Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dūlės stalčiuje ar rodys kaimui kryptį?

Žemės ūkio ministerija jau sudėliojo nacionalinės kaimo plėtros ir žemės ūkio iki 2030 metų politikos kryptis. Jos sugulė į baltąją knygą. Ar žemės ūkis ir Lietuvos kaimas judės numatyta kryptimi? Parodys laikas.

Nesutarė dėl pasirašymo

Žemės ūkio viceministro Dariaus Liutiko teigimu, baltoji knyga nėra vien tik Žemės ūkio ministerijos dokumentas. Rengiant šią knygą dalyvavo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto bei Sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto mokslininkai. Diskusijose dalyvavo Žemės ūkio rūmų ir kitų žemdirbių organizacijų bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ekspertai. Buvo atsižvelgta į socialinių partnerių išsakytą nuomonę ir teiktus pasiūlymus.

Ši jungtinė Lietuvos kaimo ir žemės ūkio vizija, numatyta iki 2030 metų, turėjo būti pasirašyta sausio 15 d. Parašais sutvirtinti susitarimą kviesti žemdirbių organizacijų, mokslo institucijų, savivaldybių asociacijos, Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovai. Tačiau Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pareiškė, kad jos nepasirašys, nes galutinė baltosios knygos redakcija komitete dar nebuvo svarstyta.

Laimingo kaimo vizija

„Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo žemės ūkio viceministro, kuo ši knyga bus naudinga žemės ūkiui ir paprastam ūkininkui? Pasak jo, šioje knygoje apibrėžti pagrindiniai žemės ūkio politikos iššūkiai ir būdai, kaip juos įveikti.

„Kiekvienam naudinga žinoti, kokia kryptimi judės Lietuvos kaimas ir žemės ūkis ateityje, nes atsižvelgiant į tai bus keičiami teisės aktai, įvairios tvarkos, nuo to priklauso finansavimo prioritetai“, – pabrėžė D.Liutikas ir pridūrė, kad labai svarbu, jog žemės ūkio politika būtų vykdoma kryptingai ir vieningai.

Baltojoje knygoje rašoma, kad Lietuvos kaime gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų, todėl kaimo išlikimas ir žemės ūkio konkurencingumo užtikrinimas mūsų šaliai yra labai svarbūs. Jei norime, kad kaime gyventų savarankiški, sveiki ir laimingi žmonės, turime puoselėti kaimą, kad jame užtektų vietos visiems: stambiesiems, vidutiniams ir smulkiesiems ūkiams, verslams ir tiesiog ieškantiems ramybės gamtos prieglobstyje. Valstybė neišskiria konkrečių prioritetinių žemės ūkio sektorių, palikdama teisę patiems žemdirbiams nuspręsti, ką gaminti, tačiau nurodo esminius konkurencingumo principus: veiklos diversifikavimą, specializaciją, orientaciją į didesnę pridėtinę vertę, kooperaciją ir inovacijų diegimą.

Pasak žemės ūkio viceministro, pagrindinė baltosios knygos vizija yra konkurencingi, didelę pridėtinę vertę kuriantys, tvarūs ūkiai bei gyvybingas kaimas.

Baltoji knyga nubrėžia ilgalaikės nacionalinės politikos strateginius iššūkius, uždavinius ir veiksmus, kuriais bus palaikomas kaimo vietovių gyvybingumas, didinamas žemės ūkio konkurencingumas, užtikrinamas tvarumas, mažinamas neigiamas klimato kaitos ir kitų rizikos veiksnių poveikis ir gerinamas kaimo įvaizdis bei patrauklumas“, – vardijo D.Liutikas.

Ar pavyks įgyvendinti baltojoje knygoje numatytus kaimo plėtros ir žemės ūkio politikos uždavinius? Pasak viceministro, tai priklausys nuo sutelktos žemdirbių savivaldos, nacionalinės ir vietos valdžios, nevyriausybinių organizacijų ir mokslo, mokymo bei konsultavimo organizacijų ir įstaigų pastangų.

Išmokos turi būti susietos

Nemažai pastabų koreguojant baltosios knygos projektą pateikė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Jis teigė, kad pirmasis baltosios knygos projektas buvo sukritikuotas. LŽŪBA nesutiko, kad perskirstomoji išmoka už pirmuosius 30 hektarų būtų padidinta iki 50 hektarų. Pastebėta, kad jau dabar, mokant už pirmuosius 30 hektarų, didesnėms išmokoms išleidžiama apie 420 mln. eurų, panašiai tiek, kiek ir žemės ūkio valdoms modernizuoti.

„Tai jokios investicinės grąžos neteikiantys asignavimai. Ne kartą tai pabrėžė ir pats ministras. Tai sofos ūkininkų kūrimąsi skatinantys pinigai. Asociacija vienareikšmiškai sako: išmokos už pirmuosius hektarus turi būti susietos su socialiai orientuotų darbo vietų kūrimu kaimo vietovėse ir jų išlaikymu. Tai ir yra baltosios knygos esmė, tai gyvybingo kaimo išlikimo pagrindas, tai ne tik Lietuvos, bet ir ES visų partijų prioritetas“, – pabrėžė LŽŪBA generalinis direktorius.

J.Sviderskio teigimu, jau dabar ūkiai iki 50 hektarų gauna subsidijų 278 eurus už hektarą, o ūkių segmentas nuo 10 iki 20 hektarų – net 293 eurus, žemės ūkio įmonės – 151 eurą už hektarą.

Nereikia staigių judesių

Savo nuomonę dėl baltosios knygos projekto išsakė ir Ukmergės rajono ekologinio ūkio šeimininkas agronomas Valentinas Genys.

„Baltoji knyga yra pozityvi. Tačiau pastebėjau kelis iškeltus uždavinius, kurie tarpusavyje nesąveikauja. Tai – pirmųjų hektarų rėmimas. Jis yra ydingas ir nesudaro prielaidų kooperacijai. O kooperacija yra išryškinta baltojoje knygoje ir bus remiama. Todėl didesnės išmokos turėtų būti skiriamos būtent susikooperavusiems nariams, nes tik tokiu būdu bus pagaminama daugiau ir pigesnės produkcijos“, – sakė ūkininkas.

Pasak V.Genio, baltojoje knygoje iškelti uždaviniai turi atsispindėti taisyklėse, to iki šiolei nėra. Taisyklės neturėtų išbalansuoti ūkininkų, jos turi būti derinamos su baltąja knyga.

„Kol bus atotrūkis tarp baltojoje knygoje iškeltų uždavinių ir to, kas vyksta natūroje, žemės ūkis eis į niekur. Žemės ūkis nepakelia staigių judesių. Todėl nedera kas ketverius metus griauti to, ką pastatome“, – teigė Ukmergės rajono ekologinio ūkio šeimininkas.

„Veikia“ stalčiuose

Pasak LŽŪBA generalinio direktoriaus J.Sviderskio, Žemės ūkio ministerija yra parengusi ne vieną Lietuvos kaimo plėtros ir žemės ūkio politikos knygą, strategijas bei programas, kurios „veikia“ tik stalčiuose.

„Norint, kad baltoji knyga būtų gyvybinga, ji turėtų būti suderinta arba su visomis partijomis, arba patvirtinta Vyriausybės. Knygoje numatytą viziją turėtų vykdyti visos institucijos, nes kaimo plėtra negalima be kitų – Susisiekimo, Švietimo, mokslo ir sporto, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų veikos kaimo vystymosi politikoje“, – sakė LŽŪBA generalinis direktorius.

Ukmergės ekologinio ūkio šeimininkas V.Genio nuomonė analogiška. Jis pabrėžė, kad nei karvė, nei kiaulė, nei rugys, nei kvietys nepriklauso jokiai partijai ir nevykdo partijos programų, pasikeitus valdžiai jie taip pat nenusidažo kita spalva. Todėl, pasikeitus valdžiai, iškelti kaimo plėtros ir žemės ūkio politikos tikslai ir uždaviniai privalėtų būti tęsiami.

„Žemės ūkio ministerijos parašyti tikslai ir uždaviniai užmirštami ir vėl griaunami. Per 14 metų niekas į tai nekreipė dėmesio. Todėl nederėtų spalvotų knygų rašyti vien tam, kad jos būtų padėtos į stalčių. Per valdžių kaitą labai svarbu, kad ministrai nepamirštų, kuriame stalčiuje jos guli“, – mintimis pasidalijo vyras.

Būtinas politinis sutarimas

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A.Stančikas pabrėžė, kad iki šiol Žemės ūkio ministerijos parašytomis knygomis, kuriose buvo numatyti kaimo plėtros planai ir perspektyvos, nebuvo vadovautasi. Pasikeitus politiniams vėjams, prioritetai buvo perkeliami į kitas sritis ir buvo traktuojama, kad buvusios valdžios iniciatyvas reikia atmesti.

„Po kelerių metų papūtus naujiems politiniams vėjams, tas pat gali nutikti ir su dabartine baltąja knyga. Tuomet perspektyvos nebus“, – sakė A.Stančikas ir pridūrė, kad ūkininkaujantieji nori stabilumo. Todėl kryptis, sudėliota naujojoje knygoje, turėtų 10 metų nesikeisti.

„Kad ir kokie politiniai vėjai pūstų, baltojoje knygoje numatyta kryptis turėtų išlikti, o iškilus sunkumams turėtų būti ieškomi sprendimo būdai. Tuomet ūkininkai savo ūkius galės formuoti reikiama kryptimi. Kai einama į vieną pusę, o vėliau – į kitą, galutinis rezultatas būna šnipštas. Todėl labai svarbu, kad Seimo kadencijos pabaigoje įvyktų politinis susitarimas ir politinių partijų lyderiai sutartų ir pasirašytų, kad ateityje vadovausis baltąja knyga“, – teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininka

Pastabų teikimo laikas baigėsi

Melnikiene7

Dr. Rasa Melnikienė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė

Džiaugiuosi baltosios knygos atsiradimu. Tai – bendro susitarimo dokumentas. Į baltosios knygos rengimo procesą buvo įtraukti ūkininkų organizacijų atstovai, taip pat ekspertai –konsultantai ir mokslininkai. Žemės ūkio rūmų iniciatyva buvo organizuotos dvi strateginio planavimo sesijos. Rengiant diskusijas buvo įvairiais būdais siekiama nuomones integruoti. Dokumento rengimo metu didžiulis dėmesys buvo skiriamas, kad projektas atitiktų ūkininkų ir kaimo bendruomenių lūkesčius. Šią savaitę organizuojamas knygos pasirašymas. Todėl manau, kad pastabų teikimo laikas jau baigėsi.

Rekomenduojami video