R. Dovydėno pieš.

Pritraukiant investuotojus gali būti peržengta raudona privačios nuosavybės linija. Jeigu stambiajam verslui reikėtų žemės sklypo, valstybė galėtų jį paimti iš bet kurio asmens. Taip kelią investuotojams norėtų praskinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija, užregistravusį atitinkamą įstatymų pakeitimo paketą. Politiku teigimu, siūlymai pakvipo nacionalizacija, o Seimo teisininkai grūmoja, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai. Žemių savininkų organizacijų atstovai nuogąstauja, kad dėl verslo manipuliacijų viešuoju interesu iškiltų daug grėsmių.

Tarnautų verslui

Koks verslas galėtų nusipelnyti tokių išskirtinių sąlygų? Siūlomų įstatymų projektų kontekste stambus projektas suprantamas kaip apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis. Joje investuotojas įsipareigoja per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. eurų privačių kapitalo investicijų.

Pakeitimų atitiktį Konstitucijai svarstęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė daryti pertrauką ir prašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikti projekto antikorupcinį vertinimą.

„Siūlymas tarnautų verslui. Žemės paėmimas – išskirtinis atvejis ir taikomas ne privačių subjektų, o viešojo intereso naudai. Dabar norima iš žmonių paimti žemę ir atiduoti juridiniam subjektui, taigi – nacionalizuoti dėl verslo interesų. Jums tai logiška ir normalu?“ – klausė komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis sakė, kad laikomasi pozicijos, jog žemės paėmimas visuomenės poreikiams turi būti kraštutinė priemonė, ir tikino, kad kažkokio naujo specifinio reguliavimo nesukuriama. „Vadovaujamės tuo, kas dabar yra. Jei projektas pripažįstamas valstybei svarbiu, remiamės tuo ir visomis numatytomis procedūromis“, – aiškino jis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, tokios pataisos leistų paimti žemę iš silpnesnio ir ją atiduoti stipresniam. „Jei esi fizinis asmuo ir už tavęs niekas nestovi, valstybė paims ir biudžeto pinigais atlygins už tą žemę ir ją atiduos kitam privačiam subjektui, šiuo atveju turbūt juridiniam asmeniui. Nematau nieko pateisinamo tokiam projektui“, – vienareikšmiškai įvertino parlamentaras.

Jam pritarė ir liberalas Vitalijus Gailius: „Imperatyvus reikalavimas visais atvejais sudaryti sutartį pagal investuotojo prašymą. Vien tai akivaizdžiai rodo projekto prieštaravimą, tai akivaizdus teisinės valstybės principų pažeidimas ir vietos savivaldos kompetencijos ribų peržengimas.“

Gali elgtis savo nuožiūra

Seimo teisininkų vertinimu, analizuojama projekto nuostata galbūt prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms. Čia įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucija paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Seimo teisininkai mano, kad projekto nuostatos netenkina nurodytų nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygų.

„Projektu siūloma įstatyme įtvirtinti, kad bet kuriuo atveju, kai bus sudaryta stambaus projekto investicijų sutartis, stambaus projekto investuotojui investicijų sutarčiai įgyvendinti reikalingas žemės sklypas galės būti paimtas visuomenės poreikiams, nes pagal įstatymus tokios sutarties buvimo faktas savaime reiškia, jog žemės sklypas reikalingas viešajam interesui tenkinti, todėl sudarius stambaus projekto investicijų sutartį atsiranda teisinis pagrindas paimti šiai sutarčiai įgyvendinti reikalingą žemės sklypą. Įstatymuose nėra nuostatų, kokiais kriterijais remiantis investuotojas turėtų pasirinkti stambaus projekto investicijos sutarčiai įgyvendinti reikalingą žemės sklypą, taigi jis tai galėtų padaryti savo nuožiūra“, – rašoma Seimo Teisės departamento išvadoje.

Lygesni tarp lygių

Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Šiaulių skyriaus vadovas Evaldas Danilovas neabejoja, kad, įteisinus tokį siūlymą, nesaugu būtų ne tik žemių savininkams – iškiltų grėsmė ir nacionaliniam saugumui.

„Kai privatus verslas nori pasigerinti sau sąlygas valdiškomis rankomis, gali iškilti didesnio masto grėsmė. Tai jau siekis reguliuoti valstybę. Juk jau turime prastų patirčių, iškilusių į viešumą, kai tam tikros verslo struktūros bandė daryti įtaką politikams, ministerijų  atstovams. Tai pavojingi reiškiniai“, – priminė pašnekovas.

Žemės savininkų interesus ginančio E.Danilovo teigimu, jei siūlomas įstatymų projektas būtų priimtas, žemės savininkai prarastų saugumo jausmą ir taptų labai pažeidžiami. „Žmogus bet kada galėtų sulaukti pašaliečio, kuris atvažiuotų į namus ir pareikštų, kad iš žemės savininko bus paimta nuosavybė verslui vystyti. Taigi investuotojas galėtų bet kada ir bet kur pasirinkti vietą, jam būtų atvertos visos durys. Įstatymas įteisintų lygesnius tarp lygių“, – savo nuogąstavimus išsakė LŽSS Šiaulių skyriaus vadovas.

E.Danilovas pabrėžė, kad, įteisinus išskirtines sąlygas stambiesiems investuotojams, būtų išplaunamos viešojo intereso ribos ir sudaromos sąlygos manipuliuoti juo. „Viešasis interesas – tai didelės visuomenės dalies interesas. O verslas, nesvarbu, ar jis mažas, ar didelis, turi savo privatų interesą ir nereikia jo painioti su viešuoju. Jeigu investuotojo ketinimai rimti, jis susitars su žemių savininkais ir plėtos savo verslą. O jeigu investuotojas nori prisidengti viešuoju interesu ir pasigerinti sąlygas, tai jau manipuliacija teisės aktais ir valstybės tarnautojais“, – konstatavo jis.

Gins teises

Pasak LŽSS atstovo, norint prastumti stambiesiems investuotojams siūlomus palankius teisės aktus, reikėtų keisti daug įstatymų, taip pat ir Konstituciją. „Žemės įstatyme juk aiškiai įvardyta, kas yra žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Ten aprašytos visos procedūros. Pavyzdžiui, už žemę ir visa kita, kas susiję su paimamos nuosavybės verte, atlygina suinteresuota institucija. Dabar kyla klausimas, ar privatus asmuo taps suinteresuota institucija?“ – teisės aktus analizavo E.Danilovas.

Jis taip pat užsiminė, kad siūlymai dėl stambaus verslo interesų nacionalizuoti privačią žemę pažeistų ir Europos žmogaus teisių konvenciją, kurią Lietuva yra ratifikavusi.

LŽSS Šiaulių skyriaus vadovas apgailestavo, kad žemės savininkams atstovaujančios organizacijos nebuvo pakviestos diskutuoti kuriant tokius įstatymų projektus. Jis vylėsi, kad  visuomeninių organizacijų atstovams dar bus leista išsakyti savo nuogąstavimus. „Gaila, kad atsiranda vis daugiau iniciatyvų, kai rimtus teisės aktus bandoma prastumti be visuomenės informavimo ir suinteresuotų visuomeninių organizacijų dalyvavimo. Jeigu dabar šis absurdiškas įstatymų projektas bus įteisintas, mes kreipsimės į Europos žemės savininkų organizaciją, kad ji padėtų mums ginant žmogaus teises ir laisves Lietuvoje“, – perspėjo pašnekovas.

Stengiasi dėl investuotojų

Pataisų rengėjai aiškina, kad įstatymų projektų rengimą, be kita ko, paskatino tai, kad vidaus ir užsienio investicijų pritraukimas įgyja vis didesnę reikšmę ir tampa vienu iš svarbiausių uždavinių šalims tarptautinėje politikoje, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos plėtros.

Įstatymų projektų tikslas – nustatyti specialų reguliavimą stambiems projektams, kuris mažintų jiems tenkančią administracinę naštą, būtinų procesų skaičių ir trukmę, sudarytų palankias sąlygas pradėti ir plėtoti veiklą ir atitinkamai pritraukti vidaus ir užsienio investicijų į stambius projektus.

Tvirtinama, kad šiuo metu Lietuva atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pritrauktų investicijų projektų gamybos sektoriuje dalimi nuo visų pritrauktų investicijų projektų – Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų projektai sudaro 25 proc. gamybos dalies, Lenkijoje – 26 proc., Čekijoje – 27 proc., Estijoje – 36 proc., Vengrijoje – 59 proc. ir kt. Ar dėl stambių investicijų šiose šalyse žemė nacionalizuojama, pataisų rengėjai nedetalizuoja.

Atlygintų rinkos kaina

Stambiems projektams įgyvendinti reikalinga žemė būtų paimama rinkos kainomis, kurios šiuo metu, atsižvelgiant į vietovę, svyruoja nuo 100 iki 1 000 eurų už arą. Vadovaujantis VšĮ „Investuok Lietuvoje“ gaunamomis užklausomis, stambiam projektui įgyvendinti reikalingas žemės sklypas, kurio dydis nuo 30 iki 100 hektarų, tačiau planuojama, kad stambūs projektai bus įgyvendinami valstybės ir (ar) savivaldybės žemėje, todėl numatoma, kad tik 10 proc. žemės sklypų būtų privatūs.

„Atsižvelgiant į tai, valstybės išlaidos gali sudaryti nuo 30 tūkst. iki 1 mln. eurų. Tačiau šie žemės sklypai vėliau bus išnuomojami arba parduodami investuotojui rinkos kainomis, todėl bendra įtaka valstybės biudžetui būtų teigiama“, – aiškina įstatymų pataisų rengėjai.

Kam reikia išimčių?

Algis Gaižutis

Dr. Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas

Su mumis Ekonomikos ir inovacijų ministerija to projekto nederino. Seimo Teisės departamentas aiškiai įvardijo, kad jau yra nustatytas teisinis mechanizmas, kaip viešiesiems poreikiams paimti žemę. O privatūs interesai turėtų būti sprendžiama kitaip – jeigu įmonei reikia žemės sklypo, ji tariasi su žemės savininku. Tai privačių ūkio subjektų ar asmenų tarpusavio susitarimo reikalas.

Jeigu kalbama, kad ir dabar galima taikyti galiojantį reglamentavimą, klausimas, kam dar papildomai numatyti kažkokias išimtis? Jeigu norima padaryti palengvinimą konkrečiam investiciniam projektui, tada reikia žiūrėti, kokie čia yra tikrieji tikslai.

Dabar gana aiškiai reglamentuota, kada reikia paimti žmonėms priklausančią žemę dėl viešojo poreikio. Jeigu gerbsime vieni kitus ir nustatytą teisinę tvarką, tai visi gyvensime saugiai. Bet jeigu kiekvienu atveju, kai prireikia, bandysime interpretuoti tiek galiojančius įstatymus, tiek Konstituciją, piliečiams saugumo nebus nei dėl nuosavybės, nei dėl kitų dalykų.