M.Kaktys: „Jeigu patvirtintų minėtą pataisą, ūkininkus užgultų papildomas biurokratinis darbas dėl pakuočių apskaitos.“

Panaudotos šienainio plėvelės, tuščių pakuočių tvarkymas – vis dar neišsprendžiamas ūkininkų galvosopis. O didžiausia problema – dėl šienainio presavimo tinklelio, kuris dabar visiems labiausiai užkliūna dėl to, kad, pasak ūkininkų, perdirbti jo niekas nepriima. Aplinkos ministerija, užuot padėjusi rasti technologinius sprendimus šioms atliekoms perdirbti, sumanė atsakomybę už šių atliekų tvarkymą užkarti žemdirbiams.

Tramdys šiukšlintojus

Aplinkos ministerijos (AM) atstovai tvirtina, kad pastaruoju metu pilasi skundai dėl netinkamai tvarkomo plastikinio tinklelio, skirto šienainio ritiniams apsukti. Tuo esą skundžiasi ir atliekų tvarkytojai, ir ūkininkai, ir aplinkos apsaugos kontrolieriai. Tvirtinama, kad panaudotais tinkleliais atsikratoma juos išmetant pamiškėse, galulaukiuose, jų randama mišrių komunalinių atliekų konteineriuose.

AM sugalvojo, kaip sutramdyti tokius šiukšlintojus – praėjusių metų pabaigoje suinteresuotoms institucijoms derinti pateikė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimą, kuriuo numatoma panaikinti šiuo metu žemdirbiams taikomą išimtį dėl ūkininkavimo veikloje naudojamo šienainio pakuočių atliekų ir įtvirtinti gamintojo atsakomybės principą jų tvarkymui. Taigi norima įpareigoti pačius ūkininkus, kad pakuotės būtų tinkamai sutvarkytos.

Žemdirbių organizacijos su tuo nesutinka, nes, jų manymu, tai problemos iš esmės neišspręs.

Negali perdirbti

Nenuostabu, kad panaudotas šienainio tinklelis mėtomas kur papuola. Jei atliekų tvarkytojai jo purtosi arba prašo nemažų sumų už tinklelio išvežimą iš ūkio, žemdirbiai ieško parankesnių būdų atliekoms atsikratyti.

Atliekų tvarkymo įmonės motyvuoja, kad tinklelis būna užterštas šienainiu, šiaudais ir kitomis atliekomis, todėl esą užsikemša atliekų perdirbimo įrenginiai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) atstovų manymu, priežastys čia kitos. Šios asociacijos nariai tvirtina ne kartą bendravę su atliekų perdirbimo įmonėmis dėl plastikinio tinklelio perdirbimo ir gavę atsakymą, kad ši atlieka nepriimama, nes esą nėra technologijų jai perdirbti – tinklas apsivynioja aplink būgnus. O šiaudų ar šieno atliekos – antraeilis dalykas.

Ūkininkai skundžiasi, kad nėra kur dėti ir šienainio plėvelių, didmaišių ir kitų pakuočių. Jų kalnai kaupiasi ūkiuose.

Surenka tik už pinigus

Plungės rajono pieno gamintojas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys patvirtino, kad naudotą šienainio tinklelį galima priduoti atliekų surinkėjams, tačiau reikia susimokėti – 150 eurų už toną.

Marijus Kaktys

Marijus Kaktys

„Tvarkingi ūkininkai pakuotes atiduoda surinkėjams. Jie pasiima ir šienainio plėvelę, ir tinklelį. Tik už šį reikia sumokėti – 150 eurų už toną. Argumentuojama, kad tinklelis netinkamas perdirbti, kad jį reikia utilizuoti. Nežinau tos technologijos, bet jų argumentas – netinka perdirbti. Esą jis labiau užsiteršęs“, – aiškino pieno gamintojas ir pridūrė, kad tokia paslauga ir tokios kainos atsirado ne per seniausiai – gal prieš kokį pusmetį.

Žemaitijos ūkininkas sakė, kad plėvelę paima be mokesčio, tačiau reikia sumokėti už transportavimą – 20 eurų už vienkartinį atvažiavimą. „Didesniame ūkyje prisikaupia daugiau pakuočių, plėvelės, tinklelio. Mes kaupiame, dedame į didmaišius, po to prašome išvežti“, – teigė M.Kaktys.

Jis svarstė, kad mažesni ūkiai ir dėl finansinių sumetimų, ir galbūt dėl mažesnio atliekų kiekio jų greičiausiai atsikrato nederamu būdu.

Aiškumo ir kontrolės stoka

LŪS atstovas tvirtino, kad ši organizacija nepritaria minėto įstatymo pataisai, nes tai tik apsunkintų ūkininkus, tačiau rūpesčiai dėl atliekų tvarkymo nedingtų. Ūkininkai mano, kad nereikėtų naikinti šiuo metu žemdirbiams taikomos išimties dėl ūkininkavimo veikloje naudojamo šienainio pakuočių atliekų ir įpareigoti juos tvarkyti pakuotės. Pasak Plungės rajono pieno gamintojo, reikia tobulinti esamą sistemą ir labiau kontroliuoti, kaip ji veikia.

Pati AM informuoja, kad Atliekų tvarkytojų valstybės registre įregistruoti 29 plastikinės pakuotės atliekų tvarkytojai. Aplinkos sergėtojai galėtų išsiaiškinti, kokios yra galimybės perdirbti plastikinį šienainio tinklelį.

„Jeigu patvirtintų minėtą pataisą, ūkininkus užgultų papildomas biurokratinis darbas dėl pakuočių apskaitos. Kiek suprantu, reikėtų pildyti žurnalą ir vesti apskaitą, kiek esi pirkęs, kiek pridavei ir pan. Ir dabar mes rūpinamės dokumentais, kurie patvirtina, kad tvarkome pakuotes, tik nėra prievolės vesti apskaitą. Ūkininkai ir taip paskandinti ataskaitose, nesinorėtų papildomo vargo“, – aiškino M.Kaktys.

Problemų daugėja

Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos vadovas Vidmantas Buivydas neslėpė, kad dėl ūkiuose susidarančių pakuočių tvarkymo problemų daugybė. „Anksčiau šienainio plėvelę perdirbdavo, dabar to nenori. Jiems geriau gaminti naują, sako, kad taip patogiau, mažiau vargo. Mes turime primokėti, kad panaudotą plėvelę paimtų“, – sakė jis.

Ūkininkas svarstė, kad panaudotą šienainio tinklelį būtų galima mesti į komunalinių atliekų konteinerius, esančius prie ūkininkų pastatų. Juk daugumoje savivaldybių atliekų rinkliava renkama už fermų, sandėlių plotą. Jei tenka nemažai susimokėti už kvadratūrą, tai logiška būtų tokias atliekas mesti į konteinerius. „Kitokių atliekų ir nesusidaro, ypač ekologiniame ūkyje“, – pastebėjo V.Buivydas.

Klaipėdos rajone ekologiškai ūkininkaujantis vyras užsiminė, kad atsiranda daugiau rūpesčio dėl didmaišių. „Anksčiau ekologiškus grūdus eksportuodavome didmaišiuose. Dabar vokiečiai kratosi šių pakuočių, nori, kad mūsų grūdai būtų vežami palaidi. Pakuotės lieka pas mus. Be to, ir grūdų transportavimo išlaidos išauga dvigubai. Jeigu grūdus veš palaidus, tai grįžtant atgal, tikėtina, kad krovinio negaus, vadinasi, reikės mokėti už kelionę į abu galus. Dėl tokių važiavimų didės ir tarša“, – naujus niuansus dėl „žaliųjų“ reikalavimų atskleidė ūkininkas.

Galvosopiu tampa ir tepalų bakeliai, kurių nenori pasiimti pardavėjai. Deramai pakuotes tvarkyti norintys ūkininkai juos kaupia. „Turiu gal apie 30 tokių bakelių. Reikės ieškoti, kas galėtų šią tarą paimti. Kaip ir su padangomis, sumokame, bet jų nenori pasiimti. Iki galo nėra išspręstas tokių atliekų, pakuočių surinkimas, tvarkymas. Ūkininkai dažnai nežino, ar gali reikalauti, jog pakuotes paimtų, ar tai įskaičiuota į prekės kainą ir pan. Gamintojai ir pardavėjai neretai tuo piktnaudžiauja, o pirkėjai nežino, kaip elgtis“, – atliekų tvarkymo sistemos netobulumus vardijo Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos vadovas.

Kaupiasi kalnai pakuočių

ELTA nuotr.

Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Komitete nepritarėme, kad vartotojas būtų atsakingas už pakuočių tvarkymą. Už tai turi atsakyti gamintojas ir pardavėjas, kuris tą pakuotę pardavė. Ūkininkai pritartų pakuotės mokesčiui, tada jas privalomai surinktų. Jeigu nuspręs, kad atsakingais taps žemdirbiai, bet pakuočių niekas nesupirks, tvarkos nebus. Dar pernai šią problemą išsakėme aplinkos ministrui, jis žadėjo išspręsti iki metų pabaigos, bet nieko nepadaryta.

Šienainio tinklelio nenori priimti, motyvuoja tuo, esą jis užterštas šienu, bet tai nerimtas motyvas. Juk, pavyzdžiui, alaus ar gaiviųjų gėrimų buteliukų niekas nereikalauja išplauti. Šieno iki šapelio neišrinksi, be to, nemanau, kad organika gali būti kenksminga perdirbant ar utilizuojant.

Reikėtų pabrėžti, kad perkant šienainio plėvelę žemdirbiai nemoka pakuotės tvarkymo mokesčio. Bet jie sutinka, kad tas mokestis atsirastų ir plėvelė būtų privalomai surenkama. Galiu pasakyti, kodėl už plėvelę nemokame. Dar 2012 metais ši plėvelė turėjo paklausą, ją supirkinėjo ir ūkininkams už ją mokėjo. Bet paskui rinkoje kažkas pasikeitė, matyt, gamintojams labiau apsimoka gaminti naują. Tokį mokestį žemdirbiai moka pirkdami chemikalus bakeliuose. Ši tara ir surenkama.

Manau, kad būtina įvesti pakuotės mokestį, tada būtų ir privalomas surinkimas, ir problema išsispręstų. O dabar pas žemdirbius kaupiasi kalnai pakuočių.

Siūloma naikinti išimtį

Laura Zukė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja

Pagal galiojančius teisės aktus ūkio subjektams (ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms), gaminantiems ir pakuojantiems šienainį (šieną, šiaudus) netaikomas gamintojo atsakomybės principas. Taikant šį principą, gamintojai ir importuotojai atsakingi už jų vidaus rinkai tiekiamų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo. Ši išimtis dėl ūkininkavimo veikloje naudojamo šienainio Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitime buvo įtvirtinta 2011 m. gruodžio 22 d., atsižvelgiant į LŪS ir Žemės ūkio ministerijos pasiūlymus.

Kadangi šienainio pakuočių atliekos susidaro ne buityje, o žemės ūkio veikloje, atliekų turėtojas (ūkininkas, žemės ūkio bendrovė) teisės aktais yra įpareigotas šias atliekas (kaip ir visas kitas ūkininkavimo veikloje susidarančias atliekas) perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu turi teisę vykdyti šią veiklą.

Tačiau pagrindinės problemos šiuo metu kyla dėl tinkamo šienainio pakuotės tvarkymo. Pastaruoju metu iš atliekų tvarkytojų, ūkininkų, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų gaunami nusiskundimai dėl netinkamai tvarkomų žemės ūkyje naudojamų plastikinių tinklų, skirtų šienainio (šieno, šiaudų) ritiniams apsukti.

Daugėja atvejų, kai minėti tinklai tiesiog sumetami į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai tokių šienainio pakuotės atliekų randa išmestų pamiškėse ar kitose tam neskirtose vietose.

Siekiant užtikrinti tinkamą šienainio atliekų tvarkymą, įvertintos galimybės atsisakyti teisės aktuose nustatytos išimties dėl ūkininkavimo veikloje naudojamo šienainio pakuočių atliekų ir įtvirtinti gamintojo atsakomybės principą jų tvarkymui.

Tam parengtas ir 2019-ųjų gruodžio 31 d. suinteresuotoms institucijoms derinti pateiktas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimas. Siūloma nustatyti, kad asmenys, gaminantys ar pakuojantys ūkininkavimo veikloje naudojamą šienainį, būtų priskirti gamintojo (pakuočių naudotojo) sąvokai ir jiems būtų privaloma vykdyti pareigas, nustatytas šiame įstatyme.