Veidaknygės nuotr.

 Žemės ūkio srityje dirbančių specialistų teigimu, šalyje mažėja žemės sklypų pirkimo ir pardavimo sandorių. Palyginti su užpraėjusiais metais, pernai parduotų bei pirktų žemės sklypų skaičius, neoficialiais duomenimis, sumažėjo beveik penktadaliu. Be to, rinkos dalyviai vis dažniau prasitaria: jei būtų nors kiek aiškesnė ekonominės krizės tikimybė, žemės pirkimas kaime iš viso sustotų. Ir tai nestebintų, nes prekyba žemės ūkio paskirties žeme nuslopusi visoje Europoje, ten dažniausiai žemė tik paveldima.

Tendencijos panašios

VĮ Registrų centro duomenimis, 2018 metais pirkimo sandoriais iš viso perleista 26,8 tūkst. žemės ūkio paskirties sklypų (vidutiniškai po 2,22 tūkst. sklypų per mėnesį) – 11,7 proc. mažiau nei 2017 metais, kai iš viso buvo perleista 30,3 tūkst. žemės ūkio paskirties sklypų.

„Atsižvelgiant į atskirų mėnesių statistiką, galima pasakyti, kad 2017 metai žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkoje buvo aktyvesni nei praėjusieji metai. Tokią tendenciją iš dalies galima paaiškinti tuo, kad mažėja gerai dirbamos ir kokybiškos žemės sklypų pasiūla, tai savo ruožtu didina vidutinę tokių sklypų rinkos vertę“, – pateikdamas perleistų sklypų skaičiaus dinamiką, paaiškino VĮ Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus. Jis pabrėžė, kad pateikti skaičiai neapima valstybinės žemės sklypų pardavimo.

M.Samkus

M.Samkus

Anot M.Samkaus, Registrų centras kas ketvirtį skaičiuoja vidutines didesnių nei 1 hektaro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo kainas. Negalutiniais duomenimis, vidutinė vieno žemės ūkio paskirties žemės sklypo kaina trečiąjį 2018 metų ketvirtį sudarė 2 905,54 euro už hektarą. 2017 m. trečiąjį ketvirtį vidutinė kaina buvo 2 903,73 euro už hektarą, tad reikšmingo kainų pokyčio per metus neįvyko.

„Kol kas naujesnių kainų duomenų neturime, tačiau istoriškai metų pabaigoje vidutinė kaina pakyla. Pavyzdžiui, 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinė kaina siekė 3 002,34 euro už hektarą“, – teigė M.Samkus.

Tiesa, „Valstiečių laikraščiui“ vienas kitas šiemet dirbamos žemės sklypus nusipirkęs ūkininkas pasakojo, kad Registrų centras disponuoja tik ta žemės pardavimo kaina, kuri atsispindi oficialiuose pirkimo ir pardavimo dokumentuose. Tikrovėje ji kartais būna ir kiek didesnė, nes dalį kainos kai kada žemės pirkėjai vis dar sumoka grynaisiais, nors pagal įstatymus už perkamą žemę su pardavėju privaloma atsiskaityti tik per banką.

„Prie šitos kainos dar reikėtų pridėti po 500 ar 1 tūkst. eurų, o gal ir daugiau, tuomet žemės pardavimo kaina būtų jau kiek realesnė“, – teigė keli ūkininkai.

Parduoti sunkiau

Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros vadovas Saulius Trumpaitis sakė vis dar įžvelgiantis teigiamus poslinkius žemės rinkoje. Žemės ūkio paskirties sklypų paklausa ir pasiūla dar nėra labai sumenkusi. Anot jo, tai būtų pirmas galimos ekonominės krizės požymis.

S.Trumpaičio žiniomis, Suvalkijoje žemės ūkio paskirties dirbamos žemės sklypų kainos išlieka pakankamai stabilios. Per 2018 metus šiek tiek paaugo tiek žemės nuomos, tiek dirbamos žemės pirkimo ir pardavimo kainos.

Suvalkijoje ir toliau aukščiausią 1 hektaro žemės kainą išlaikė Šakių rajonas, kuriame žemės – pačios derlingiausios. Kainų svyravimas labai priklauso nuo dirbamos žemės našumo, nuo jos ploto. Šakių rajone 1 hektaro kaina kai kada siekė apie 7–8 tūkst. eurų. Žinoma, jeigu žemės naudingumo balas siekia apie 60 balų. Tačiau daugiau nei 8 tūkst. eurų už hektarą, S.Trumpaičio žiniomis, ir Šakių krašte nelabai kas mokėjo.

Marijampolės savivaldybės ribose vidutinė žemės kaina svyravo nuo 5 iki 7 tūkst. eurų. Kaimyninis Vilkaviškio rajonas nepasižymi labai derlingomis žemėmis, čia jos prastesnės, todėl ir žemės kaina mažesnė.

Pasak S.Trumpaičio, žemės nuomos rinka yra pakankamai uždara: dažniausiai žemės savininkas ir žemės nuomininkas bendrauja tiesiogiai.

24 metų darbo patirtį turinčio Alytaus nekilnojamojo turto agentūros „Maribūstas“ vadovo Žilvino Reklaičio teigimu, dzūkai norėtų parduoti žemės ūkio paskirties žemę, tačiau nedaug atsiranda norinčiųjų ją pirkti.

„Galiu pasakyti iš savo praktikos, kad šiemet žemę pirko tikrai vangiai. Dzūkijoje žemės našumo balas nėra didelis. Tie, kurie norėjo įsigyti čia žemės, jau anksčiau nusipirko, o likusius neparduotus mažesnius plotelius sunkiai įmanoma parduoti“, – sakė jis.

Jeigu krizė pasikartotų

Vis plačiau sklindant kalboms apie galimą ekonominę krizę ar bent jau ekonomikos sąstingį, nekilnojamojo turto ekspertai neslepia – tokia situacija žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkai suduotų itin skausmingą smūgį.

„Nekilnojamojo turto rinka viena pirmųjų pajaučia ekonomikos svyravimus. Galima ekonominė krizė bet kokiam pirkimui turėtų pakankamai didelę įtaką. Ji atsilieptų ir žemės pirkimui, ir visam žemės ūkio sektoriui, nes tuomet apskritai staigiai sumažėtų žmonių perkamoji galia“, – teigė Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros direktorius.

Pasak S.Trumpaičio, jeigu dabar ūkininkai, turėdami laisvų pinigų, galėjo juos investuoti ir į žemę, nes žemės pirkimą dar noriai finansavo bankai, tai ekonominio sąstingio metais ar esant krizės pojūčiams ir sumažėjus rinkoje pinigų kiekiui, dažniausiai sustoja tiek žemės, tiek viso nekilnojamojo turto pirkimas.

„Šis segmentas labai jautriai reaguoja į ekonominę krizę“, – tikino S.Trumpaitis.

Dzūkijos sostinėje nekilnojamojo turto vertinimu ir pardavimu daug metų užsiimantis Ž.Reklaitis taip pat įsitikinęs, kad krizė tikrai turėtų įtakos žemės pirkimui.Pirmiausia, anot jo, žmonės labiau svarstytų, reikia ar ne jiems nusipirkti žemės. Lygiai tas pat buvo prieš 10 metų, vadinamosios Rusijos krizės metu. Bet ir tada žemės rinka nebuvo visiškai sustingusi – ir tuomet mažiau ar daugiau buvo sudaroma žemės pirkimo ir pardavimo sandorių.

Alytiškio manymu, jeigu ekonominė krizė pasikartotų, žmonės žemės pirktų mažiau, bet ji neturėtų labai nuvertėti. Kaina ir tada priklausytų nuo to, ar ji dirbama, nuo žemės našumo, sklypo dydžio.

„Jei žemė išdirbta, derlinga, net esant krizei ji vis tiek išlaiko savo vertę. Gal tik šiek tiek kainai krizė turėtų įtakos, bet tai tik prognozės“, – svarstė Ž.Reklaitis.

Stebuklų nėra

Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas

Manau, dirbamos žemės rinkos politiniai sprendimai jau daugiau nepaveiks, nei paveikė. Viską reguliuoja rinka ir kokios yra pasaulinės kainos. Šiuo metu žemės kaina ritasi žemyn gana smarkiai. Remiantis pastarųjų penkerių metų vidurkiu, žemės ūkio produkcijos supirkimas visoje Europoje nukrito 36 procentais. Atsižvelgiant į tai, kad pernai ir užpernai gamtos sąlygos nelepino – tai alino pernelyg didelė drėgmė, tai kamavo sausra, pajamos sumažėjo dar 20 procentų. Tad nors žemės sklypų pasiūla yra pakankama, bet pirkti nelabai kas ryžtasi. Lietuvos bankas įspėjo kitus bankus atsargiai ir apgalvotai teikti paskolas, kad ir vėl nepasikartotų nekilnojamojo turto krizė, kokia neseniai buvo. Todėl ūkininkas praktiškai negali gauti iš banko paskolos žemei pirkti. Be banko paskolų pirkti gali tik vienetai. Ir visoje Europoje taip – prekyba žeme labai menka.

Tapo atsargesni

zemaitiene

Irena Žemaitienė, Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja

Pastarieji dveji prasti metai, kai skalbė liūtys ir alino sausra, žemdirbius daug ko išmokė. Dėl to dabar daugelis iš stambesnių mūsų rajono ūkininkų susilaiko nuo žemės pirkimo. Mažesni derliai, gautos mažesnės pajamos daro įtaką, pirkimai pristojo. Tokius sprendimus šakiečiai priėmė ne ekonominės krizės laukdami. Žemės ūkio paskirties žemės kaina Šakių rajone aukšta ir stabili. Visą laiką tie, kurie parduoda, nori gauti daugiau, o pirkėjai – mokėti mažiau, todėl norintieji parduoti žemę laukia tinkamo laiko ir pirkėjo.