Asociatyvi nuotr.

Uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prieš porą mėnesių iškėlus bankroto bylą, galvijų, kiaulių, paukščių augintojai sunerimo, ar nestrigs šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) – gyvūnų gaišenų, jų dalių – ir gyvūninių maisto produktų atliekų surinkimas, utilizavimas, tvarkymas. Visgi bendrovė dirba toliau, iš ūkininkų, bendrovių priima ūkinių gyvūnų gaišenas bei kitus šalutinius gyvūninius produktus ir tikisi išsikapstyti iš bankroto duobės.

            Ūkininkai žvelgia su nerimu

            „Problemų dėl gyvūnų gaišenų surinkimo kol kas nekilo, bet situacija yra neaiški. Mes į susidariusią padėtį žiūrime su nerimu, norime būti garantuoti, jog ŠGP kažkas surinks ir ūkininkams, bendrovėms nereikės sukti galvų, kur juos dėti. Daug metų kalbame, jog ŠGP surinkimo ir tvarkymo sistema yra problemiška, ji neišspręsta, neaišku, kokia jos ateitis, bet valdžia apie tai su žemdirbiais nekalba“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius,Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas.

Specifinės paskirties įmonę „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2002 m. privatizavo UAB „Arvi ir ko“, iki tol įmonės akcijos priklausė valstybei. Prieš penkerius metus verslininko Vidmanto Kučinsko valdomos bendrovės „Arvi ir ko“ grupę užgriuvus finansinėms bėdoms, bankroto grėsmė iškilo ir buvusiai vienai pelningiausių grupės įmonių „Rietavo veterinarinė sanitarija“.

Pernai balandžio mėnesį uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau po daugiau nei pusmečio – 2020-ųjų gruodį – bendrovės prašymu Klaipėdos apygardos teismas nutraukė bendrovės restruktūrizavimo bylą ir iškėlė jai bankroto bylą. Bendrovė tuomet teismui nurodė, kad per ateinančius ketverius metus nesugebės sugeneruoti tiek pajamų ir pelno, jog galėtų išlikti konkurencinga ir grąžintų 16,879 mln. Eur ankstesnių skolų.

Anot Klaipėdos apygardos teismo, „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ įsipareigojimai kreditoriams 2020-ųjų liepos pabaigoje siekė 16,879 mln. eurų, ši skola nėra grąžinta ir viršija bendrovės ilgalaikio turto vertę, todėl ji yra nemoki ir negali vykdyti prievolių.

„Problemos kilo dėl praeityje paimtų didelių paskolų iš bankų – dėl to įmonė nesugebėjo išgyventi, prasidėjo restruktūrizacijos, o vėliau ir bankroto procesai. Iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriaus sprendimas buvo nestabdyti įmonės veiklos, nes mes sugebame išgyventi iš gaunamų pajamų, vykdome einamuosius mokėjimus, darbuotojams laiku mokame atlyginimus. Informavome Žemės ūkio ministeriją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, mūsų klientus ūkininkus, bendroves, Rietavo savivaldybę, dujų, elektros ir kitus tiekėjus, kad įmonės veikla užtikrinama, tęsiama iki kreditorių susirinkimo, kuris, tikimės, taip pat nuspręs veiklą tęsti ir įmonė toliau dirbs“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ generalinis direktorius Rimantas Smolskis.

Laikina apsauga nuo reikalavimų

Užimtumo tarnyba gavo pranešimus, jog „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ketina atleisti 123 darbuotojus.

„Darbuotojų atleidimai – tai bankroto procedūra: visiems darbuotojams privaloma prieš 15 darbo dienų išsiųsti įspėjimus dėl atleidimo iš darbo, bet kadangi bankroto administratoriaus įsitikinimu įmonė gali veikti, tai dieną po atleidimo beveik visi darbuotojai, išskyrus kelis, kurių etatus planuojame sutaupyti, priimami dirbti atgal, – tvirtino Rimantas Smolskis.– Svarbiausia indikacija, kad įmonė dirba, yra laiku mokami atlyginimai, atsiskaitoma už kurą. Visoje Lietuvoje mūsų 15 sunkiasvorių automobilių renka ŠGP. Tai esminiai požymiai, rodantys, kad mes toliau gyvuojame, esame pajėgūs išgyventi ir susitvarkyti su buvusiomis problemomis.“

Pasak bendrovės vadovo, jeigu būtų didžiulė bankroto tikimybė, tai jau dabar būtų nemokėti atlyginimai, sustojusi įmonės veikla.

„Restruktūrizacijos ir bankroto procesai laikinai leido dirbti ir gauti apsaugą nuo kreditorinių reikalavimų. Žinoma, kreditoriai apsispręs, kokia bus įmonės ateitis. Tikiuosi, kad jie nenuspręs stabdyti bendrovės veiklos, o įžvelgs daugiau šansų įmonei toliau dirbti. Tuo labiau, kad mūsų įmonė yra svarbi ir visai valstybei, žemės ūkiui“, – sakė R.Smolskis.

Sistema nesubalansuota

„Su „Rietavo veterinarine sanitarija“ bendradarbiaujame jau daug metų, naudojamės jų paslaugomis. Girdėjome, kad įmonei iškelta bankroto byla, bet ir dabar ji dirba normaliai, kol kas nekilo jokių problemų dėl gaišenų surinkimo ir utilizavimo. Būtų geriau, jei bendrovė nebankrutuotų, išgyventų – klientams būtų tik į naudą, kai veikia ne viena tokia įmonė, o ir mažiau žmonių atsistotų prie Užimtumo tarnybos langelio pašalpų“, – tvirtino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis.

Pasak asociacijos vadovo, jeigu taip nutiktų, kad bendrovė vis tik nutrauktų veiklą, ekologinė nelaimė neištiktų – savo paslaugas siūlo ir kita įmonė.

Ilgą laiką „Rietavo veterinarinė sanitarija“ buvo vienintelė ŠGP tvarkytoja. Įmonė aprėpia visą šalutinių gyvūninių produktų utilizavimo ciklą – surenka, utilizuoja visų trijų kategorijų gyvūnines atliekas. Tačiau pastaraisiais metais ūkinių gyvūnų gaišenas iš ūkininkų, bendrovių surenka, išveža ir sunaikina dvi tvarkymo įmonės: UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir UAB „Tvari energija“.

„Gerai, kai savo paslaugas siūlo ne viena įmonė, kad yra konkurencija. Paslaugų naudotojams tai tik į naudą“, – tvirtino P.Puskunigis.

ŽŪR vicepirmininko, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus A.Baravyko nuomone, valstybėje turi būti bent dvi ar trys gaišenas utilizuojančios įmonės.

„Ilgą laiką „Rietavo veterinarinė sanitarija“ buvo monopolinė įmonė ir paslaugų kainos buvo beprotiškai išaugusios. Dabar monopolio nėra, nes atsirado ir kitas rinkos dalyvis – „Tvari energija“, tačiau jei Rietavo įmonė bankrutuotų, kita bendrovė būtų monopolinė“, – sakė A.Baravykas.

ŠGP surinkimas sanitarine, ekologine prasme yra svarbus valstybei, todėl ji, ŽŪR vicepirmininko įsitikinimu, turėtų ŠGP surinkimo ir tvarkymo sistemą subalansuoti. ŠGP tvarkymo rinkoje atsiradusi konkurencija naudinga klientams, tačiau tai – lazda su dviem galais, kelianti pavojų visos sistemos funkcionavimui.

„ŠGP tvarkančios įmonės konkuruoja dėl žaliavos. Stambūs ūkiai, bendrovės gali pakrauti daug ŠGP žaliavos, ir paslaugas teikiančiai įmonei reisai pas tokius klientus apsimokės. Tačiau kaip išgyventi įmonei, kuriai teks pavieniai ūkininkai, laikantys ožką, avį, kiaulę ar karvę? Su mašina važiuoti 150 km paimti nugaišusios karvės ar ožkos, po rajoną blaškytis keliukais ieškant vienkiemio neapsimoka, nes tai didžiulės išlaidos.Jeigu vienas konkurentas pasiima pyrago dalį, o kitas gauna tą smulkmės rankiojimą po kaimus, nieko gero nebus – įmonė nieko neuždirbs ir neišgyvens. Valstybė turi spręsti šiuos klausimus ir subalansuoti gyvūnų gaišenų, kitų šalutinių gyvūninių produktų surinkimo bei tvarkymo sistemą“, – tvirtino A.Baravykas.

Visi gyvulių augintojai suinteresuoti, kad sistema veiktų, savo paslaugas siūlytų dvi ar net daugiau įmonių. Juo labiau, kad niekur nedingo afrikinis kiaulių maras, didelė paukščių gripo, kitų epidemijų grėsmė. Gyvūnų gaišenas, jų dalis privalu tvarkyti laiku ir pagal reikalavimus, kad neišplistų gyvūnų platinamos ligos, ore netvyrotų dvėselienos kvapas, nekiltų ekologinė nelaimė.

Konkurencija sumažino riziką

ŠGP surinkimo ir perdirbimo veiklą kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) prie Žemės ūkio ministerijos. VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Ježi Šubelko„Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad „Rietavo veterinarinė sanitarija“ tebėra registruota VMVT ir veikia –iš ūkininkų priima gaišenas ir kitus šalutinius gyvūninius produktus.

 „Rietavo veterinarinė sanitarija“ savo veiklos nestabdė ir ūkinių gyvūnų gaišenas, kitus ŠGP tvarko, nesame gavę jokių klientų skundų. Įmonė mus dar papildomai raštu informavo, kad dirba ir veiklos stabdymo procedūra nenumatyta. Vis tik jeigu įmonė bankrutuotų, darbo eigoje matytume, ar yra spragų, kokios problemos kyla, ir skubiai reaguotume“, – tvirtino J.Šubelko.

Pasak VMVT atstovo, šiuo metu VMVT leidimus surinkti gaišenas ir jas tvarkyti turi dvi įmonės – „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir „Tvari energija“. Tad jei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ užsidarytų, veiklą toliau tęstų ir gaišenas surinktų „Tvari energija“, o esant poreikiui gali atsirasti ir daugiau tokių įmonių.

J.Šubelko teigimu, dirbant dviem įmonėms sumažėjo rizika, kad ŠPG surinkimo ir utilizavimo procesas gali bet kada sustoti atsiradus nenumatytoms aplinkybėms – sustabdžius gamybos procesą ar per gyvūnų epidemijas susikaupus per daug naikintinų gaišenų, arba sutrikus perdirbimo sistemai ir pan.

Dar 2019 m. pradžioje, įvertinus kylančias rizikas visuomenės ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, buvo suderinti ir patvirtinti Valstybės pagalbos teikimo už šalutinių gyvūninių produktų, neskirtų vartoti žmonėms, šalinimą ir naikinimą taisyklių keitimai, kuriais nustatyta, kad valstybės pagalba gali būti teikiama bet kuriems 1 ir 2 kategorijos ŠGP tvarkymo subjektams, siekiantiems gauti valstybės pagalbą ir atitinkantiems 1 ir 2 kategorijų ŠGP tvarkymo įmonėms nustatytus reikalavimus.Norėdama gauti valstybės pagalbą, tokia įmonė privalo turėti VMVT išduotus leidimus šalinti 1 ir 2 kategorijų ŠGP Lietuvos teritorijoje. Ji privalo pašalinti ŠGP iš visų jų turėtojų, kurie pateikė užsakymą, nepriklausomai nuo pranešto ŠGP kiekio ir buvimo vietos.