) šiose lenktynėse yra absoliuti autsaiderė – 4 darbuotojai per mėnesį gauna vidutiniškai po 161,87 eurų.

Kodėl tokie atlyginimų skirtumai? Ar tenkina atlyginimai LJGGA darbuotojus?

„Nežinau, kaip pasakyti. Asociacijoje už pilną atlyginimą dirbu tik aš ir vadybininkė. Dar samdome du vertintojus. Jie kiek dirba, tiek ir uždirba“, – aptakiai paaiškino V.Urbonavičius.
Be to, LJGGA pirmininkas apgailestavo, kad valstybės dėmesys veislininkystei krenta, kad Vyriausybė nori taupyti. Tokiais atvejais sakoma, kad apetitas auga bevalgant.
„Mes mokame už atliktą darbą, o aš, kaip asociacijos direktorius, gaunu pareigybinį atlyginimą. Atlyginimus nusistatėme mes patys. Žinoma, norėtume uždirbti daugiau, tačiau skaičiavimai rodo, jog kol kas didinti atlyginimų neturime galimybių“, – aiškino LGVA direktorius Edvardas Gedgaudas.

E. Gedgaudas

E. Gedgaudas

Pagalba – tik grynaveisliams

Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. atsakomybė dėl gyvulių veislininkystės perduota VMVT. Be to, įsigaliojus ES Gyvūnų veisimo reglamentui, kuriame aiškiai apibrėžta grynaveislio veislinio gyvūno sąvoka, pakeistos ir Pagalbos veislininkystei taisyklės, kuriose numatyta, kad pagalba Kilmės knygoms (KK) tvarkyti bus teikiama tik už grynaveislius veislinius gyvūnus, t. y. už tuos, kurie įrašyti į pagrindinį KK skyrių. Atsakydama į „Valstiečių laikraščio“ klausimus ŽŪM pabrėžė: „Tai reiškia, kad už šiais metais įrašytus grynaveislius veislinius galvijus pagalbos lėšos bus išmokėtos 2020 metais“. Pabrėžiame – už grynaveislius.

Tačiau ir iki 2018 m. lapkričio1 d. ŽŪM privalėjo kontroliuoti, ar tikslingai naudojamos lėšos veislininkystės programoms vykdyti. Ar programos buvo vykdomos? Kyla abejonių. Panagrinėkime. Vėl žvilgsnis stabtelėjo prie LJGGA.

Priešinosi ir pasidavė

LJGGA selekcijos 2002–2005 m. programoje ateities kartoms prisiekė išsaugoti Lietuvos juodmargių galvijų veislę. Tačiau paradoksalu, kad toje pat programoje buvo numatyta Lietuvos juodmargių galvijų veislynuose siekti optimalaus – iki 75 proc. – holšteinizacijos laipsnio.
2011-aisiais LJGGA selekcijos programoje dar rašoma, kad pagrindinis asociacijos tikslas yra išsaugoti Lietuvos juodmargius kaip nacionalinę pieninių galvijų veislę, turinčią iki 75 proc. holšteinų kraujo, tačiau jau buvo akivaizdu, kad šis pažadas braška per visas siūles. 2017-aisiais LJGGA veiklos ataskaitoje asociacijos pirmininkas V.Urbonavičius kolegas dar kritikavo dėl noro pervadinti Lietuvos juodmargių veislę, tačiau po metų, 2018 m. ataskaitoje, pats paskelbė, kad LJGGA visus metus ieškojo galimybių įteisinti naują kuriamą Lietuvos juodmargių holšteinų veislę, kuri turi jau per 93,7 proc. holšteinų kraujo.

„Ši veislė jau yra, ji išaugo iš Lietuvos juodmargių veislės, tačiau yra požymiai, savybės, kurios skiriasi nuo pasaulinės holšteinų veislės“, – aiškino V.Urbonavičius.

Kai įteisinsite naują veislę, ar Lietuvos juodmargių veislės galvijų neliks?
„Vargu ar ji išliks. Tačiau klausimas lieka atviras“, – užuolankom atsakė LJGGA pirmininkas.
Klausiame konkrečiau. LJGGA 25 metus kėlė sau užduotį išsaugoti prieš 60 metų pripažintą Lietuvos juodmargių galvijų veislę, naudojo valstybės paramą, vykdė selekcines programas, tačiau tikslo nepasiekė?

„Negalėčiau taip teigti. Matote, nori ar nenori, bet mums daro spaudimą globalizacija. Siekdami konkuruoti, Lietuvos ūkininkai pradėjo naudoti holšteinų veislės bulius, taip ir nutiko“, – aiškino V.Urbonavičius.

Kada bus įteisinta nauja veislė?

„Sunku pasakyti. Reikia įvykdyti tam tikras sąlygas, reikia įrodymų, kad yra veislių skirtumai ir kad jie naudingi, kad bus atgaminami“, – sakė V.Urbonavičius.

Bendrovės nuotr.

Bendrovės nuotr.

Nauja veislė – dėl paramos?

Naujos veislės pripažinimas pagreitėtų, jeigu tam pritartų už holšteinų galvijų veislininkystę atsakinga asociacija, t. y. LGVA. Ar ji pritars?

„Mes įspėjome apie pasekmes, sakėme, kad LJGGA nesugebės suvaldyti selekcijos proceso. Taip ir nutiko. Deja, netekome Lietuvos juodmargių galvijų veislės. Ji egzistuoja tik popieriuose. Ne tik aš, bet ir kitų šalių veislininkystės specialistai nesupranta, kodėl Lietuvos juodmargiai galvijai vis dar vadinami grynaveisliais, nors turi 93,7 proc. holšteinų kraujo? Juokiname pasaulį ir kenkiame Lietuvos veislininkystės įvaizdžiui. ŽŪM mūsų pastabų negirdi, todėl kreipėmės į Europos holšteinų federaciją. Jie svarsto, kaip elgtis, nes šiuo atveju ne tik norima pasisavinti veislę, bet ir klaidinami ūkininkai“, – tiesiai šviesiai rėžia E.Gedgaudas.

Kaip šią situaciją vertina LJGGA 2002–2005 m. Lietuvos juodmargių galvijų veislės selekcijos programą rengusi LSMU GI prof. Vida Juozaitienė? Ar dar turime Lietuvos juodmargių galvijų veislę, ar ją jau praradome?

„Kalbame apie atvirą populiaciją. Yra vadinamosios komercinės veislės ir jos yra gerinamos, tačiau genai išlieka. Žemesnio holšteinizacijos laipsnio juodmargių galvijų dar yra, bet nedaug“, – sakė V.Juozaitienė.

Pasitikslinome – 2019 m. sausio 1 d. duomenimis, dar turime 1816 senojo genotipo Lietuvos juodmargių galvijų. Tik tiek. Profesorė dar negalėjo pasakyti nuomonės apie siūlymą įteisinti jauną Lietuvos juodmargių holšteinų galvijų veislę. Per mažai duomenų.
O gal viskas daug paprasčiau? Gal bandymas įteisinti naują veislę susijęs ne su siekiu bet kokiais būdais išsaugoti veislę, kurios pavadinime būtų žodis „Lietuvos“, bet su noru ir toliau gauti valstybės finansavimą, išsaugoti įspūdingus atlyginimus?

Kas yra kas?

Kaip jau minėjome, nuo šių metų pradžios valstybė turėtų teikti finansinę paramą tik už į pagrindinį KK skyrių įrašytus grynaveislius galvijus. Dėl susidariusios kuriozinės padėties kyla įtarimų, kad įrašai KK dubliuojasi.

„Asociacijos siekia į KK įrašyti kuo daugiau galvijų, nes nuo to priklauso finansavimas“, – sakė E.Gedgaudas.

Tačiau ŽŪM atsakyme „Valstiečių laikraščiui“ tikina: „Mūsų žiniomis, besidubliuojančių įrašų nebėra, nes VĮ ŽŪIKVC duomenų bazė neleidžia atlikti tokio veiksmo“.

ŽŪIKVC „Valstiečių laikraščiui“ pranešė, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. įdiegtas atnaujintas Gyvulių veislininkystės informacinės sistemos Pieninių galvijų KK tvarkymo modulis, pagal kurį galvijai bus įrašomi į KK pagal 2016 m. birželio 8 d. Gyvūnų veisimo reglamente aprašytus pagrindinio ir papildomo KK skyrių reikalavimus.

Tačiau 2019 m. sausio 1 d. duomenimis, LJGGA į KK įrašė 48 828, o LGVA – 28 888 holšteinizuotus Lietuvos juodmargių veislės galvijus. V.Urbonavičiaus nuomone, tai – juodmargiai, o E.Gedgaudo nuomone – jau holšteinai. Cirkas!

Nesielkime lyg cirke

Violeta Juškienė, LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė

Daug nesąmoningų diskusijų kyla, kai nesuprantame labai aiškių dalykų. Štai, stebėjausi, kai aiškinama, kad į Lietuvos juodmargių veislę įliejant kitų veislių galvijų genų gaunamas grynaveislis gyvūnas. Tikras cirkas! Suprantu, kai siekiama, kad veislė būtų populiari, konkurencinga, tokiu atveju ją reikia gerinti. Tačiau nepainiokime komercinių dalykų ir tikslo išsaugoti genofondą. Kas yra veislė? Taip, tai žmonių susitarimas. Daugelis veislių išvestos kryžminant, vykdant selekciją, į vienas veisles įliejant kitų veislių gyvūnų kraujo. Taip pasiekiami lauktini požymiai, tačiau to neužtenka, kad galėtume pasakyti, jog tai – nauja veislė. Požymiai turi būti stabilūs ir veisiant turi būti perduodami per kelias kartas. O jeigu ir toliau įliejamos kitos veislės, tai vyksta tolesnis veislės formavimas, bet ne nauja veislė.

 

Veislininkystės asociacijų darbuotojų vidutinis atlyginimas 2019 gegužės mėn. (EUR)

LJGGA 2917,37
LŽGGA 764,91
LGVA 708,82
LNŪGAA 161,87
Šaltinis: rekvizitai.lt

Valstybės pagalba veislininkystei Kilmės knygoms tvarkyti bei genetinės kokybės tyrimams atlikti 2016–2019* m. (EUR):
2019*         2018        2017            2016

LJGGA 136 690     138 170    141 658    134 846
LŽGGA  82 786      88 519        70 986      69 936
LGVA    103 252       102 742     76 615     110 464
LNŪGAA 7 821        6 227           7 4 31       6 312

*2019 m. planuojama skirti.