Utenos rajone, Šernupio kaime, ūkininkaujantis Antanas Paužuolis kartu su žmona Vida dvylika metų užsiima ekologinio ūkio plėtra. Ūkininkams nebūtų pavykę įgyvendinti sumanymų modernizuoti ūkį, jeigu ne Europos Sąjungos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros programas (KPP) priemones.

Į kaimą – brandžiame amžiuje

Anksčiau Vilniuje, Geologijos tarnyboje, gręžėju dirbęs A.Paužuolis pripažįsta, kad nors ūkininkavimo keliu pasuko ne jaunystės metais, o jau brandžiame amžiuje, spėjo nemažai nuveikti. Vyro uošviai, kai žentui sumažėjo didmiestyje darbo, pakvietė grįžti gyventi į kaimą ir pradėti ūkininkauti. 2004–2005 metais, kai žmonos tėvai atidavė jiems savo žemę, jie galutinai iškeitė gyvenimą sostinėje į ūkininkų dalią. Pieno ūkio kūrimo pradžia buvo nelengva, gerai, kad uošvis pagelbėdavo darbuose.

„Po truputį mes pasistatėme nedidelį, 40 vietų, tvartą ir pradėjome auginti gyvulius“, – savo ūkio istoriją prisiminė ūkininkas. Jis neslėpė, kad netrukus abu su žmona apsižiūrėjo, kad labai trūksta žemės dirbimo ir pievų priežiūros technikos. Nusipirko nenaują šieno rinktuvą, bet tuomet pamatė, kad sugrėbto šieno nėra kuo pakrauti.

Tada, kai šieno rinktuvas ūkiui pasidarė nebeaktualus, nes išpopuliarėjo šienainio ritiniai, jie nusipirko naudotų presų ir vyniotuvą. Visus darbus atlikdavo patys. „Aš šieną presuodavau, o žmona mažu traktoriuku šieno ritinius apsukdavo plėvele“, – pasakojo ūkininkas ir pridūrė, kad laikui bėgant suprato, jog tokia technologija atima iš abiejų labai daug laiko – metas kažką keisti. Tuomet pašarams ruošti jie įsigijo dvejopos paskirties presą-vyniotuvą.

Palengvino darbus

Paužuoliai darbininkų samdyti neišgalėjo, todėl greitai suvokė, kad reikia mažinti rankų darbo apimtį ir laukuose, ir tvarte, nes darbų mastas vis didėjo. Ūkininkai nutarė, kad vienintelė išeitis – modernizuoti ūkį. Tą jie ir padarė, kai tik Lietuva įstojo į ES. Pasinaudoję ES parama pagal Pieno ir Nitratų direktyvas, įsigijo pieno liniją ir šaldytuvą, technikos kiemą papildė srutvežis bei 36 AG traktoriukas „Belorus“, skirtas mėšlui stumdyti, iškilo mėšlidė su srutų rezervuaru. Kai vieni įsipareigojimai baigdavosi, ryždavosi naujiems.

Dar labiau atnaujinti ūkį galėjo, kai antrą kartą pagalbon atėjo ES parama pagal Lietuvos KPP. Dalyvaudami Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimo 2007–2013 metų KPP priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, įsigijo 8 tonų mėšlo kratytuvą, dyzelinį generatorių, grūdų traiškytuvą. Vyras atsimena laikotarpį, kai į ūkio tvartą atkeliavo naujas savaeigis pašarų dalytuvas ir smulkintuvas, itin palengvinęs karvių šėrimą.

Anot A.Paužuolio, dabar jiems neblogai sekasi, tačiau be ES paramos tikrai nebūtų tiek pasiekę. Utenos rajono ūkininkas vis vardijo, kaip ūkis atjaunėjo ES paramos dėka, ir nė karto nepasigailėjo ja pasinaudojęs.

„Treti metai dalyvauju trečioje 2014–2020 metų Kaimo plėtros programos Investicijų į žemės ūkio valdas paramos priemonėje. Aišku, vėl nusipirkau naują traktorių bei naują sėjamąją, priekabą-platformą šieno ritiniams vežti. Dabar jau tikrai daug lengviau. Vienas žmogus jau tik turi grėbti, o ritinys iškrinta gatavas iš preso-vyniotuvo. Aišku, darbai labai priklauso ir nuo orų, tačiau kai turi kuo vežti, greitai pasidarai. Aš labai patenkintas, kad nepabijojau ir pasinaudojau parama. Dabar visai kitaip darbai vyksta“, – sako jis.

Šiuo metu su vyru Antanu melžia 36 karves, o prieauglio būna įvairiai - nuo 10 iki 15 veršelių.

Viskas ekologiška

Prieš dvylika metų Paužuoliai nutarė ūkininkauti ekologiškai. Šiandien šiame ūkyje auginamos melžiamos karvės, veislinės telyčios. Mažais veršeliais rūpinamasi, kol jie sulaukia iki 1 mėnesio amžiaus, tada jie parduodami supirkėjams.

Ekologišką pieną Antanas ir Vida parduoda Rokiškio kooperatyvui „EKO tikslas“. Primilžiai geri: per parą žiemą vidutiniškai primelžiama apie 400 ir daugiau litrų, o vasarą – ir iki 700 litrų pieno. Kas antrą parą įmonei vasarą tiekia apie 1 300–1 400, o žiemą – apie 1 100 litrų ekologiško pieno. Pieno kiekiui įtakos turi veršiavimosi laikotarpis ir pašarų kokybė.

„Išgyventi lengviau, nes iš Europos Sąjungos bei valstybės gauname normalias ekologines išmokas už viską – už pasėlius, pievas, be to, mūsų pieną superka 5 centais brangiau. Tai, aišku, labai nedaug, bet vis tiek per didelį kiekį susidaro pelno“, – teigia A.Paužuolis.

Jis nesigaili, kad daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjo ūkininkauti ekologiškai, bet ir nesako, kad ūkis jau pasiekęs idealumo viršūnę. Ūkininko nuomone, jeigu laikaisi ekologiniam ūkiui keliamų reikalavimų, tikrai geriau ir lengviau ekonomiškai dirbti tokios krypties ūkyje nei tradiciniame. Pasak jo, gal tik pati kūrimosi pradžia buvusi kiek sunkesnė, nes reikėjo karvėms sudaryti mitybos racioną, rasti būdą, kaip gyvulius laikyti palaidus.

Šiuo metu jie melžia 36 karves, o prieauglio būna įvairiai, nuo 10 iki 15 veršelių.

Parama padeda išgyventi

Kooperatyvo „EKO tikslas“ direktoriaus Mindaugo Petkevičiaus teigimu, vieni ekologiniai pieno ūkiai sugebėtų be ES paramos išsilaikyti, kiti – ne. Tokiems ūkiams išgyventi padeda ES parama. Tai, M.Petkevičiaus nuomone, nenuginčijamas faktas.

„Ekologiniai ūkiai yra išskirtiniai. Jie labai reikalingi, nes tokiuose ūkiuose tausojama žemė, mažiau trąšų išplaunama į Baltijos jūrą. Be to, ekologiniuose ūkiuose suteikiama gyvuliams laisvė. Per visą vasaros sezoną gyvuliai vaikšto, ėda žolę ganyklose. Kitaip jų negalima laikyti. Jų sveikatingumas daugiau užtikrinamas profilaktikos būdu, nenaudojant jokių antibiotikų. Išsiskiria ir ūkininkų elgesys su gyvūnais – ekologinių ūkių savininkai mąsto šiek tiek kitaip, jie su gyvuliais bendrauja, rūpinasi jų gerove“, – privalumus vardijo M.Petkevičius. Anot jo, kooperatyvas pradės pardavinėti vietoje tokį pieną, kai lietuviai pagaliau supras, koks vertingas produktas yra sertifikuotas ekologiškas pienas, ir patys norės jo paragauti.

Už laukus, kuriuose įgyvendinama veikla pagal 2014–2020 metų KPP priemonę „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:

• javus – 218 Eur už 1 ha;
• javus pašarams – 232 Eur už 1ha;
• javus, daugiametes žoles sėklai – 273 Eur už 1ha;
• daugiamečių žolių įsėlį – 59 Eur už 1ha;
• daugiametes žoles – 176 Eur už 1 ha;
• daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha;
• vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 487 Eur už 1 ha;
• uogynus ir sodus – 518 Eur už 1 ha.

Už laukus, kuriuose įgyvendinama veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:

• javus – 238 Eur už 1 ha;
• javus pašarams – 247 Eur už 1 ha;
• javus, daugiametes žoles sėklai – 298 Eur už 1 ha;
• daugiamečių žolių įsėlį – 59 Eur už 1 ha;
• daugiametes žoles – 182 Eur už 1 ha;
• daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha;
• vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 516 Eur už 1 ha;
• uogynus ir sodus – 534 Eur už 1 ha.

Paramos gali kreiptis:

Ūkininkai ir juridiniai asmenys, ankstesniais paraiškų priėmimo metais pateikę paramos paraiškas ir įgyvendinantys tęstinius įsipareigojimus, nedidindami paramos paraiškose pagal Lietuvos KPP 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ ir pagal 2007–2013 metų KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ deklaruoto ploto.

Pareiškėjai, kurie 2016 metų įsipareigojo visoje valdoje vykdyti ekologinę gamybą, privalo nedidindami ploto, už kurį prašo kompensacinių išmokų, tęsti šio įsipareigojimo vykdymą. Reikalavimas visoje valdoje vykdyti ekologinę žemės ūkio gamybą netaikomas mokslo ir studijų įstaigoms ir profesinio mokymo įstaigoms ar jų įsteigtiems mokomiesiems ūkiams, kurie tęsia prisiimtus įsipareigojimus pagal 2014–2020 metų KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

Pareiškėjai, norėdami gauti kompensacines išmokas už sodų, uogynų, daržovių ir bulvių plotus, dėl kurių 2016 metais pirmą kartą prisiėmė naujus įsipareigojimus pagal 2014–2020 metų KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ paramai už sodus, uogynus, daržoves ir bulves gauti, privalo likusį prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį tuose pačiuose deklaruotuose plotuose auginti minėtų rūšių augalus. Jei pareiškėjai šiuose plotuose įsipareigojimų laikotarpiu augins kitų nei šiame papunktyje nurodytų rūšių augalus, kompensacinės išmokos paramos paraiškos pateikimo metais už šiuos plotus neteikiamos.