Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Iš gamtos gėrybių uždirbti vis sunkiau

Praėjusią žiemą nesuvalgyta uogienė iš miške surinktų uogų – mėlynių, aviečių ar bruknių – šiemet gali tapti aukso vertės. Mat šią vasarą miško gėrybių derlius nėra didelis. Turguose šiemečių mėlynių kaina siekia 4–6 eurus už litrą. Uogų mažėja – kaina didėja. O grybų iš viso mažai vilties rasti.

Skaniausios ką tik nuskintos

Kapčiamiesčio gyventoja Vilma Matulevičienė palankiais metais su malonumu traukia į mišką uogauti ir grybauti. Prisirinktų gėrybių moters šeimai užtenka ir šviežių iki soties prisivalgyti, ir žiemai atsargų prisiruošti, ir giminaičiams lauktuvių įdėti. Vilmai skaniausios ką tik nuskintos miško uogos. Deja, šiemet žmonėms Dzūkijos miškuose kurį laiką uogauti nebuvo leidžiama, mat buvo paskelbtas 5 klasės miškų gaisringumas.

„Žmogus bejėgis prieš gamtą. Ką jis gali padaryti? Nei protestuoti, nei džiūgauti“, – sakė nemažai metų Kapčiamiesčio bendruomenei vadovavusi V.Matulevičienė.

Pasak pašnekovės, dėl didelės sausros vasaros pradžioje į mišką buvo draudžiama net koją įkelti – prie visų į juos vedančių kelių pasitikdavo apie tai įspėjantys ženklai. Miškininkai akylai stebėjo, ar paisoma šio reikalavimo, o gyventojai neabejojo, kad jį pažeidę neišvengtų baudos, mat šį sezoną Dzūkijos miškuose jau ne kartą kilo gaisras.

Šiek tiek prisirenka

Paklausta, ar šiandien vis dar aktualus senas priežodis „jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“, V.Matulevičienė sakė, kad jį labiau būtų galima taikyti Žemaitijos, šiaurinės Lietuvos dalies, kur veši drėgnesni lapuočių miškai, gyventojams. Kapčiamiesčio pušynėliuose grybų derlius mažėja jau kelerius pastaruosius metus. Uogų, kai sausrų nepasitaikydavo, dar būdavo, tačiau jau daugiau nei trejus metus ir jų žmonės prisirenka kur kas mažiau. Pasak Vilmos, jei pavasarį šalnos mėlynių spurgelių nenukanda, vėliau uogas išdžiovina sausros.

„Prekiautojų miško uogomis pakelėse šiek tiek yra, bet tik ne pas mus, Kapčiamiestyje. Pažįstama moteris aną dieną grįžo iš miško pasirinkusi tik vieną kitą gerą saują mėlynių. Sakė, nėra ką rinkti, šiek tiek aptiko tik prie vienos pelkės, kur daugiau užsiliko drėgmės, o pačiame miške mėlynių visai nėra“, – pasakojo vietos gyventoja ir pridūrė, kad žmonės net žemuogių prisirinkti nebeturi galimybių, nes dėl kertamų aplink Kapčiamiestį brandžių miškų išnyko žemuogynai, o jaunuolynuose uogienojai dar nesusiformavę. Dėl sausros, pasak moters, ir čiobrelių arbatai prisirinkti niekur nematyti, o būdavo visa miško paklotė net mėlynuoja. Keletą dienų solidžiau palijus, dar tik žolė pradeda atsigauti, tad kitų miško gėrybių derliaus tikėtis jau neverta.

FB nuotr.

V.Matulevičienės nuomone, sveikatai naudingos tik šviežiai nuskintos miško uogos. Palyginti su pirktinėmis, jos ne tik skanesnės, bet ir turi gerokai daugiau organizmui naudingų medžiagų. „Deja, šiemet uogų nėra. Ką padarysi. Juk neužsiauginsi mėlynių pats. Žinoma, yra hibridų, bet ne tas“, – kalbėjo Kapčiamiesčio senbuvė ir pridūrė, kad gera šeimininkė dar nuo pernai vieną kitą stiklainį mėlynių uogienės turi išsaugojusi.

Prie miško gyvenanti V.Matulevičienė šiemet nepuoselėja vilčių ir dėl grybų derliaus, nes grybienos taip pat išdegintos. Vilmos nuomone, galima tikėtis nebent vėlyvųjų rudeninių grybų.

Dzūkai nuliūdę, nes visi išbandymai tenka vienu metu – šiais metais nedžiugina nei miško gėrybių, nei kultūrinių augalų derlius. Jie tikina, kad be uogų ir grybų dar išgyventų, bet blogiausia, jog daržai į daržus nepanašūs – nebus nei bulvių, nei kitų daržovių.

Praras papildomas pajamas

Kazlų Rūdos seniūnė Ingrida Černiauskienė patikino, kad daugelį vasarų šio krašto žmonės prisidurdavo rinkdami miško gėrybes ir jas parduodami, bet šiais metais gamta tokią galimybę atėmė. Uogų labai nedaug, o ir tos pačios mažytės. „Pririnkti tiek kiek pernai tikrai nepavyks, taigi ir užsidirbti žmonės negalės“, – teigė seniūnė.

Kazlų Rūda ir jos kaimai – Jūrė, Višakio Rūda, Ąžuolų Būda bei kiti – apsupti miškų. Taigi miško gėrybes čia renka visi – tiek miesto, ir kaimų gyventojai. „Miško gėrybių supirkimo verslas Kazlų Rūdos krašte nėra labai išplėtotas, jis populiaresnis Dzūkijoje. Pas mus vyrauja pavieniai rinkėjai“, – sakė I.Černiauskienė.

Verslas neįsisuka

Po ilgos sausros iškritęs gausesnis lietus teikia vilčių miško gėrybes superkančioms ir perdirbančioms įmonėms, kad atsiras daugiau ir didesnių uogų. Pačių pirmųjų lietuviškų žemuogių kokybė buvo prasta. Medžių pavėsyje sirpusios uogos dar buvo kiek gražesnės, o atviresnėse vietose jos vienu metu ir sirpo, ir džiūvo.

Supirkėjų iki šiol dar nepradžiugino ir mėlynės. Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius viliasi, kad drėgnesnėse vietose mėlynės dar atsigaus ir po lietaus šiek tiek išsisipūs, nebebus tokios smulkios. Tada pagerėtų ir jų kokybė. Tačiau sausose vietose jų derlius beveik jau žuvęs – uogos subrendusios ir sudžiūvusios.

Jeigu gamta nepateiks naujų išbandymų, turėtų užaugti bruknių, nes jų nemažai primegzta.

V.Varanavičiaus žiniomis, birželio pabaigoje dar neveikė nė vienas stacionarus grybų ir uogų supirkimo punktas. Jis teigė iš įmonių vadovų girdėjęs, kad nuo liepos pirmos savaitės punktuose bus pradedamos supirkti mėlynės, jeigu tik kas jų pririnkęs atneš parduoti.

V.Varanavičius

Šiemet supirkėjai už 1 kg mėlynių žada mokėti 1,8–2 eurus. Tokia numatyta pradinė kaina. V.Varanavičius aiškino, kad supirkėjai negali pirkti nei už 5, nei už 6 eurus, nes tokių brangių uogų nepavyktų parduoti. Jis teigė pasidomėjęs, kiek už mėlynes šiemet prašo šalikelėje jomis prekiaujantys uogautojai – norint įsigyti litrą šių uogų tektų pakloti 6 eurus. Pašnekovo nuomone, tokia kaina ne kiekvienam įkandama.

V.Varanavičius sakė, kad miško uogų derlius šiemet ypač geras kaimyninėje Ukrainoje. Mėlynių pakankamai prinoko ir Baltarusijoje. Jo teigimu, lietuviai tikslios statistikos dar neturi, bet jau žinoma, kad sausra „suvalgė“apie trečdalį uogų.

FB nuotr.

Grybai vėluos mėnesį

Grybai Dzūkijos miškuose kol kas iš viso nedygsta. Nėra jų ir Aukštaitijoje. Rusijoje grybams dar ankstoka dygti, nes ši šalis yra šiauriau. Baltarusijoje ir Ukrainoje grybautojai taip pat neturi dar kuo džiaugtis.

V.Varanavičius teigė, kad vasariniai grybai miškuose jei ir pradės dygti, tai ne anksčiau kaip po trijų savaičių. Tiesa, atvirose vietose grybiena išdžiūvo, bet pavėsingose ji dar susiformuos. Tačiau kol tai nutiks, grybų supirkėjai praras daugiau kaip mėnesį.

„Bus kaip Dievas duos. Jeigu karštis spirgins ir lietaus nebus, bijau, kad grybų sezonas nusikels ir į rugpjūčio mėnesį“, – apmirusį miško gėrybių perdirbimo verslą komentavo asociacijos prezidentas.

Jis tikino, kad miško gėrybių verslas šiemet smarkiai nukentės nuo sausros. „Mes jau nukentėjome, nes uogų kokybė prasta. Pirmųjų grybų supirkimo sezonas dar net neprasidėjo ir neaišku, kada prasidės. Šiame versle kiekviena prarasta darbo diena susijusi su dideliais nuostoliais, nes produktyvus sezonas tęsiasi tik apie 3–4 mėnesius. Mėnesį jau praradome, o jeigu dar nepagerės, bus visai blogai“, – sakė asociacijos vadovas.

Vis dėlto grybų supirkėjai ir perdirbėjai nepraranda vilties. Dar tikimasi, kad Lietuvoje pridygs voveraičių. Jeigu nepridygs, teks važiuos jų pirkti iš kaimynų. Tiesa, pernai šių grybų derlius buvo puikus, tad įmonės dar turi šaldytų ir sūdytų jų likučių.

Pagyvina gyventojų užimtumą

Loreta Butkevičienė, Alytaus teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Varėnos skyriaus vedėja

Didelę Varėnos rajono savivaldybės teritorijos dalį sudaro miškai, todėl ir darbo rinkai čia didelę įtaką turi sezoniškumas. Šios savivaldybės teritorijoje kasmet veikia nuo 5 iki 8 didžiųjų įmonių, kurių pagrindinė veikla – didmeninė vaisių, uogų ir daržovių prekyba, perdirbimas. Darbo ieškantiems asmenims tai vienos pagrindinių darbdavių, ypač vasarą, kai prasideda uogų ir grybų sezonas. Pastaruosius keletą metų šios įmonės kasmet įdarbina apie 450 asmenų, tai sudaro 20–22 proc. visų įdarbintų Varėnos skyriuje užsiregistravusių bedarbių. Manoma, kad dar maždaug tiek pat rajono bedarbių miško gėrybių perdirbimo įmonėse sezono metu dirba pagal paslaugų kvitus. Žmonės dažniausiai įdarbinami grybų rūšiuotojais ir pagalbiniais darbuotojais, jų darbo pobūdis – miško gėrybių rūšiavimas ir sandėliavimas bei kiti pagalbiniai darbai, todėl ir reikalavimai jiems keliami minimalūs – užtenka turėti pradinį ar pagrindinį išsilavinimą.

Paprastai verslininkai miško gėrybių rūšiuotojus įdarbindavo jau nuo birželio pabaigos, tačiau šiemet užsitęsusi sausra stabdo sezono darbus. Apie 250 Alytaus teritorinės darbo biržos Varėnos skyriuje registruotų bedarbių laukia, kol bus įdarbinti minėtose įmonėse.

Pastarųjų trejų metų duomenys rodo, kad nemaža dalis Varėnos rajono savivaldybės gyventojų jau nuo balandžio darbo randa gamtoje, kai prasideda miškų sodinimo darbai, sraigių rinkimas, o vėliau uogų ir grybų rinkimo sezonas, kuris tęsiasi maždaug iki lapkričio mėnesio. Alytaus teritorinės darbo biržos Varėnos skyrius kartais negali patenkinti išaugusio darbuotojų poreikio, nes pastebima tendencija, kad kasmet jau nuo balandžio iki liepos iš visų nutraukusių registraciją darbo biržoje asmenų apie 70 proc. tai padaro savo prašymu. Didžioji jų dalis renka ir parduoda uogas bei grybus. Rinkti vaistažoles tarp Varėnos rajono savivaldybės gyventojų nėra populiaru, mat šis darbas menka mokamas.

Draudimai – ne iš piršto laužti

Kristina Klovaitė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė

Lankymosi miške taisyklėse nustatyta, kad fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas. Tačiau naudojant saugomas rūšis privaloma laikytis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo.

Fizinių asmenų lankymąsi, vaistažolių, grybų, uogų ar kitų miško išteklių naudojimą miškuose gali uždrausti ar apriboti savivaldybės vykdomoji institucija, VĮ Valstybinių miškų urėdijos ir saugomos teritorijos direkcijos, taip pat tai gali būti padaryta privataus miško savininko prašymu (miestų miškuose – be šio prašymo) dėl svarbių priežasčių (miško gaisrų pavojus, įvykus stichinei nelaimei, norint išsaugoti miško išteklius, kelius, yra specializuoto ūkio teritorijos, saugomi objektai). Lankantis miške draudžiama kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus ir grybus, ardyti miško paklotę.

Leidžiama parduoti ir supirkti visų rūšių grybus, kurie nepriskiriami rūšims, įrašytoms į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Draudžiama rinkti ir prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšimis. Renkant uogas, draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones.

Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus. Renkant šaltalankių uogas leidžiama karpyti iki 30 cm augalo šakeles.

Rekomenduojami video