Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Grūdų eksportas smogia kitu lazdos galu

Kiaulių ir paukščių augintojai šaukia SOS – vietos rinkoje stinga pašarinių grūdų, todėl bemuičių grūdų jie norėtų atsivežti iš trečiųjų šalių. Tačiau gamybininkai sako negalintys to padaryti, nes trečių šalių pašariniai grūdai neatitinka nustatytų reikalavimų. Jie atakuoja Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), kad ši praskintų kelią lengvesniam importui.

Išaugins gamybos sąnaudas

Išaugusios grūdų kainos ir, kaip prognozuojama, iki 30 proc., o kai kur ir perpus sumenkęs derlius smogia vietos paukštininkams ir kiaulių augintojams, kurių naudojamuose pašaruose grūdai sudaro didžiausią dalį – 60–70 proc. savikainos.

„Visur girdime, kad grūdininkams labai blogai, dar užsimenama apie pieno gamintojus, kuriems irgi nelengva, o kiti, atrodytų, klesti. Kiaulių mažėja, neliks ir kiaulių augintojų, vadinasi, dėl jų nėra ko ir rūpintis“, – ironizavo Kasparas Jurevičius, kiaulininkystės komplekso „Dainiai“ vadovas, ir pridūrė, kad kiaulininkystės ūkių laukia vieni sunkiausių metų.

Kasparas Jurevičius

Tvirtinama, kad kiaulienos supirkimo kainos per metus Lietuvoje sumažėjo apie 18 proc. Tiesa, vartotojai, regis, to nepajuto. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Lietuvos prekybos tinklų parduotuvėse, pavyzdžiui, nefasuoto kiaulienos kumpio be kaulo kilogramo kaina per metus sumažėjo vos 2 proc.

„Dar nebandėme skaičiuoti, kokią kiaulienos gamybos savikainos dalį sudarys pašarai – gal jau bus net 90 proc. Kol kas šeriame senojo derliaus grūdais, bet netrukus reikės šviežių. O iš kur jų paimti, jeigu jie intensyviai vežami į uostus ir išplukdomi. Apie pašarinius grūdus niekas nė nekalba, mokėk už kviečių ir miežių toną 200 eurų, ir viskas.

Kiaulių supirkimo kainos krenta, kitą savaitę, matyt, nebus ir 1,10 euro už gyvo svorio kilogramą. Esant tokioms grūdų kainoms, mums reikėtų gauti 1,45 euro už kilogramą, tada galima būtų tikėtis nulinio veiklos rezultato. Tokio neatitikimo tarp pašarų ir kiaulienos kainų per ilgus savo darbo metus nebeprisimenu“, – stebėjosi K.Jurevičius.

Laukia pigesnių grūdų

Bendrovės „Biržų bekonas“ vadovas Vaclovas Briedis situacijos nedramatizavo. Jis tikisi, kad grūdų kainos rudenį kris. „Šį mėnesį kiaules dar šeriame pernykščio derliaus grūdais ir dairomės šviežių pašarų. Jų, beje, negalime iš karto naudoti, turime palaikyti. Dabar niekas grūdų nenori parduoti. Nemanau, kad grūdų sektoriuje taip blogai, kaip verkšlenama. Taip, kažkiek mažiau prikūlė, bet kokybė gera, buvo geros sąlygos derliui nuimti. Tiesiog visi nori daugiau uždirbti“, – aiškino jis.

Pati pašarus pasigaminanti bendrovė pernai už toną grūdų mokėjo apie 155 eurus, dabar jų siūloma jau už 200 eurų. V.Briedis tikisi, kad grūdų kainos ims kristi žemyn ir iki metų pabaigos pašarams grūdų galima bus įsigyti už 180 eurų, o kitąmet jis prognozuoja kainas krisiant iki 160–170 eurų už toną.

„Jeigu kiaulienos supirkimo kainos būtų 1,20 euro už kilogramą, dar galima būtų kažkaip gyventi net ir mokant 200 eurų už toną grūdų. Bet dabar mes gauname 1,14–1,15 euro už gyvo svorio kilogramą. Beje, mūsų skerdenos kokybė yra viena geriausių Lietuvoje, todėl mums moka 3–5 centais daugiau nei kitiems“, – sakė paršelius iki reikiamo svorio peninčios bendrovės vadovas ir pridūrė, kad dabar už grūdų kainas daug aktualesnės yra problemos, susijusios su afrikiniu kiaulių maru.

Veršis diržus

Dėl išaugusių grūdų kainų veržtis diržus teks ir paukščių augintojams. „Problema aštri, stinga pašarinių grūdų. Vištos prie medžio nepririši ir žole ar šiaudais nepalesinsi“, – nedaugžodžiavo Rokiškyje įsikūrusio „Audrupio paukštyno“ vadovas Vidmantas Stasiškis.

Paukštynui per metus reikia apie 7 tūkst. tonų grūdų. Juos Rokiškio kiaušinių gamintojai ne tik perka, bet dalį užsiaugina ir patys. Anot žemės ūkio bendrovės vadovo, dabar paukščiams lesinti naudojami savo ūkyje išauginti grūdai.

„Paukštininkystėje lesinimas yra labai svarbus. Pašarai sudaro net iki 80 proc. kiaušinių savikainos. Tad šiemet problemų bus“, – teigė Vidmantas Stasiškis.

Akių dūmimas

Kiaulių ir paukščių augintojams atstovaujančios asociacijos kreipėsi į ŽŪM, kad ši praskintų kelią lengvesniam bemuičių grūdų importui iš trečiųjų šalių. ŽŪM ramina vietos gamybininkus, kad Lietuva dar turi neišnaudotų kvotų, kurioms taikomas nulinis muito tarifas – pavyzdžiui, neišnaudota tam tikros kategorijos kviečių kvota siekia apie 130 tūkst. tonų.

„Tai tik akių dūmimas, – ŽŪM informaciją į miltus sumalė K.Jurevičius. – Kvotos yra, bet kaip jomis pasinaudoti? Tegu ministerija parašo ir apie sąlygas. O jos tokios: reikia turėti eksportuotojo ir importuotojo licenciją, ne mažiau kaip 2 metus būti vykdžius šią veiklą ir dar yra visokių kitokių reikalavimų, kurių neįmanoma įgyvendinti. Taigi toks pasakymas – kvailiams.“

Bendrovės „Dainiai“ vadovas yra ne kartą išsakęs nuomonę apie taip liaupsinamą lietuviškų grūdų eksportą. Anot jo, Lietuvoje kiekvienas dirba sau, ir niekam nerūpi bendri poreikiai, nėra aiškios strategijos, ko mes siekiame žemės ūkyje.

„Džiaugiamės, kad daug produkcijos eksportuojame, niekam nė motais vietos gamyba, o žemdirbiams skiriame išmokas, kad maisto produktai nebrangtų ir būtų prieinami vartotojams“, – paradoksais stebėjosi K.Jurevičius.

Galėtų atsivežti pigiau

VVytautas-Tėvelis

Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas

Paukštininkams, kaip ir kiaulių augintojams, kurie pašarams sunaudoja daug grūdų, labai nepalanki situacija. Gamybininkai sako, kad ir už aukštesnę kainą negali nusipirkti kviečių vidaus rinkoje, jų reikia labai paieškoti. Paukščių lesalams daugiausia reikia kviečių. Grūdai sudaro per 60 proc. vištienos . savikainos, o kiaušinių dar daugiau – iki 70 proc.

ŽŪM prašome, kad gamybininkai patys, be tarpininkų, galėtų atsivežti bemuičių grūdų iš trečiųjų šalių. Dabar reglamentuota taip, kad grūdus iš trečiųjų šalių gali vežti tik tie, kurie turi atitinkamą licenciją ir pastaruosius dvejus metus užsiėmė tarptautine grūdų prekyba.

Beveik visi mūsų stambieji komerciniai paukštynai patys pasigamina lesalų. Jie sako turintys kontaktų ir žinantys, iš kur galėtų atsivežti grūdų, bet to daryti negali. Kai atsiranda tarpininkai, kainos kyla.

Kitas prašymas – kad Lietuva iš Europos Komisijos gautų pakankamą limitą bemuičių grūdų importui iš trečiųjų šalių. Vien paukštininkystei reikėtų įsivežti 100–150 tūkst. tonų grūdų. Iš viso Lietuvoje paukščiams kombinuotų lesalų gamybai reikia apie iki 330–350 tūkst. tonų grūdų.

Paukštininkai tikina, kad trečiosiose šalyse galima gauti grūdų už pernykštę kainą – 160–170 eurų už toną. Žinoma, dar prisidėtų transportavimo ir kitos išlaidos, bet tai būtų pigiau nei vietos rinkoje. Dabar, norint normalizuoti padėtį, reikėtų kuo greičiau spręsti grūdų importo galimybes.

Ar tai atsilieps vartotojams? Mūsų gamintojai – didmenininkai, kurie dėl kainų derasi su prekybos tinklais. Prekybininkai daro spaudimą, jie sako, kad gali iš kitur atsivežti, tad didmeninė kiaušinių ir vištienos kaina galėtų pakilti tik nežymiai. O kaip elgsis prekybininkai, nežinia.

Kiaulės pinga, sąnaudos auga

baravykas2

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius

Problemų dėl pašarų yra, kiaulių augintojai sako, kad šiemet sunku įsigyti grūdų, nes jų derlius mažesnis, grūdų kokybė gana aukšta, prikulta daugiau maistinių kviečių ir miežių, kurie eksportuojami. Be to, kaip žinoma, grūdų kainos yra gerokai išaugusios. Todėl prašome, kad ŽŪM imtųsi priemonių palengvinti grūdų importą iš trečiųjų šalių.

Situacija kiaulininkystės sektoriuje tikrai prasta. Šiais metais kiaulienos supirkimo kaina yra turbūt žemiausia per pastaruosius dešimt metų. Taip yra visoje Europoje. Kiaulių kaina mažėja, o gamybos sąnaudos (pašarai sudaro apie 70 proc. kiaulienos savikainos) dėl pašarų kils, tad daug kam bus sunku išgyveni. Natūralu, kad daugelį kiaulių augintojų aplanko mintys apie išlikimą.

Ypač sudėtinga tiems, kurie yra afrikinio kiaulių maro zonoje. Ten, galima sakyti, tragedija.

Nepaisant augančių sąnaudų, kiauliena neturėtų brangti. Kiaulienos kaina pakiltų tuomet, jeigu rinkoje sumažėtų kiaulių. O kol kas pasiūla yra didesnė už paklausą, ir šį laikotarpį reikia išgyventi. Jeigu artimiausiu metu prekyboje kiaulienos kaina kiltų, tai atsitiktų tik dėl prekybininkų sprendimų. Esant sveikai konkurencija, kol kas to neturėtų būti.

Vėliau kiauliena gali pabrangti, nes sumažės kiaulių. Jų augintojai, matydami, kad situacija nepalanki, nepirks paršelių ir jų neaugins. Yra segmentas, kuriame nėra paršavedžių, bet penimi tik paršeliai. Geriau laikyti tuščius tvartus, nei auginti nuostolingai. Čia kalbame apie visą Europą, nes mūsų augintojų įtaka rinkoje labai menka.

Rekomenduojami video