LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Iš emigracijos į savo šalį grįžusiems lietuviams dažniausiai reikia viską pradėti nuo nulio. Gerai, jeigu grįžo užsidirbę pinigų įsikūrimo pradžiai, nes įsidarbinti ir įsitvirtinti darbo rinkoje pavyksta ne iš karto.
Kuriasi kaime
Iš Joniškio kilusi 31 metų Žavinta Miškinytė ir Šiauliuose užaugęs bendraamžis Dainius Briežinskis Anglijoje atsidūrė skirtingais keliais, bet į Lietuvą jiedu grįžo jau drauge ir čia kuria savo bendrus namus.
Žavinta, baigusi mokyklą, išvažiavo į Angliją pas seserį – ne paviešėti, o studijuoti universitete. Menams gabi mergina ten įgijo dailės bakalauro laipsnį. Baigusi universitetą svečioje šalyje ji įsidarbino, bet tai nebuvo darbas, susijęs su jos įgyta specialybe.
Dainius iš Lietuvos išvyko vėliau nei Žavinta. Jaunuolis daugiausia dirbo gamyklose.
Žavinta Anglijoje iš viso pragyveno apie dvylika, o jos draugas Dainius – apie aštuonerius metus. Šiandien jie susižadėję ir planuoja kurti šeimą.
Prieš maždaug penkerius metus jiedu nusprendė, kad užtenka svetimoje šalyje darbuotis– reikia grįžti į gimtinę. Daugiau kaip penkerius metus šiam tikslui abu taupė pinigus. Per šį laiką nusipirko sodybą Lietuvoje, bet ir tada dar dvejus metus dirbo Anglijoje. „Juk negrįši tuščiomis kišenėmis. Mes taupėme kiekvieną centą, beveik nieko sau neleidome“, – prisiminė jauna moteris.
Net ir būnant emigracijoje jaunuolių neapleido mintis grįžti į Lietuvą.
Už sunkiai emigracijoje uždirbtus ir sutaupytus pinigus žavinta ir Dainius įsigijo didelę sodybą Alsių kaime (Skaistgirio sen., Joniškio r.). Tame name sovietmečiu veikė Dvelaičių kaimo pradinė mokykla. Kada mokykla buvo uždaryta, jauni žmonės tiksliai nė nežino, bet žino, kad prieš 10 metų name gyveno mokytoja. Kai ji mirė, apie dešimtmetį namas stovėjo apleistas. Tokį jį naujieji šeimininkai ir įsigijo. Kartu su namu – ir nemažą 3,5 hektaro žemės plotą.
„Keliaudami po Angliją supratome, kad užmiesčiuose ir vienkiemiuose gyvena tik pasiturintys žmonės, nes tyla, ramybė ir grynas oras – didžiulė prabanga šiais laikais. Todėl ir mes apie gyvenimą Lietuvos mieste net negalvojome, iškart ieškojome vienkiemio“, – savo sprendimo motyvus dėstė naujakuriai. Kad apleista sodyba virstų jaukiais namais, jiems dar reikės įdėti daug darbo.
„Apsigyvenome viename geresnės būklės namo gale. Pasitiesėme kilimą, susirinkome naudotus būtiniausius baldus ir gyvename kaip kokie laukiniai – be santechnikos, vėjo perpučiamais langais, tačiau bandome kurtis, kažką daryti“, – nelengvą pradžią apibūdino naujakuriai.
Aplinkiniai kol kas į Žavintą ir Dainių žiūri nustebę. Gyvena net neįrengtame name! „Daug kas sukinėja pirštą prie smilkinio, bet mes žinome, kad tai yra laikina. Ir mes dėl to stengiamės, dirbame tam, kad susitvarkytume savo namus – ir aplinką, ir namą, viską“, – sakė optimistiškai nusiteikusi Žavinta.
Daržas ir vištos
Vos grįžę sužadėtiniai pasidarė nemažą daržą ir užsiaugino savų sveikų daržovių.
Neseniai jie įsigijo ir penkiolika vištų bei porą gaidžių. Žavinta teigė, kad taip mažais žingsneliais jie bando prisitaikyti prie gyvenimo kaime. Juk abu jaunuoliai užaugę mieste ir niekada nuolat kaime negyvenę.
Iš Anglijos grįžę lietuviai patys ieško pragyvenimo šaltinių. „Mes grįžome pavasarį ir bandome jau kažką daryti, nes norime patys sau susikurti darbo vietas. Mano sužadėtinis linksta labiau prie žemės ūkio, daržų, o aš labiau noriu savo ateitį sieti su menu. Gyvename vienkiemyje, tad norime savo darbo vietas susikurti patys“, – planais pasidalijo jauna moteris.
Žavinta ir Dainius prie savo namų Alsių kaime arba Žavinta ir Dainius prie savo namų Alsiuose
Žavinta, baigusi dailės bakalauro studijas Anglijos universitete, norėtų įsidarbinti Lietuvoje pagal specialybę, bet ar pasiseks, nežino. Aiškinosi, žvalgėsi, kur galėtų dirbti. Nuo jų dabartinių namų netoli Joniškis, bet su menu susijusio darbo kol kas neranda.
Idėjų mergina turi. Namo erdvės gana didelės – čia ji žada įkurti savo siuvimo studiją. „Mes visą laiką turbūt ieškosime idėjų, nes namas didžiulis, didžiulė sodyba, 3,5 hektaro žemės. Yra seni sodai. Tai gal kada nors ir kokį renginį sugalvosime, kai jau įsikursime. Mes labai entuziastingai nusiteikę“, – nepaisydami sunkios pradžios, su viltimi į ateitį žvelgia iš užsienio į gimtinę grįžę Žavinta ir Dainius.
Karamelizuoti česnakai
Pradėję savame darže auginti daržoves, jame pasodino ir žieminių česnakų pardavimui. Iš pradžių jauni žmonės galvojo juos pardavinėti kaip prieskonines daržoves, o vėliau nusprendė česnakus perdirbti ir pasiūlyti Lietuvoje neįprastos produkcijos – karamelizuotų česnakų.
Šią idėją jie parsivežė iš Anglijos, nes tenai jau senokai pardavinėjami karamelizuoti česnakai. Pasidomėjo, ar kas nors tai daro Lietuvoje. Paaiškėjo, kad yra perpardavinėtojų iš kitų šalių arba tuo užsiima pavieniai žmonės.
Žavinta ir Dainius nusipirko džiovyklę primenantį česnakų karamelizavimo įrenginį, kuris vienu metu gali karamelizuoti 80 vnt. česnakų. Įrenginyje palaikoma pastovi apie 80 laipsnių temperatūra. Tokiu būdu paruošti česnakus užtrunka dvi savaites. Jeigu idėja pasiteisintų, ateityje česnakų augintojams reikėtų didesnės česnakų apdorojimo mašinos. Jau domėjosi ir žino, kad yra kur kas didesnių, galingesnių. Mat turimas įrenginys nedidukas, buitinis.
Kol kas Žavinta ir Dainius dar tik patys išbando įrenginį, kuriame brandina česnakus, stebi, kaip pavyksta. Anot jų, rezultatas priklauso nuo česnakų dydžio, jų kokybės. Geriausias skonis būna, kai apdorojamos ką tik nuimtos daržovės. Kai česnakai pastovi, padžiūsta, jų ir skonis būna kitoks. Jauni žmonės valgo karamelizuotus česnakus patys, pavykusių duoda paragauti draugams – nori išgirsti jų atsiliepimus. Kol kas jie dar neanalizavo rinkos ir nežino, kaip sektųsi šį produktą realizuoti.
Pasak Žavintos, viską kol kas jie daro tik savomis lėšomis, tad investavo tiek, kiek pradžioje išgalėjo. „Dabar mažais žingsneliais bandome prisipratinti kaimą, mažais žingsneliais stengiamės judėti į priekį“, – teigė Žavinta.
Ieško savo kelio
Kol kas buvę miestiečiai tik bando ieškoti būdų, kaip įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau konkrečia parama per Užimtumo rėmimo programas pasinaudoti kol kas dar negali. Jie bandė dairytis galimos paramos, bet jiems buvo paaiškinta esą jie neatitinka paramos kriterijų. „Dažniausiai tarp reikalavimų yra įrašyta, kad turi būti išgyvenęs metus laiko Lietuvoje, o mes gyvename tik gerą pusmetį. Jau viską peržiūrėjome ir laukiame naujų konkursų, kad galėtume pretenduoti į nors kokią paramą“, – tvirtino Žavinta.
Pasak jos, panašiai yra ir su paramomis žemės ūkio veiklai – turi būti ūkininkas, tik tada gali pretenduoti į paramą. Dainius su žemės ūkiu anksčiau nieko bendro nėra turėjęs, tad gauti finansinės paramos jiems – beveik nėra šansų. Dirbamos žemės prie sodybos nedaug, bet yra sodas. Šiuo plotus jie ateityje galėtų išdirbti. Galėtų verstis sodininkyste, nebūtina sėti kviečius ar rugius.
Žavinta ir Dainius turi nemažai juos palaikančių draugų. Be to, jie ne vieninteliai Lietuvoje grįžo iš emigracijos ir kuriasi kaime. Socialiniuose tinkluose sugrįžusieji pasidalija patirtimi, vieni kitus palaiko, pasidžiaugia sėkmėmis ir pasijuokia iš nesėkmių. Be to, turi labai daug gražių pavyzdžių, kai žmonės, pradėję nuo gyvenimo „karavanuose“, įgyvendina savo svajones.
Sužadėtiniai tikrai neliūdi ir nori padrąsinti ir kitus jaunus žmones nebijoti apsigyventi kaime.
Buvusi Dvelaiciu pradine mokykla Alsių kaime
Grįžta vis daugiau
Milda Jankauskienė, Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė
Joniškio klientų aptarnavimo skyriuje šiuo metu yra registruoti du asmenys, grįžę iš emigracijos, – būsimi vyras ir žmona. Pasikonsultavę su skyriaus specialistais, jie išreiškė norą registruoti įmonę ir užsiimti netradiciniais žemės ūkio verslais. Viena iš verslo idėjų – česnakų auginimas ir karamelizavimas. Jei idėja būtų įgyvendinta, plečiant verslą ir įdarbinant kitą asmenį, būtų galima pasinaudoti Užimtumo tarnybos parama dalyvaujant darbo vietų steigimo priemonėje.
Iš viso šiais metais Šiaulių klientų aptarnavimo departamento aptarnaujamoje teritorijoje, kuriai priklauso ir Joniškio rajonas, registravosi 784 asmenys, grįžę iš užsienio. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiais metais pastebėtas grįžusių iš užsienio asmenų ir besiregistruojančių Užimtumo tarnyboje skaičiaus augimas.
Grįžta tiek kvalifikuoti, tiek kvalifikacijos neturintys asmenys, tačiau didesnioji dalis – apie 60 proc. – neturi įgiję profesijos ir emigracijoje dirbo nekvalifikuotus darbus gamyklose, žemės ūkyje, sandėliuose. Yra registruota ir asmenų, įgijusių išsilavinimą ekonomikos, finansų valdymo, jūrų laivų inžinerijos, logistikos vadybos, kineziterapijos srityse. Jų tikslas – įsidarbinti pagal įgytą profesiją, pasinaudoti savarankiško užimtumo priemone ir įkurti darbo vietą sau, persikvalifikuoti. Daugiausia emigrantų grįžta iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Danijos, Olandijos.
