Perdirbėjus džiugina tai, kad cukraus kaina pagaliau stabilizavosi, net jaučiamas jos kilimas. AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ nuotr.

Lietuvos cukrinių runkelių augintojai ir perdirbėjai ruošiasi sezono pabaigtuvėms. Tačiau nuotaikos dvejopos – nors derlius buvo neblogas, pagaminta nemažai cukraus, cukrinių runkelių kaina pasaulio rinkoje žema, todėl didelio pelno cukrinių runkelių auginimas nei jų augintojams, nei perdirbėjams dar neatnešė.

Skaičiuoja paskutines savaites

Pasak AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktoriaus Sauliaus Mozerio, Kėdainių cukraus fabrike gamybos sezonas šiemet turėtų baigtis apie sausio 25 dieną.

„Dirbame stabiliai. Rudenį per parą perdirbome apie 7 tūkst. tonų saldžiųjų šaknų, o sausio pirmąją savaitę per parą perdirbome apie 6,5 tūkst. tonų runkelių. Tai puse tūkstančio tonų mažiau nei rudens laikotarpiu, nes pablogėjo oro sąlygos ir runkelių kokybė šiek tiek prastesnė“, – gamybos apimtis lygino S.Mozeris, pridurdamas, kad sausį per parą mažiau pagamino ir cukraus.

Pasak S.Mozerio, kai baigsis gamyba, paaiškės išeigos rezultatai. Jų tikimasi gerų. Mat šis gamybos sezonas pateisino tiek perdirbėjų, tiek augintojų lūkesčius. Gamtos sąlygos buvo idealios, šakniavaisių kasimo metu nepliaupė didelės liūtys, buvo ganėtinai sausa, todėl runkeliai nukasti švarūs, laiku, kokybiškai susandėliuoti. Tad nekilo ir didesnių problemų pristatant juos perdirbti. Ūkininkai neturėjo rūpesčių ir saugant derlių.

S.Mozeris sakė, kad runkelių kokybė net ir žiemos laiku yra palyginti gera. Augintojams praėjusieji metai buvo kur kas lengvesni – nebuvo didelių šalčių. Anksčiau reikėdavo runkelius papildomai dengti šiaudais, o šiemet uždengė specialia plėvele ir to užteko. „2019 metai lepino tiek augintojus, tiek perdirbėjus“, – neslėpė S.Mozeris.

Kėdainiečiai ne tik prigamino cukraus, bet ir stengiasi jį parduoti. Perdirbėjus džiugina tai, kad cukraus kaina pagaliau stabilizavosi, net jaučiamas jos kilimas.

„Aišku, pasaulinėse rinkose cukraus kaina dar nėra labai gera, tokia, kokios norėtume, dar jaučiama žemų kainų tendencija, bet ji jau po truputį kyla ir mes tuo labai patenkinti, nes nereikės dirbti nuostolingai. To labai tikimės. Geri poslinkiai ir tariantis su augintojais. Šiuo metu vyksta derybos dėl šių metų ir labai tikimės, kad susitarsime, nes jau užsakinėjame sėklas būsimam sezonui ir savo įprastą veiklą tęsime kartu su mūsų partneriais – augintojais“, – vylėsi S.Mozeris.

Jo teigimu, kai susitars su jais, tada pradės pasirašinėti kontraktus 2020 metams.

Sezono baigtį sausio pabaigoje žada ir UAB „Lietuvos cukrus“.

„Kaip ir kiekvieną cukrinių runkelių perdirbimo sezoną, taip ir šį, smulkių rūpesčių ir techninių problemų neišvengėme, tačiau cukrinių runkelių perdirbimo sezonas vyksta pakankamai sklandžiai. Cukrinių runkelių perdirbimo sezonas vis dar vyksta, o atsižvelgiant į sukontraktuotą cukrinių runkelių kiekį ir technines fabriko galimybes, perdirbimo sezoną turėtume baigti šį mėnesį. 2019/2020 metų cukrinių runkelių perdirbimo sezone jau perdirbta apie 253 tūkstančius tonų saldžiųjų šaknų ir pagaminta beveik 39 tūkstančiai tonų cukraus. Cukrinių runkelių vidutinis cukringumas siekia 18 procentų, o purvingumas – 8 procentus,“ – sakė generalinis direktorius Augustas Obuchavičius.

Išskirtinis derlius

ŽŪK „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ vadovas, Šakių rajono ūkininkas Juozas Valaitis praėjusius metus vertina teigiamai ir tikina, kad sezonas, palyginus su bloguoju 2017 metų sezonu, buvo labai dėkingas. Iš jo ūkio paskutinės mašinos, prikrautos cukrinių runkelių, į Kėdainius išriedėjo sausio 6, o į Marijampolę – sausio 7 dienomis.

Tiesa, ūkininkas neslėpė, jog būta ir išbandymų. Cukrinių runkelių augintojai buvo labai susirūpinę, kai Marijampolės fabrike dvi dienas dėl rimtų gedimų nebuvo perdirbami ir pagal grafiką priimami cukriniai runkeliai.

„Bet tarp kitų mūsų krašto žemdirbių auginamų kultūrų cukriniams runkeliams praėjusieji metai buvo bene geriausi. Mūsų krašte visko buvo pakankamai: ir lietaus jiems užteko, ir šilumos netrūko, be to, tas laikotarpis, kada mes juos kasėme, buvo toks palankus, kad runkeliai pernai rudenį buvo išskirtinai švarūs, išskirtinai cukringi ir jų derlingumas taip pat labai neblogas, buvo prikasama vidutiniškai po 85 tonas ir net daugiau“, – vardijo J.Valaitis.

ŽŪK „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ vadovas visus rodiklius fiksavo suvestinėje. Tad gali lengvai palyginti. Kėdainių cukraus fabrike sausio 6 d. bendras runkelių švarumas siekė 92,6 proc., Šakių rajono cukrinių runkelių augintojų ūkiuose – 92,5 proc., o J.Valaičio ūkyje buvo dar 1,1 proc. švaresni – siekė 93,7 proc.

J.Valaičio duomenimis, Kėdainių cukraus fabrike bazinis cukringumas siekė 17,6 proc., Šakių rajono žemdirbių išaugintų saldžiųjų šaknų –17,7 proc. ir buvo didesnis negu fabrike, o J.Valaičio ūkio runkeliuose cukringumas siekė 18,2 proc.

„Mes dabar vis lyginame su 2017 metais, kai rudenį kankino įkyrūs lietūs, cukringumas buvo prastas, o purvo labai daug. 2019 metais mes nei laukus išklampojome, nei kelius sugadinome, nei mus kas už tai barė ar baudė. Dėl to palengvėjo. Tiktai yra didelis minusas, kad fabrikuose runkelių priėmimas nusitęsė iki Trijų Karalių ir po jų. Mes patiriame nuostolių saugodami runkelius. Kiekvieną dieną krenta jų cukringumas. Šiek tiek primoka už vėlyvą pristatymą, bet tai vis tiek nekompensuoja tų praradimų. Fabrikai šito nenori suprasti“, –apgailestavo ŽŪK vadovas.

Augins, jeigu mokės daugiau

J.Valaičio teigimu, gerai, kad užsitęsė ruduo, o ne užklupo žiema, nes tuomet ir keliai slidūs, ir dienos trumpos, o vežti derlių kai kuriems ūkiams reikia pakankamai toli. J.Valaitis atkreipė dėmesį į dar vieną aktualiją – šiemet pasibaigė trejiems metams tarp augintojų ir Kėdainių cukraus fabriko sudaryta cukrinių runkelių auginimo-pardavimo sutartis su fiksuotomis kainomis.

Anksčiau su šiuo fabriku žemdirbiai sutartis sudarydavo vasarą. Pasak ūkininko, iki žieminių javų sėjos rudenį susiplanuodavo, kur sės runkelius. Šiemet viskas nusikėlė vėlesniam laikui. Perdirbėjai norėtų sutarčių, bet augintojai paskaičiavo, kad jiems už siūlomą kainą auginti cukrinių runkelių neapsimoka, nes daug kas pabrango.

Šakių krašto ūkininkai surašė savo norus ir prašo didinti supirkimo kainą iki 31 euro už 1 toną. Taip pat jie pageidauja, kad fabrikas kompensuotų kooperatyvo nariams visas išlaidas už runkelių nuvežimą, nes dabar mokama tik už 80 km atstumą, o tenka nuvažiuoti apie 120 km.

„Derybos tęsiasi. Jau girdime pažadų, kad apie porą eurų kaina padidės už toną runkelių, bet šiai dienai sutarčių pasirašę dar neturime. Mes nesame fabriko akcininkai, todėl kai sutartys pasibaigia, pasidarome laisvi. Tada mes galime rinktis, ką auginti, pavyzdžiui, rapsus ar kanapes, kurios dabar ateina į „madą“, – galimą alternatyvą svarstė šakietis.

Tačiau jis sakė gerai suvokiąs, kad nei fabrikas staiga pradės gaminti makaronus, nei ūkininkai imsis drastiškų permainų, nes tiek vieni, tiek kiti turi sukaupę didelę patirtį. Be to, žemdirbiai įsigiję specializuotą techniką – runkelių sėjamąsias, nuėmimo kombainus, valytuvus, krautuvus, priekabas, kurių augindami javus ar kanapes gal visiškai nepanaudotų. O ir patys runkeliai ūkiuose yra puiki kultūra sėjomainai. „Yra ir pliusų. Kai viską susidėliojame, atrodo, kad cukriniai runkeliai iš Lietuvos laukų dar neprapuls“, – mano J.Valaitis.