Baigiantis liepai Lietuvos kaime javapjūtė pačiame įkarštyje – nukulti žieminiai miežiai, kuliami, o kai kur jau ir nukulti žieminiai rapsai bei ankstyvų veislių žieminiai kviečiai. Žemdirbiai neslepia: šiemet didžiausias iššūkis laukia dorojant būtent žieminius kviečius, nes kai kur jų išgulimas siekia iki 55–60 proc., o vietomis net 90–95 proc. viso lauko ploto. Tik vasarinių javų pasėliai nuo praėjusių orų stichijų beveik nenukentėjo.

Suvalkijoje derliai kuklesni

Vilkaviškio rajono ūkininkas Algirdas Pilipavičius liepos priešpaskutinę savaitę (iki liepos 21 d.) jau buvo nukūlęs 40 ha žieminių rapsų lauką. Pasak ūkininko, rapsų derlius jo laukuose subrendo vidutinis, iš 1 ha prikūlė vidutiniškai po 4 tonas. Vienas laukas derliaus davė daugiau, kitas – mažiau.

Algirdas Pilipavičius

„Rapsai atrodė gerai, kol gegužės mėnesio naktį neuždrėbė sniego. Daug pas ką ne paguldė, o nulaužė rapsų šakutes. Ir dėl to derlius sumenko. Mano skaičiavimais, rapsų derlius apie 20 proc. mažesnis negu buvo tikėtasi“, – skaičiavo A.Pilipavičius.

Užbaigus darbus su rapsais, jo planuose – žieminių kviečių kūlimas. Šiemet A.Pilipavičiaus ūkio laukuose kviečiai auga 35 ha plotuose. Pasak šeimininko, tai nėra daug, bet kviečiai šiemet – kiekvieno ūkininko galvos skausmas, nes visų laukuose jie išguldyti.

Į Suvalkiją atėjusį orų atvėsimą ūkininkas A.Pilipavičius vertino teigiamai. Pasak jo, netgi gerai, kad ne tik atvėso, bet ir palijo. Jo pastebėjimais, nuo liepos karščio, kai termometro stulpelis pakilo iki 30 laipsnių, varpose pirma laiko buvo pradėję džiūti grūdai, nes baigėsi pieninė branda.

„Šis procesas sustojo. Bet manau, kad javapjūtės tempai bus labai lėti. Ankstesniais metais per dieną nukuldavome iki 25 ha, bent 20 ha – visada, bet šiemet, manau, įveiksime tik po 12–15 ha per dieną. Labai išguldyti kviečiai – ištisi plotai guli“, – lėtą javapjūtės eigą įžvelgia ūkininkas iš Vilkaviškio rajono.

Dėl to A.Pilipavičius prognozuoja, kad javapjūtė truks gerokai ilgiau nei įprastai. Tad dar per anksti ir kalbėti apie kviečių derlių. Pasak ūkininko, niekas nežino, per kiek laiko nukuls, koks per darbymetį bus oras – lis ar nelis, o gal švies saulė. Jeigu pradėtų lyti, kiltų dvejonių, ar išgulę kviečiai nepradės dygti varpose, ar neatsiras mikotoksinų. Ūkininkui svarbi ir grūdų kokybė, ir po kiek juos parduos.

Pats darbymetis ir Marijampolės savivaldybės žemdirbių laukuose – ūkininkai išnaudoja kiekvieną valandą be lietaus. Pasak Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Eugenijaus Alesiaus, žemdirbiai, kurie pirmieji pradėjo doroti žieminius rapsus, dar skundėsi, kad drėgnumas yra kiek didesnis, nei reikėtų, tačiau išlikus sausiems orams rapsai išdžiūvo ir praėjusią savaitę jų dorojimas vyko pilnu tempu.

„Nors galvojom, kad po pavasarinių negandų javų derlingumas bus nelabai koks, šiais metais jis tikrai neblogas: 4 ir daugiau tonos, kai kur kulia net po 5–6 tonas iš hektaro“, – sakė E.Alesius, pastebėdamas, kad šio krašto ūkininkus tenkina ir nebloga rapsų supirkimo kaina: 360–370 eurų už toną.

Zanavykai dirba iki nakties

Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) kaip prekinę kultūrą augina žieminius rapsus ir žieminius kviečius. Taip pat kvietrugius, miežius, pupas bei kukurūzus gyvulių pašarui. Anot bendrovės vadovo Henriko Braškio, geriausiai šiemet gamtos išbandymus atlaikė pievos. Iš pirmos žolės prisigamino tiek pašarų, kiek praeitais metais per visą vasarą. Tai ŽŪB jau yra didelis pliusas.

H.Braškys VL pabrėžė, kad šie metai su javais nebus ypatingi, sekasi ne kažin kaip, nes daug problemų. Pagrindinė bėda – suguldyta labai daug pasėlių. Ypač vėlyvų „Skagen“ veislės kviečių. Jo skaičiavimais, tokių išguldytų kviečių plotų bendrovės laukuose per 300 ha.

H.Braškys

„Jai būdinga sugulti, bet buvo ir neįprastų oro sąlygų. Tokių istorijoje gal dar nebuvo – jeigu per 1 valandą kvadratiniame metre iškrenta 4 kibirai kritulių, tai kas ten gali atlaikyti?“ – retoriškai klausė ŽŪB vadovas.

Šiuos išguldytus kviečius bendrovės kombainai kuls, bet gerokai vėliau negu kitas grūdines kultūras, nes tai vėlyva veislė.

Liepos 22 dieną Voniškių ŽŪB pilnu tempu kūlė rapsus. Pasak H.Braškio, žieminius rapsus gegužės 12 dieną sniegas išgriovė taip, kad kai kur net privolavo. Taip jis apibūdino rapsams padarytą žalą, esą todėl ir derliai nėra ypatingi. Jo duomenimis, Voniškiuose rapsai byrėjo arti 4 tonų iš 1 ha. Pernai irgi gavo 4 tonas, bet tai buvo pripažinti kaip prasti metai. Šiemet, vadovo teigimu, rapsų derlius nebus didesnis negu pernai, nes sugriauti pusė laukų, kur tik aukštaūgiai rapsai, ypač nukentėjo „DK Extract“ hibridinės veislės. Jie 100 proc. buvo suguldyti.

H.Braškys mano, kad palankiomis kainomis šiemet grūdus parduos tie, kurių grūdai bus geros kokybės. O taip sugulusių, jeigu javapjūtės metu dar bus nepalankios oro sąlygos, kokybė būsianti labai prasta, nusimato daug vargo nuimant, dideli nuostoliai, lėtas darbas.

„Vargo bus labai daug, nieko gero, jeigu dar ir blogos oro sąlygos – reikės džiovinti. Praėjusieji, užpraėjusieji metai buvo Dievo dovana, nieko nereikėjo džiovinti, o šiais metais, ko gero, bus kitaip“, – svarstė ŽŪB vadovas.

Voniškių ŽŪB šiemet buvo suguldyta apie 200 ha rapsų. Juos griebėsi doroti pirmiausiai, kad nupjautų kuo greičiau, nes leido oro sąlygos – lietaus debesys praeidavo pro šoną. Išnaudojo kiekvieną giedrą valandą, būdavo, kad laukuose kombainai dūzgė iki nakties. Pasisekė su pievomis, bet zanavykai negali skųstis ir dėl šiemečių rapsų. Nors derlingumas vidutinis, juos nukūlė itin sausus – nuo 3 iki 8 proc. drėgnumo, o tai jau labai gerai.

Panevėžiečiai nenusimena

Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovė Danguolė Kuzmienė VL teigė, kad pas juos problemos tokios pačios, kaip ir visoje Lietuvoje: javai kaip asfaltas, o tai yra baisiausia, nes juos pakelti bus sudėtinga, ir derliaus kokybė tikrai nebebus džiuginanti.

Danguolė Kuzmienė

„Aišku, ne visi 100 proc. išguldyti, bet dauguma. Visi brandūs, gražūs javai jau guli“, – apie žieminius kviečius sakė D.Kuzmienė.

LŪS atstovės teigimu, dabar Panevėžio krašto ūkininkai, planavę prikulti po 8–9 tonas kviečių iš 1 ha, apie tai jau negalvoja, nes dabar net neaišku, kaip jie pakels tokius javus, kokios kokybės bus varpos ir kiek grūdų iš jų byrės. Dar neprasidėjus kviečių kūlimui ūkininkai supranta, kad grūdų kokybė nebebus aukščiausios klasės.

Panevėžio rajone miežiai, kurių čia auginama nelabai daug, baigti kulti, o rapsai priešpaskutinę liepos savaitę jau buvo intensyviai kuliami visuose ūkiuose. „Ačiū Dievui, pradėjo byrėti žieminiai rapsai. Su rapsais bėdų kaip ir nėra, ūkininkai pas mus tikrai nesiskundė. Su miežiais irgi viskas neblogai, bet su kviečiais tikrai yra problemų“, – rūpesčius vardijo D.Kuzmienė.

Ji sakė, kad darbymetis įsivažiavęs dideliuose Donato Tumo bei Antano Zopelio ūkiuose, ir abiejuose javai suguldyti. Išgulusių laukų yra ir Kęstučio Ragažinsko ūkyje. Labiausiai išguldyti javai Naujamiesčio, Smilgių, Upytės seniūnijose.

„Jeigu bus geri orai, tai sugulusius irgi pakels, aišku, juos surinks po varpą, nes mūsų ūkininkai savo darbo prakaitu sugeba viską susirinkti, o koks ten bus derlius, kokia bus kokybė... Jau vis tiek nebebus tas, kas banguoja. Yra tvarkingų laukų, iki šiol neišguldytų, kur prasisuko mažiau vėjo arba lietaus. Bet yra ir nukentėjusių tikrai labai smarkiai“, – pasakojo LŪS Panevėžio skyriaus vadovė.

Ji apgailestavo, kad nepalankiausios sąlygos įsisuko ten, kur kviečiai buvo kokybiškai patręšti, netankiai pasėti. Visgi pašnekovė nenorėjo sutikti, kad Panevėžio krašto ūkininkai skaičiuoja nuostolius.

„Negalėčiau pasakyti, kas skaičiuos nuostolius. Taip būtų, jeigu iš hektaro nebeprikultų 4–5 tonų grūdų. Jeigu byra 3–3,5 tonos, tai jau kaip ir į nuostolį – darbas vardan darbo. Nes neatsiperka nei chemija, nei sėklos, nei pats darbas. Bet kai ūkininkas prikulia daugiau nei 5 tonas, tada gali atsidusti, kad dar linksta į pelną“, – su viltimi sakė D.Kuzmienė.

Dzūkai: derlius geras

Javapjūtė pradėta ir Alytaus rajone. Šio krašto ūkininkai džiaugiasi, kad palyginti prastose žemėse byra neblogas derlius – iš hektaro gaunama vidutiniškai po 3,5 tonos rapsų, po 6 tonas kviečių. Alytaus rajono savivaldybėje auginama beveik 27 tūkst. hektarų grūdinių kultūrų. Tai vasariniai ir žieminiai kviečiai, miežiai, kvietrugiai, rapsai, žirniai, grikiai ir kt.

Pirmieji į laukus išriedėjo didžiausios rajone „Atžalyno“ žemės ūkio bendrovės kombainai. Ši bendrovė trijuose kaimyniniuose – Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės – rajonuose valdo 2 500 ha žemės. Pradėję pjauti rapsus, „Atžalyno“ kombainininkai pastebėjo, kad augalai dar per daug drėgni. Nutarta kelias dienas palūkėti ir, jeigu orai nepasikeis, darbus tęsti, kai rapsai bus visiškai sunokę ir sausi.

Gerose žemėse pradžiugino net 4 tonų iš hektaro rapsų derlius, prastesnėje dirvoje – apie 2 ar 2,5 tonos. Manoma, kad vietomis prastesnį derlių lėmė gegužės mėnesį praūžusi liūtis su kruša, kuri nulaužė dalies augalų stiebus.

Alytaus krašto ūkininkai pradėjo pjauti ir kviečius, pjauna žieminius miežius. Kol kas derliumi nenusivylė. 6 tonos kviečių iš hektaro prastoje žemėje, pasak rajono žemdirbių, yra gana geras rezultatas. Geras ir miežių derlius.

Daugiausia nerimo kol kas kelia išgulusių žieminių kviečių plotai. Jie Alytaus rajone tikrai nemaži. Ūkininkai nėra tikri, ar kombainai galės pakelti išgulusius javus, svarsto, kaip jų išguldymas atsilieps derliui.

Nuotaikos nėra prastos

Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas

Tenka pasidžiaugti, jog šiemetės javapjūtės pradžioje vaizdas laukuose buvo žymiai geresnis negu per paskutinius trejus metus. Didžioji dalis javų atrodė neblogai. Pirmieji nukulti žieminiai miežiai, po jų – žieminiai rapsai. Kol kas girdėjome tikrai gana neblogus atsiliepimus.

Be abejo, keletas ir mūsų asociacijos narių informavo apie jau pripažintus nuostolius dėl sniego ir krušos. Kas pasėlius buvo apdraudę, tikisi draudimo išmokų. Nuotaiką numušę buvo išguldymai ir prasidėjęs lietus, drėgni orai, bet liepos vidurio savaitė buvo palanki ir, mūsų žiniomis, javapjūtė pilnu tempu neužsikirsdama vyko visoje Lietuvoje.

Mūsų žiniomis, nukentėjo visi regionai. Dar matome tendenciją, kad būtent „Skagen“ kviečių veislė šiemet labiausiai nukentėjo nuo išguldymo. Ta veislė daugelį metų Lietuvoje buvo patikima, bet panašu, kad prieš sugulimą šiais metais neatsilaikė.

Šiemečių žieminių miežių derlingumas yra apie 15 proc. didesnis negu praėjusiais metais. Žieminių rapsų derlingumas irgi teikia vilčių – jis visai neblogas, bet priklauso nuo regiono. Pavyzdžiui, Kėdainių regione jis siekia 4,5 tonos, kai pernai kai kuriose vietose nesiekė nė 3 tonų iš hektaro. Šiemetis derlingumas didesnis nei pernai, tai irgi teikia vilties, kad pagaliau galėsime sakyti, jog nesėkmių grandinė baigėsi.

Šiek tiek nuliūdino naujo derliaus kainos. Žieminiai miežiai iš pradžių buvo perkami mokant mažiau negu tikėtasi. Žinome atvejų, kai buvo mokama po 130–140 eurų – tiek žemdirbiui nepakanka. Lūkesčiai buvo šiek tiek didesni: kaina turėjo siekti bent 145–150 eurų, bet ji kiekvieną dieną keičiasi. Galima sakyti, kad pirmieji grūdai išvažiavo pigiau, bet ūkininkai jau pradeda ieškoti kur ir su kuo prekiauti, tad manome, jog aštri konkurencija dėl lietuviškų grūdų ūkininkams šią vasarą išeis į naudą.