Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Grūdų ūkius įsuko pavojinga karuselė

Žemdirbiai laukuose akimis jau matuoja būsimą derlių, seka pasaulines grūdų kainas ir sudaro išankstines grūdų pardavimo bei pirkimo sutartis. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) atstovų teigimu, ne viename ūkyje džiaugsmo mažai, o kai kuriems naujas sezonas gali būti net paskutinis.

Gaudo geresnes kainas

Grūdų augintojų nuotaikos gana įvairios – kai kurie džiaugiasi gerais pasėliais, nepeikia ir dabartinių grūdų kainų pasaulinėse biržose, paskui kitus velkasi skolų ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų šleifas. „Sulauksime bankrotų, ir ne vieno“, – perspėjo LGAA administracijos vadovas Ignas Jankauskas.

Ir vieni, ir kiti jau pardavinėja būsimą derlių. Javų augintojai paprastai stengiasi išskaidyti riziką: dalį grūdų parduoda dar neturėdami derliaus, kitą dalį – per javapjūtę, trečią – kai grūdai jau būna supilti į aruodus.

Ne visi ūkininkai išankstines sutartis pasirašo tikėdamiesi gauti geresnę kainą. Ne vienas augintojas ima prekinį kreditą ir tokias sutartis pasirašo dėl neįvykdytų kontraktinių įsipareigojimų ir apyvartinių lėšų stygiaus. Pastarieji metai gerokai paplonino augalininkų pinigines.

Anot grūdų eksportuotojų, šiemet išankstinės grūdų pirkimo ir pardavimo sutartys sudaromos šiek tiek vangiau nei pernai. Tam įtakos turi prastas pernykštis ruduo – nemažai augintojų nespėjo apsėti visų planuotų žiemkenčių plotų. Taigi manoma, kad ir derliaus bus sulaukta mažesnio, nes žieminės kultūros yra derlingesnės. Prognozuojama, kad kviečių bus prikulta 0,5 mln. tonų mažiau. Šių metų išskirtinė kultūra – miežiai, kurių plotai Lietuvoje, spėjama, išaugo iki 30–40 proc., ir kaina pakilo aukštyn.

„Žieminės kultūros derlingesnės už vasarines, be to, peržiemojusių pasėlių būklė nėra ideali, ypač prastai atrodo rapsai. Todėl visas derlius gali būti apie 20 proc. mažesnis nei vidutinis. Aišku, tai – tik prognozės. Gal bus gera vasara, pavasaris kol kas neblogas, tad ir derlius gali būti gausesnis“, – svarstė agroverslo įmonių bendrovės „Linas Agro Group“ prekybos direktorius Baltijos šalims Dainius Pilkauskas.

Pardavė 60 proc. derliaus

Šiaulių rajono ūkininkas Andrejus Palčevskas sakė jau pardavęs apie 60 proc. būsimo žieminių kviečių ir apie 25 proc. – miežių derliaus. Jis dar augina ir rapsus, tačiau jų kaina augintojo netenkina.

„Už toną rapsų dabar siūlo 330 eurų, tai – mažoka, juolab kad šiemet jų pasėliai prastoki. Dar palauksiu, gal pabrangs bent 10 eurų, tada galbūt ir sudarysiu jų pardavimo sutartį. Šiemet, manau, teks džiaugtis, jeigu iš hektaro prikulsime 2–3 tonas rapsų“, – teigė apie 200 hektarų dirbantis vyras.

Andrejus Palčevskas

Ūkininkas jau anksčiau drąsiai pasirašė išankstines kviečių pardavimo sutartis – jie geriau atrodo nei pernai, ir kainos nežada nuostolių. Sutartyje užfiksuota 170 eurų už toną antros klasės kviečių kaina (pristatant į uostą). Jis nenusimena, kad dabar kviečių kaina padidėjo 6–8 eurais. Už į uostą pristatytų miežių toną įsipareigota mokėti iki 160 eurų. A.Palčevskas jau sutarė parduoti 50 tonų miežių ir dar dėl 100 tonų ketina sudaryti išankstinių sutarčių.

„Tiek aš, tiek kolegos riziką dalijame į tris dalis, bet jeigu pasitaiko gera kaina, galima sutarti ir dėl viso būsimo derliaus. Ar nerizikinga? Rizikos neišvengsi, bet mes nefiksuojame, kad iš hektaro parduosime po 6–7 tonas. Galima rizikuoti dėl 4–5 tonų, kai jau matyti, kaip atrodo pasėliai. Kiekvienas skirtingai jaučia, kiek prikuls. Pats pernai kviečių kūliau apie 8 tonas iš hektaro“, – aiškino javų augintojas.

Suvalkijos krašto jaunasis ūkininkas Mindaugas Mileris sakė jau sudaręs išankstinių sutarčių dėl beveik 60 proc. būsimo derliaus. Taip pardavė kviečius ir pupas, o dėl rapsų nerizikavo. „Norisi garantijos į priekį. Sutarus dėl kainos ir ją užfiksavus, galima ramiai rūpintis tik dėl įsipareigoto kiekio ir kokybės“, – kalbėjo jis.

Miežiai „ant bangos“

Anot I.Jankausko, dabar gana palankus metas sudaryti išankstines grūdų pardavimo ir pirkimo sutartis, nes kviečių, miežių kainos pakilo. Ypač aktyviai grūdų augintojai pardavinėja miežius, kuriems šiemet dar iki sėjos buvo prognozuojamos geros kainos ir paklausa. Paklausę grūdų eksportuotojų patarimų, ūkininkai jų pasėjo gerokai daugiau nei ankstesniais metais.

I. Jankauskas

„Sėklų rinkoje aiškiai jautėsi, kad miežiai šiemet populiarūs. Jie yra treti tarp aktyviausiai pasaulyje prekiaujamų kultūrų, o Lietuvoje miežiai buvo lyg ir primiršti. Šiemet šių javų bus daugiau priauginta visoje Europoje, todėl įsibėgėjus naujam prekybos sezonui kaina gali kristi“, – prognozavo LGAA administracijos vadovas.

Pasak D.Pilkausko, jau seniai nėra buvę tokios geros miežių kainos. Anot jo, pagrindinėse pasaulio rinkose jaučiamas miežių deficitas, todėl kainos šoktelėjo aukštyn.

„Išankstinių miežių pardavimo ir pirkimo sutarčių sudaryta daugiau nei ankstesniais metais. Dabar jų tonos kaina, atsižvelgiant į tai, kur bus parduota – elevatoriuje ar uoste, sudaro apie 150–160 eurų. Tai gera kaina miežiams“, – pabrėžė „Linas Agro Group“ prekybos direktorius Baltijos šalims ir išskyrė dar vieną šiųmetę rinkos ypatybę – menką salyklinių ir pašarinių miežių kainų skirtumą. Paprastai salyklinių miežių tona būna 20–30 ar net 50 eurų brangesnė, o dabar kainos skiriasi vos 5–10 eurų.

Dėl rapsų – klaustukai

Augintojai nelinksmai kalba apie rapsų, pagrindinės biodyzelino gamybos žaliavos, perspektyvas. Šioje rinkoje daug nežinomybės.

„Šiemet, matyt, bus daugiausia problemų dėl šios kultūros. Žieminiai rapsai nukentėję, o vasariniai – praradę patrauklumą, be to, rapsų kaina galėtų būti geresnė. Šiuo metu sutartyse fiksuojama po 350 eurų už toną. Aišku, tai dar ne tokia bloga kaina, bet pernai buvo siūloma iki 380 eurų“, – sakė I.Jankauskas.

D.Pilkausko teigimu, šiemet rapsų augintojams susidarė nepalanki situacija plačiąja prasme – panaikinti apribojimai iš Pietų Amerikos į Europą įvežamiems biodegalams.

„Nors rapsų pasėliai prastokai atrodo ir aplinkinėse rinkose, jų paklausa sumažėjo. Kalbama, kad, panaikinus apribojimus, iš Pietų Amerikos į Europą gali būti įvežta apie 2 mln. tonų biodegalų. Tai gali labai paveikti rinką, požymiai jau dabar jaučiasi – kainos mažėja. Vis dėlto dabar už rapsus siūloma kaina nėra jau tokia prasta. Ji prasčiau atrodo, palyginti su geromis kitų kultūrų kainomis. Tačiau tikėtis, kad rapsai brangs, – neverta“, – aiškino „Linas Agro Group“ prekybos direktorius Baltijos šalims.

Žirniai nepopuliarūs

Šiais metais mažiau bus pasėta žirnių. Jie prarado populiarumą ir dėl technologinių auginimo apribojimų, ir dėl kritusių kainų. „Žirniai atpigo maždaug trečdaliu, ir toliau šiai kultūrai nesimato geresnių perspektyvų. Indija, kur daugiausia eksportuojama žirnių, savo rinką saugo muitais ir kitomis priemonėmis. Grūdų eksportuotojų manymu, jau geriau Europoje prekiauti su 1 proc. marža, nei Indijoje, Pakistane – su 15 proc. pelningumu“, – teigė LGAA administracijos direktorius.

Didesnių pokyčių nežada pupų rinka. Pernai dėl lietaus daug kas nenuėmė šių ankštinių augalų, taigi derlius buvo menkas. Tačiau yra ūkininkų, kurie moka auginti šią rizikingą kultūrą ir nežada jos atsisakyti.

Gali būti bankrotų

LGAA atstovai prognozuoja, kad šis sezonas daug kam bus nelengvas, o kai kuriems jis gali būti net paskutinis. Pasak I.Jankausko, kol grūdų rinka ir derliaus auginimo sąlygos buvo palankios, uždirbdavo ir tie augintojai, kurie prasčiau tvarkėsi ūkiuose. Bet pastarųjų metų išbandymai išryškino ūkininkavimo klaidas.

„Šiuo metu svarbi kiekviena smulkmena. Tie, kurie sustygavo gamybos procesus ir veikė be didesnių užstrigimų, gana normaliai išgyveno nelengvą periodą. Aišku, ūkių apyvartos mažesnės, bet jie dirbo pelningai. O tie, kurie ir anksčiau nesuvaldė smulkmenų, padarė investavimo klaidų, tapo nuostolingi ir skolingi. Tokių yra gana nemažai“, – situaciją apibūdino LGAA administracijos vadovas.

Jis užsiminė, kad apie nelengvą augalininkystės ūkių padėtį liudija ir tai, jog skolinimosi rinkoje padaugėjo kreditų refinansavimo atvejų. „Jeigu ūkininkas ima kreditą skoloms padengti, siūlyčiau neįsipareigoti to padaryti per vienus metus, nes tai nerealu. Tokiu atveju galima įsisukti į pavojingą karuselę. Kreditą reikėtų imti ne mažiau kaip ketveriems metams“, – patarė I.Jankauskas.

D.Pilkausko manymu, ūkininkai per daug tragiškai vertina situaciją augalininkystės ūkiuose. Anot jo, pernykštis sezonas nebuvo prastas, todėl apie masinius ūkių bankrotus kalbėti neverta.

„Pernai tam tikruose regionuose buvo daugiau problemų, bet ne vienas ūkis nuėmė geresnį nei vidutinis derlių. Tikėtina, kad šiemet pajamos bus mažesnės, tačiau pagrindo bankrotams nėra. Aišku, tiems, kurie pervertino savo galimybes, gali būti blogai. Yra pavienių skolininkų, bet nuo jų nenusigręšime, spręsime tuos klausimus. Tačiau netoleruosime ir piktnaudžiavimų, kurių pasitaiko“, – sakė „Linas Agro Group“ prekybos direktorius Baltijos šalims.

Reikia mokytis skaičiuoti

Dr. Vytautas Liakas, Aleksandro Stulginskio universiteto docentas

Sudarydami išankstines sutartis ūkininkai turėtų numatyti, koks bus derlius. Šiemet žieminiai pasėliai labai įvairūs: vienur galima tikėtis rekordinio derliaus, o kitur laukai labai prasti. Nuostabiai sudygę vasariniai javai – jiems pakanka ir drėgmės, ir šilumos.

Laukuose matyti prastų ūkininkavimo pavyzdžių, tad nenuostabu, kad gali būti bankrotų. Viena iš didžiausių ūkių bėdų – nualinti dirvožemiai. Jie neamortizuoja neigiamų aplinkos veiksnių – jeigu nelyja, laukai tuoj išdžiūsta, jei palyja – iškart plaukia.

Gali būti bėdų ir dėl neapgalvotų investicijų. Yra tokių ūkių, kur blizga naujas kombainas, traktorius, purkštuvas, įrengti modernūs sandėliai, o pasėliai – ant ribos. Jeigu dar pardavėjai įsiūlo brangių trąšų, kurios galbūt neatitinka sąlygų ar prognozuojamo derliaus, pesticidų ar mikroelementų, kurių galbūt tiek nereikia, susidaro didžiulės sumos.

Ūkininkams reikia labai atidžiai viską susiskaičiuoti, nes ne po uždaru stogu dirba, ir kruopščiai įvertinti pajamas bei išlaidas. Dabar kai kur matyti, kad žieminių kviečių hektaro derliaus potencialas – 9–10 tonų. Bet kokios buvo išlaidos? Gal geriau gauti 8 tonas, kurios vienos savikaina būtų 60 eurų, negu 10 tonų, kai tonos savikaina – 90 eurų.

 

 

 

Rekomenduojami video