LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Keli švirkšto su vakcina nuo koronaviruso dūriai Šilalėje sukėlė netikėtai stiprią alerginę reakciją visoje Lietuvoje. Ir valdžiai, ir žmonėms tai blogas ženklas pasitinkant nors ir lėtai, bet visgi artėjantį masinį gyventojų vakcinavimą.
Savi ir svetimi
Garsiai nuskambėjęs įvykis, kai medikams skirta vakcina nuo COVID-19 Šilalėje buvo paskiepyti iš Vilniaus griežto karantino sąlygomis atvykęs Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotį valdančios įmonės „Ambulansas“ direktorius, jo šeimos nariai bei giminaitis verslininkas, papildė neskaidrių vakcinavimo atvejų seką. Abejonių jau buvo sukėlęs darbuotojų skiepijimas Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, kai vakcina buvo paskirta keliems čia nedirbantiems Odontologijos instituto dėstytojams. Vis dėlto skandalas Šilalėje atskleidė aiškius piktnaudžiavimo požymius. Šilalės rajono vicemerą Tadą Bartkų labiausiai papiktino tai, kad tuo metu, kai rajonui buvo skirta tik 150 vakcinos dozių, kurių nepakako visiems medikams paskiepyti, kai savo eilės laukė globos įstaigų darbuotojai ir seneliai, be eilės buvo paskiepyti į pirmųjų skiepijamųjų sąrašą nežinia kodėl įtraukti Vilniaus gyventojai.
Šio skiepų detektyvo vingiai netrukus išvedė į tiesų kelią: pasirodo, skiepijamų Šilalės greitosios medicinos tarnybos darbuotojų sąrašą skiepijimą atliekančiai slaugytojai pateikė Šilalės greitosios medicinos pagalbos vadovė Loreta Kalnikaitė. Jį pasirašė UAB „Ambulansas“ direktoriaus pavaduotojas Algirdas Radvila, kurio pavardė taip pat buvo įrašyta, nors jis nėra Šilalės rajono gyventojas. Pasak Šilalės rajono gyventojų vakcinavimą vykdančios rajono ligoninės direktoriaus pareigas laikinai einančios Jolantos Milašiūnienės, nei ji pati ar kiti ligoninės darbuotojai, nei vakcinavimą vykdžiusi slaugytoja šio sąrašo „nekontroliavo“.
Pusė pagal niekieno nekontroliuotą sąrašą paskiepytų asmenų – vilniečiai, iš visa ko sprendžiant, savi, nors ir ne medikai, ne Šilalės gyventojai. Tokie savi, kad gavo skiepą be eilės. Čia tiktų prisiminti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įvardytus vakcinavimo eiliškumo prioritetus. Pasak jo, pirmiausia skiepijami asmenys, tiesiogiai kovojantys su COVID-19 liga, toliau pagal prioriteto seką skiepijami reanimacijos, intensyvios terapijos darbuotojai, didžiosios rizikos pacientai ir kitų gydymo įstaigų darbuotojai.
Atgal į rajkomų laikus?
Toks žmonių skirstymas į savus ir nelabai vakcinos trūkumo sąlygomis – valdžia dar net nesiima prognozuoti, kada prasidės masinis gyventojų skiepijimas – mintimis perkelia į sovietinės nomenklatūros laikus, kai ribą tarp savųjų ir likusiųjų brėždavo kokio nors miesto ar rajono partijos komitetas. Likimo ironija: į Šilalės rajono savivaldybės tarybą išrinkta L.Kalnikaitė priklauso Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, yra savivaldybės Etikos komisijos pirmininkė. Be to, ji priklauso Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, yra šios sąjungos valdybos pirmininko pavaduotoja. Ar bereikia stebėtis, kad jos pateikto skiepijamų asmenų sąrašo niekas „nekontroliavo“? Tiesa, kilus skandalui L.Kalnikaitė sustabdė savo narystę TS-LKD ir šios partijos frakcijoje Šilalės rajono taryboje. Tą pačią dieną, kai L.Kalnikaitė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino jautriomis 1991-ųjų sausio įvykių akimirkomis, Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda tame pačiame „Facebook“ pasipiktino Laisvės gynėjų dienos išvakarėse iš Šilalės plūstelėjusiu sovietiniu valdančiųjų dviveidystės tvaiku. „Šis šlykštus cinizmas toliau tęstis nebegali. Bandymai pasinaudoti pažintimis, žinomumu, įtakingais pažįstamais ar giminėmis, siekiant vakciną gauti anksčiau už kitus, pakerta pačią teisingumo valstybėje idėją. Tai gėdingas sovietinio elgesio reliktas, kurį, paradoksalu, matome Sausio 13-osios 30-ųjų metinių išvakarėse“, – pareiškė prezidentas.
Kratosi atsakomybės
Neskaidraus vakcinos skirstymo atvejai kelia dar didesnį nerimą dėl to, kad Lietuvos valdžia akivaizdžiai bando atsakomybę už nacionalinę skiepijimo kampaniją perkelti ant vietinės valdžios pečių. Sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo savivaldybių administracijas stebėti skiepijimo procesą ir bausti už pažeidimus. Panašu, kad tam pritaria ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pabrėžė, kad nei Vyriausybės kanceliarija, nei ministerija neturi galimybių sudarinėti dešimčių tūkstančių skiepijamų asmenų sąrašų ir asmeniškai tikrinti, ar skiepijamasis turi „talonėlį“. Taip, visi supranta, kad nei ministras, nei premjerė fiziškai nepatikrins vakcinavimo sąrašų, bet jie to ir neturi daryti. Kalbėjimas apie tai visiškai demagoginis, nes ir Vyriausybės vadovės, ir sveikatos ministro pareiga – naudoti valstybinės valdžios įrankius ir savo konstitucinius įgaliojimus taip, kad vakcinavimo procesas Lietuvoje vyktų skaidriai net ir jiems asmeniškai netikrinant skiepijamųjų sąrašų.
Tam skirtas visas valstybės aparatas, išpampusi valdininkų armija, kuri gerai moka tik vieną darbą – tą, kurio dabar labiausiai reikia – kontroliuoti. Kadangi nuo sėkmingo masinio gyventojų skiepijimo iš esmės priklauso valstybės ekonomika, toks atsakomybės kratymasis prisidengus skirtingu medicinos įstaigų pavaldumu negali nestebinti. Situacija primena juodojo humoro komediją, kai į Lietuvą vakciną gabenančius sunkvežimius lydi ginkluoti policijos ir „Aro“ pareigūnai, o paskui jų siuntos paskirstomos po visą Lietuvą lengvabūdiškai tikintis, kad savivaldybės susitvarkys ir be Vilniaus priežiūros. Artėjantis masinis gyventojų vakcinavimas neabejotinai taps sunkiu korupciniu išbandymu vietinei ir centrinei valdžiai, visuomenei. Ar ne todėl Vyriausybė, tarsi nujausdama kylančią piktnaudžiavimų bangą, iš anksto bando kuo toliau nubėgti nuo kranto?
Bausmė – paaukštinimas
Pavojų skelbia ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT): atlikusi antikorupcinį skiepijimo nuo COVID-19 vertinimą, STT pranešė, kad vakcinavimas yra nepakankamai kontroliuojamas. Toks valstybinės reikšmės klausimas turėtų būti maksimaliai centralizuotas, paliekant kuo mažiau galimybių interpretacijoms, o dabartinė skiepijimo tvarka esą leidžia „plačiai“ spręsti dėl skiepijamų asmenų. Gydymo įstaigoms esą sudaromos galimybės paskiepyti bet kurį asmenį motyvuojant, kad nėra galimybės paskiepyti sudarytuose sąrašuose esančių asmenų, nenumatoma, kaip turi būti įforminami atvejai, kai „nėra galimybių“ paskiepyti, ir kaip būtų informuojami apie galimybę pasiskiepyti „jau esantys skiepijimo vietoje arba galintys skubiai atvykti“ asmenys.
Kas prisiims politinę atsakomybę už vakcinavimo reglamente žiojėjančias korupcines landas ir už galimus naujus skandalus?
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis, remdamasis skiepų skandalo Šilalėje pavyzdžiu, abejoja, ar politikams skirta arba jų pačių prisiimta politinė atsakomybė bus veiksminga korupcijos atgrasymo prasme.
Pasak jo, pavyzdžiai konservatorių partijoje rodo, kad asmenų, kurių narystė TS-LKD Priežiūros komiteto dėl vienų ar kitų priežasčių būdavo sustabdyta, karjera netrukus šaudavo į pačias viršūnes. „Per metus jie užimdavo aukščiausius postus. Mantas Adomėnas, figūruojantis „MG Baltic“ byloje, įtariamas artimųjų ryšiais su Kauno nusikalstamu pasauliu, anksčiau pašalintas iš konservatorių frakcijos Seime ir iš pačios partijos, dabar tapo užsienio reikalų viceministru. Laurynas Kasčiūnas, apklaustas „MG Baltic“ korupcijos byloje, kurio narystė partijoje buvo sustabdyta, tapo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku. Savo laiku STT dėl įtarimų korupcija sulaikytas Radviliškio meras Antanas Čepononis, kuris buvo nušalintas nuo mero pareigų, o jo narystė konservatorių partijoje sustabdyta, tapo Seimo nariu“, – vardijo R.Žemaitaitis. Anot jo, kas draudžiama vieniems, tas galima kitiems. „Manęs tai nebestebina, nes jeigu taip, kaip L.Kalnikaitė, būtų pasielgęs „Laisvės ir teisingumo“, Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų ar „valstiečių“ partijos narys, iškart būtų kilęs baisus triukšmas, būtų išlindę tapinai, valatkos ir visi kiti, LRT „Panorama“ būtų skalambijusi ir aiškinusi, kokia tai partija, o dabar viskas nutylima“, – pridūrė Seimo narys.
Kad nekiltų pagunda
Politologas, Kauno technologijos universiteto docentas Ainius Lašas teigia, kad vakcinavimas pirmiausia yra sveikatos ministro atsakomybė. „Jei ministras nesuvaldo procesų, atsakomybė persikelia premjerei, nes ji atsako už savo komandos narius ir jų veiksmus. Iškilę problemiški atvejai rodo, kad vakcinavimo funkcijų delegavimas pasitikėjimo pagrindu ne visada veikia, todėl būtina daug atidžiau ir griežčiau stebėti vakcinavimo eigą nuo pradžios iki galo. Kol kas nepulčiau kelti ministro politinės atsakomybės klausimo, nes vakcinavimas tik prasidėjo.
Akivaizdu, kad sunku iš karto nuspėti visus proceso niuansus ir vingius, nes tai mums visiems nauja „teritorija“. Visgi jei tokie atvejai kartosis, o nustatyti pažeidėjai nebus baudžiami, atsiras rimtas pagrindas ministro politinei atsakomybei“, – sakė politologas.
Psichoterapeutas, politikas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius Gediminas Navaitis nebuvo linkęs sureikšminti viešumon iškilusių vakcinacijos skandalų. „Šiandien jau paskiepyta daugiau nei 40 tūkst. žmonių, o kalbama apie, regis, 6 abejotinus atvejus. Procentinę dalį lengva apskaičiuoti. 2 iš tų 6 atvejų yra susiję su darbu su studentais, būsimaisiais odontologais. Mokant juos reikia būti šalia paciento, todėl nesiaiškinant, ar tai buvo didelis, ar mažas pažeidimas, galima sakyti, kad tie skiepijimai turėjo tam tikrą prasmę ir, matyt, buvo atsižvelgta į darbo sąlygas. Atvejis Šilalėje, be abejo, moraliai nepriimtinas. Tačiau lyginant diskusijos apie skiepijimo skaidrumą mastą ir viešumoje aptarinėjamus atvejus tikrai galima pasakyti, kad tai šaudymas patrankomis – net ne į žvirblius, o į blusas.“ Problemų skiepijimo srityje, pasak profesoriaus, tikrai turime žymiai daugiau: visų pirma – skiepijimo apimtys, kurios tikrai nepakankamos.
Atsakydamas į klausimą, kokios galėtų būti neskaidraus vakcinavimo pasekmės moralinei visuomenės savijautai, politikas, kultūros istorikas, Vilniaus universiteto docentas Darius Kuolys pabrėžė, kad viskas priklauso nuo to, kaip bus reaguojama. „Ar bus imamasi priemonių siekiant užtikrinti skaidrumo, sąžiningumo principų, nustatytų taisyklių laikymąsi, ar tos taisyklės bus deramai pristatytos visuomenei. Tai iš tikrųjų priklauso nuo mūsų tarnautojų sprendimų ir elgesio.
Manau, kad tiesiog reikėtų lopyti spragas, prisiimti atsakomybę visiems, kas padarė nederamus žingsnius, ir užtikrinti, kad vakcinacijos procesas, kuris dabar tik prasideda, toliau būtų skaidrus, aiškus ir vyktų pagal aiškius principus“, – sakė D.Kuolys. Anot jo, jeigu principai aiškūs, visuomenei suprantami, jos palaikomi, mūsų teisingumo ir sąžiningumo jausmą atitinkantys, tada viskas gerai. Bet jei kyla abejonių dėl pačių taisyklių, kyla ir pagundų jomis manipuliuoti.
