LR Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) kartu su Lenkijos ŽŪR gruodžio 12 d. Briuselyje, Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu, kai buvo svarstomi esminiai ES biudžeto klausimai, jau trečią per pastaruosius metus surengė protesto akciją, skirtą priminti ES vadovams, kad bendroji žemės ūkio politika turi būti vykdoma ne tik žodžiais, bet ir darbais, t. y., kad ES visoms savo narėms turi sudaryti vienodas sąlygas dirbti bendroje rinkoje, o paramą iš ES biudžeto skirstyti laikantis vienodų taisyklių.

Lietuvių ir lenkų surengtoje protesto akcijoje dalyvavo ir žemdirbių organizacijų atstovai iš Latvijos, Čekijos ir Slovakijos.

Nežiūri į akis

Protesto akcijos dalyvius aplankęs LR Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad tiek Lietuvos, tiek kitų akcijoje dalyvaujančių valstybių atstovų reikalavimai bendrojoje ES rinkoje laikytis vienodų taisyklių jam suteikia papildomų jėgų, dalyvaujant paskutinėje derybų stadijoje.

„Tikiu, kad į mūsų teisingus ir argumentuotus reikalavimus bus atsižvelgta. Kai apie šią problemą kalbu su kitų šalių vadovais, jie nuleidžia galvas, nežiūri į akis. Suprantu, kad jiems nesmagu, kad nėra ir negali būti argumentų, pateisinančių dabartinę padėtį. Kita vertus, lėšos, kurių ES reikėtų, norint padidinti TI, tikrai nepadarytų reikšmingos įtakos ES biudžetui“, – sakė G.Nausėda.

Paklaustas apie buvusius pasiūlymus didinti mokesčius ūkininkams, stipriai sumažinti lengvatinį akcizą degalams, Prezidentas atsakė klausimu: „Jeigu jūs gautumėte ES vidurkio lygio TI, manau, jūs neprieštarautumėte mano pasiūlymams?“

Akcijos dalyvius aplankė ir EP narys Juozas Olekas: „Pritariu jūsų siekiams. Labai svarbu, kad protesto akcijoje dalyvauja ne tik Lietuvos ir ne tik Baltijos šalių, bet ir Centrinės Europos šalių atstovai. Tokie niuansai ES institucijose labai vertinami. Tikiu, kad į mūsų argumentus bus atsižvelgta“, – viltingai teigė jis.

EP narys Bronis Ropė žemdirbių akcijose laikomas ne tiek svečiu, kiek dalyviu. Ir šį kartą jis trumpai papasakojo apie vykstančias derybas, apie viltis, kad galutiniai rezultatai Lietuvos žemdirbiams bus geresni, nei numatyta projekte.

Asmeninio archyvo nuotr.

Iki paskutinės minutės

Pasak B.Ropės, nors projektas yra parengtas, tačiau praėjusių laikotarpių patirtis rodo, kad projektai derinami ir taisomi iki paskutinės minutės.

Ar didelė tikimybė, kad tokio pobūdžio ŽŪR protesto akcijomis, ŽŪM atstovų ir Lietuvos vadovų pastangomis įmanoma pakeisti jau parengtus EK projektus? Prisiminkime 2013-iuosius, kai buvo deramasi dėl paramos 2014–2020 metais. 2013 m. Lietuvai buvo numatyta TI skirti tik 144 eurų už hektarą. Daugelis žemdirbių buvo nusivylę, pesimistiškai vertino LR ŽŪR raginimus nenuleisti rankų. Tačiau LR ŽŪR 2013-iaisiais organizavo net keturias protesto akcijas ir rezultatas buvo pasiektas – TI buvo padidintos nuo 144 iki 181 eurų už hektarą.

„Sunku pasakyti, kaip bus šį kartą, juk ES išgyvena sudėtingą laikotarpį, pradedant užsitęsusia „Brexito“ problema, tačiau esu įsitikinęs, kad reikia išnaudoti visas įmanomas galimybes. Po to jau galėsime svarstyti, kaip ES skirtą paramą panaudoti, juk būtent nuo 2021-ųjų EK suteikia valstybėms gerokai daugiau galimybių savarankiškai planuoti ES ir valstybės lėšų panaudojimo galimybes“, – sakė A.Svitojus.

Sėkmingų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. „Štai Lenkija labai sėkmingai parėmė smulkiuosius ir vidutinius ūkius, jie tapo labai efektyviais. Kitas niuansas –per dešimt metų jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo per pusę, o Lenkijoje – nemažėjo. Taigi labai svarbu, kaip ir kam yra skiriama ES ir nacionalinė parama“, – sakė A.Svitojus.

Asmeninio archyvo nuotr.

Protestų priežastys

Nors Lietuvai naujuoju 2021–2027 m. laikotarpiu TI numatoma skirti 3,344 mlrd. eurų (2018 m. kainomis) arba 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020-aisiais, tačiau Kaimo plėtros programai (KPP) numatoma skirti tik 1,214 mlrd. Eurų, t. y. 26,2 proc. mažiau.

„Nors TI dalis didinama, tačiau ne tiek, kiek buvo numatyta pagal TI suvienodinimo planą. Jeigu laikytumės dabartinio gerokai lėtesnio nei planuota TI didinimo tempo, kai per metus Lietuvai skiriamos TI padidėtų tik po 2 proc., tuomet 2027-aisiais Lietuvos ūkininkai gautų po 204 eurų už hektarą ir tai sudarytų tik 79 proc. ES vidurkio“, – aiškino ŽŪR pirmininkas A.Svitojus.

Priminsime, kad pagal EK parengtą TI skyrimo projektą ES rinkoje TI vidurkis siekia 266 eurų už hektarą, o mažiau nei Lietuvai TI numatyta skirti tik Latvijos ir Estijos ūkininkams (po 202 EUR/ha).

Protesto akcijos organizatoriai EK įteikė žemdirbių reikalavimus – padidinti tiesiogines išmokas iki ES vidurkio, nemažinti paramos pagal Kaimo plėtros programas, nustatyti vienodas nacionalinio prisidėjimo ribas, įskaitant kaimo plėtros programą, supaprastinti paramos ūkininkams teikimo sąlygas, daugiau dėmesio skirti jauniesiems ir pradedantiems ūkininkams.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kas dalyvavo?

Pasak ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus, Briuselyje dalyvavo per 30 ūkininkų iš Lietuvos, tarp kurių buvo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos nariai su pirmininku Vytautu Buivydu bei vicepirmininke Lina Meilute-Datkūniene, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos valdybos nariai bei ūkininkai iš Rokiškio, Telšių, Biržų, Šilalės, Ukmergės, Švenčionių, Kelmės rajonų ir Rietavo savivaldybės.

Iš kitų ES šalių gausiausias delegacijas atsiuntė kaimynai lenkai bei čekai, prie jų prisidėjo organizacijų atstovai iš Latvijos ir Slovakijos.

Šaukštas deguto

Į protesto akciją susirinkę Lietuvos žemdirbiai sužinojo, kad kai kurie Lietuvos politikai žemės ūkį remia tik žodžiais, bet ne darbais. „Mus pasiekė dokumentai, kuriuose rašoma, kad gruodžio 10 d. Briuselyje vykusiame Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, kuriame dalyvauja ES šalių Užsienio reikalų ministerijų vadovai ir atstovai, Lietuvos atstovai nepritarė siūlymui, kad parama iš ES biudžeto žemės ūkio sektoriui būtų laikoma prioritetine. Jie manė, kad svarbesnė yra parama valstybei per Sanglaudos fondus. Žinoma, valstybei svarbi ir ši parama, nesiginčiju, tačiau galiu tik pridurti, kad žemės ūkio sektorių palaikė Lenkija, Latvija, Estija, Vengrija“, – stebėjosi A.Svitojus.

Asmeninio archyvo nuotr.

Protestai 2018-aisiais

Priminsime, kad protesto akcijos idėja kilo lietuviams, o aktyviausiai jiems talkino istoriniai kaimynai lenkai. Rengiantis naujajam, 2021–2027 m. ES programiniam paramos laikotarpiui, LR ŽŪR kartu su kitų ES šalių žemdirbiais surengė jau tris akcijas. Ir visas tris – Briuselyje, vykstant ES Vadovų tarybos susitikimui.

Pirmoji buvo surengta 2018 m. spalio 18 d. Tada lietuvius parėmė ūkininkai iš Lenkijos, Latvijos ir Čekijos. Antrąją protesto akciją LR ŽŪR irgi Briuselyje surengė 2018 m. gruodžio 13 d., joje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Latvijos,Čekijos ir Slovakijos žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai.