Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gėlininkai pritrūko gėlių

Šalies gėlininkai neslepia – vasariškai šiltas pavasaris jiems palankus. Apželdinti skirtų gėlių paklausa taip išaugo, kad dažnas augintojas kai kurių rūšių net pristigo.

Paklausa viršijo pasiūlą

Dielinės kaimo (Šunskų sen. Marijampolės sav.) gėlininkė Audronė Jasiulevičienė daug metų puoselėja šiltnaminius augalus. Ūkininkės valdoje įkurtas septynių medinių šiltnamių kompleksas. Jame įrengta laistymo sistema. Vienas šiltnamis pritaikytas svyrančioms gėlėms. Nors 72 metų gėlininkė dėl susilpnėjusios sveikatos darbus perdavė sūnui ir marčiai, nuo verslo reikalų nenutolo net sirgdama.

Ūkio šeimininkė teigė, kad iš pavasarinių gėlių šiemet augino tik našlaites, o ir jų, palyginti su ankstesniais metais, šiemet nedaug turėjo, todėl pritrūko. Moteris teigė girdėjusi, kad gėlių supirkėjai supirko ne tik visas Lietuvoje užaugintas našlaites, bet vežėsi jų ir iš Lenkijos.

„Našlaičių poreikis buvo didelis. Paklausa šiemet viršijo pasiūlą“, – sakė A.Jasiulevičienė.

Gėlininkė pasakojo, kad vos pardavusi našlaites ėmė prekiauti ankstyvosiomis vasarinėmis gėlėmis. Kadangi šalnų nebuvo, žmonės aktyviai ėmė jas pirkti namų aplinkai gražinti.

„Mūsų šiltnamiuose dabar yra įvairiausių gėlių. Vienomis baigiame prekiauti, kitas sodiname“, – teigė pašnekovė ir pridūrė, kad šis pavasaris gėlininkams buvo ypač palankus. Pernai A.Jasiulevičienė dėl šalnų keliamo pavojaus pirmą kartą šiltnamiuose išaugintas gėles parduoti į turgų nusivežė tik antrąjį gegužės šeštadienį, o šiemet jomis prekiauja jau nuo balandžio.

Šalnų nebuvo, todėl gėlininkams šiemet mažiau reikėjo šildyti šiltnamius. Danutės Medonienės ūkio nuotr.

Gėlės – geriausia

Gėlininkystės verslui plėtoti ūkininkė neprašė nei valstybės, nei Europos Sąjungos paramos. Kadangi šią veiklą moteris vykdo savo jėgomis, jos šiltnamiai labai paprasti – viskas iš medžio. Tačiau ir mediena brangsta, šiemet jau tenka skaičiuoti didesnes šiltnamių remonto išlaidas.

Iš pradžių A.Jasiulevičienė augino ne gėles, o agurkus ir pomidorus. Kai pigios daržovės ėmė plūsti iš Lenkijos ir kitų šalių, Audronės šiltnamiuose jas pakeitė gėlės. Dabar gal ir vėl apsimokėtų prekiauti agurkais ir pomidorais, nes lietuviškų daržovių kainos didesnės nei atvežtinių, tačiau moteris tikino nenorinti blaškytis. Be to, norint anksti užauginti agurkų, tektų labai daug investuoti į šiltnamiams šildyti reikalingą kurą.

„Kai augindavome ankstyvąsias daržoves, sukūrendavome toną anglių“, – pasakojo Audronė.

Moteris džiaugiasi, kad jos patirtį perima sūnus ir marti – dabar ūkyje daugiausia tvarkosi jiedu. Per darbymetį pasitelkiama ir samdomų darbuotojų.

„Iš pradžių sūnus šiltnamiuose man beveik nepadėjo. Bandė plėtoti įvairią kitą veiklą. Dabar pamatė, kad auginti gėles, ko gero, geriausia“, – sakė A.Jasiulevičienė.

Ji neišgyvena, kad lietuviai atsiveža nemažai lenkiškų gėlių. Per daug metų yra pelniusi patikimos gėlininkės vardą ir įgijusi nuolatinių pirkėjų. Pasak pašnekovės, jeigu žmogus prašo, ji gali šiek tiek nuleisti kainą, mat būdama pati sau šeimininkė nėra suvaržyta.

Kiek per sezoną išaugina įvairių rūšių gėlių, Audronė su sūnumi net neskaičiuoja.

Dalį sodinukų ūkininkai užsiaugina patys, dalį – perka, nes kelių tūkstančių pelargonijų patys neprisiaugintų.

Vos pardavę našlaites, gėlininkai ėmė prekiauti vasarinėmis gėlėmis. Danutės Medonienės ūkio nuotr.

Kaštai didėja

Alytaus rajone Punios kaime įsikūrusiame Algimanto Žemaičio gėlininkystės ir daržovių ūkyje šiltnamiai užima apie 3,5 ha žemės. Juose dabar didesnę dalį užima gėlės.

Pasak ūkio šeimininko, šiemet pavasaris gėlininkams ir daržininkams ypač palankus – šilta, daug saulės. Kadangi šalnų nebuvo, mažiau reikėjo šildyti šiltnamius. Nors prekybos gėlėmis sezonas šiemet prasidėjo anksti, o paklausa yra didelė, A.Žemaitis tikino, kad plėtoti verslą tampa vis sunkiau, nes viskas brangsta, o gėlių kainos liko tokios pačios kaip ir prieš 10 metų.

Dzūkijos krašto gėlininko ūkyje auginamos ir ankstyvosios pavasarinės, ir vasarinės gėlės. Nors A.Žemaičio šiltnamiai patobulinti, vis dėlto nėra patys moderniausi. Tačiau plėstis ir investuoti vyras neplanuoja. „Aš pensininkas, man jau gana“, – sakė jis

Mato perspektyvą

Danutė Medonienė iš Igliaukos seniūnijos (Marijampolės sav.) nesutinka, kad šis pavasaris gėlininkams palankus. Pasak moters, per patį augalų sodinimo metą buvo gana šalta, o gegužės karštis irgi kenkia augalams.

„Atrodo, šalnų nėra, viskas gerai, bet karštis degina augalus. Suvalkijoje jau per šilta“, – tikino Danutė.

Daugiausia vietos D.Medonienės šiltnamiuose šį pavasarį buvo skirta našlaitėms. Tiesa, jas jau beveik baigia išparduoti. Dabar Suvalkijos krašto ūkininkės šiltnamiuose karaliauja liaudiškai vadinami ledinukai, begonijos ir surfinijos.

Gėlininkės teigimu, šį pavasarį būta ir kitokių išbandymų – ne visos augintos našlaitės laiku pražydo. Kodėl? Atsakymo moteris neturi. Daigus, kaip ir kasmet, ėmė iš to paties pardavėjo. Pasak Danutės, jeigu 70 proc. išaugintų gėlių pavyksta parduodi, vadinasi, prekyba pavyko gerai. D.Medonienė jau realizavo ir pirmąją partiją anksčiausiai sodintų ledinukų.

Tiesa, moteris apgailestavo, kad viskam brangstant šiek tiek padidėjo tik mažmeninėje rinkoje parduodamų gėlių kaina, o didmeninėje rinkoje ji liko tokia pati.

„Gauti šiokį tokį pelną pavyksta tik todėl, kad galime pasiūlyti didelį kiekį gėlių. Jeigu ne kiekis, būtų liūdnas reikalas“, – tikino Danutė ir pridūrė, kad kainą muša ir didelė konkurencija, mat padaugėjo ne tik gėlių augintojų, bet ir iš Lenkijos atsivežtų augalų perpardavėjų. Be to, pasak D.Medonienės, tie, kas mažai augina, nesamdo darbo jėgos ir neskaičiuoja savo darbo, todėl gėles užaugina pigiau. Auginantieji didelius kiekius priversti samdyti darbuotojų, o tai labai padidina gėlių savikainą. Nors Medonų ūkyje dirba ir patys šeimos nariai, per darbymetį tenka pasitelkti pagalbininkų, nes reikia ne tik sodinti, bet ir palaistyti.

„Vis dėlto gėlių verslas yra malonus tiek akiai, tiek širdžiai. Aišku, rizikos daug, atsakomybės irgi labai daug, bet gražu“, – neslėpė ateitį su gėlėmis siejanti Danutė.

 

Rekomenduojami video