Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Išrinktajam verslui ruošia dovaną toli į ateitį

Antausis visuomenei, kuri kenčia dėl bene didžiausios ES pajamų nelygybės, skurdo ir daugybės kitų socialinių problemų. Taip profesinių sąjungų atstovai įvertino Vyriausybės palaimintą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymą – net 20 metų nuo pelno mokesčio atleisti investuotojus, kurie investuos ne mažiau kaip 30 mln. eurų ir sukurs bei 5 metus išlaikys ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų. O akademinio sluoksnio ekspertai tai vadina cinišku reveransu stambiam verslui kuriamos gerovės valstybės fone.

Dovana 20 metų

Pelno mokesčio įstatyme nustatyta lengvata būtų taikoma tik naujiems užsienio ir Lietuvos kapitalo investiciniams projektams, kuriais būtų investuota bent 30 mln. eurų ir sukurta bent 200 darbo vietų. Tokios dovanos sulauktų ne visi investuotojai, o tik tie, kurie investuotų į apdirbamąją pramonę, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų ir su tuo susijusias veiklas.

Vyriausybės posėdyje, kuriame buvo pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam stambiam verslui privilegijas net 20 metų suteikiančiam projektui, šios ministerijos atstovas užtikrino, kad tokios mokestinės paskatos turės esminę įtaką investicinės aplinkos pokyčiui. Tokiam stambiajam verslui dosniam siūlymui neprieštaravo ir socialinės ir sveikatos apsaugos, kultūros bei švietimo sričių, kurioms taip stinga biudžeto lėšų, ministrai.

Tuo tarpu profesinių sąjungų atstovai ir akademinio sluoksnio ekspertai tai vertina kaip antausį mūsų visuomenei, kuri kenčia dėl bene didžiausios ES pajamų nelygybės, skurdo ir daugybės kitų socialinių problemų.

Po Vyriausybės sprendimo Ekonomikos ir inovacijų ministerija iškart pasigyrė, kiek darbo vietų bus sukurta ir kokia tai bus paskata regionams, tačiau nutylėjo, kokią dovaną gaus investuotojai. Jie 20 metų būtų atleidžiami nuo pelno mokesčio, o darbo vietas reikės išlaikyti tik 5 metus.

Seimo teisininkai taip pat prašo pagrįsti, kodėl būtent iki 20 metų būtų taikoma mokesčio lengvata, kaip buvo pasirinktas ir kuo paremtas būtent toks terminas, ir pabrėžia, kad šis terminas yra gana ilgas.

Figos lapelis gėdai pridengti

„Esame labai pasipiktinę ir šokiruoti dėl tokio Vyriausybės sprendimo. Vyksta nesuprantami dalykai. Užuot stiprinę viešąjį sektorių ir daugiau lėšų skyrę socialinėms reikmėms, mes suteikiame lengvatų turtingiesiems ir taip mažiname biudžetą“, – piktinosi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Inga Ruginienė

Pasak jos, džiugesys, kad bus sukurta daug darbo vietų, tėra figos lapelis gėdai pridengti. „Tokia argumentacija pribloškia, nes ekonomikos „tobulinimo“ atsiperkamumą ministerija skaičiuoja darbuotojų sąskaita. Prognozuojamus net 1,2 mln. eurų per metus į biudžetą suneš būtent darbuotojai – per jų mokamus gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčius. Nors pastarieji net nėra mokesčiai, o draudimo įmokos, kurios keliauja į atskirus biudžetus. Taigi darbuotojai mokės didžiulius mokesčius, o kapitalui – lengvatos. Kuriant gerovės valstybę kapitalas turėtų būti apmokestinamas kaip ir eiliniai darbuotojai“, – veidmainystę įžvelgia profesinių sąjungų atstovė.

Anot I.Ruginienės, dar didesnis kuriozas – įpareigojimas darbo vietas išlaikyti tik 5 metus, o nuo pelno mokesčio atleidžiama net 20 metų į priekį. „Kyla klausimas, kodėl ne 100 ar 200 metų?

Kita vertus, mūsų inovatyvioms galvoms terūpi tik kiek tų vietų (galimai!) atsiras, o jų kokybė – antraeilis dalykas. Kas kad dauguma pramonės darbuotojų jau dabar dirba nežmoniškais krūviais už vos didesnį nei minimalų atlyginimą, dažnai net neišmokamą laiku. Kas kad darbdaviai už darbuotojų išnaudojimą (tikrąja to žodžio prasme) gauna juokingas baudas“, – nusivylimo neslėpė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

Reveransas verslui

I.Ruginienė pabaksnojo pirštu į darbo rinkos opas. Lietuvoje yra apie 150 tūkst. bedarbių, tačiau samdoma vis daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. „Jie labiau apsimoka, nes jais lengviau manipuliuoti, jie nežino savo teisių, o ir mokėti jiems galima mažiau. Nesakome, jog Lietuvos piliečiai yra pranašesni už užsieniečius, problema ta, kad verslas, radęs, ką galima labiau išnaudoti, taip lengvai nepasiduos. Štai turime tokį rezultatą, kai visos valdžios teikia prioritetą išskirtinai kapitalui, o žmonės, užuot reikalavę, kad teigiami ekonominiai pokyčiai turėtų didesnę teigiamą įtaką ir socialinei gerovei, pasirenka emigraciją“, – apie valstybės skaudulius kalbėjo profesinių sąjungų atstovė.

Pasak jos, minėtas Vyriausybės reveransas stambiam verslui – eilinis sprendimas valstybės išlaikymo naštą užkarti eiliniams darbuotojams. „Ekonomikos augimas pernai buvo didesnis nei prognozuota. Ar nuo to bus geriau mums visiems? Deja, ne, nes svarbu ne tik sukuriamo nacionalinio produkto dydis, bet ir tai, kaip jis yra paskirstomas visuomenės nariams. Minėtas vyriausybės žingsnis teigia viena – špyga jums taukuota. Būtų didžiulis nusivylimas, jeigu ir Seimas pritartų tokiam sprendimui“, – į parlamentarus dar apeliuoja I.Ruginienė.

Yra ir pateptųjų sąrašas?

Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto profesorius Romas Lazutka neslepia, kad jį nustebino iniciatyva dvidešimčiai metų atleisti nuo pelno mokesčio, jeigu investuojama bent 30 mln. eurų ir bent 5-eriems metams sukuriama 200 darbo vietų ministerijos parinktuose ūkio sektoriuose.

R. Lazutka

„Panašu, kad kažkas nori prastumti sau lengvatą. Gal yra ir pateptųjų sąrašas? Sunku tai suvokti, nes 20 metų – ilgas laikotarpis, per kurį daug kas atsitinka, o valstybė dabar įsipareigoja atleisti nuo pelno mokesčio. Tiems, kurie rimtai užsiima verslu, turi verslo planą, 15 proc. pelno mokestis nėra didelis. Tai neturėtų stabdyti investicijų“, – samprotavo ekonomistas.

Pasak VU profesoriaus, toks siūlymas turėtų sukelti nemažai klausimų ne tik smulkaus ir vidutinio, bet ir dalies stambaus verslo atstovams. Kodėl lengvatos gali tikėtis tik tam tikrų sektorių verslas? Kuo įdarbinimas apdirbamojoje pramonėje pranašesnis nei kituose versluose? Kodėl tokia privilegija tektų tik naujai atsidarančiai įmonei? O jeigu ji atidaryta prieš metus ar anksčiau?

„Pagaliau kodėl vienos įmonės 30 mln. eurų investicijos valstybei yra išskirtinės ir geresnės nei, pavyzdžiui, dviejų įmonių po 25 mln. eurų? Pirmoji 20 metų nuo pelno mokesčio bus atleista, o antrosios turės mokėti. Kokios čia planuojamos auksinės darbo vietos viešųjų finansų sąskaita? Ar tie investuotojai nesinaudos valstybės sukurta infrastruktūra? Kodėl kiti turės už juos sumokėti?“ – daug klausimų kyla ekonomistui.

Nuvalkiotas burtažodis

Pagrindinis argumentas, kodėl išrinktiesiems investuotojams reikia pelno mokesčių dovanos net dviem dešimtmečiams, – darbo vietų steigimas. Pasak R.Lazutkos, tai – nuvalkiotas burtažodis, kuriuo nesibodima Lietuvoje užkalbėti minias. „Verslininko misija – ne darbo vietos, bet pelnas. Ir jeigu rinkos nejaukiamos biurokratų bei politikų parduodamomis privilegijomis, sąžiningi verslininkai samdo darbuotojus, nes kito kelio gauti pelną nėra“, – verslo klasiką priminė ekonomistas.

Jis ironiškai įvertino ir ministerijos prognozę, kad tokia lengvata per 5-erius metus paskatins sukurti 200 vietų. „Tai bent suplanuotas proveržis! Lietuvoje ir be tos privilegijos įdarbinama dešimtkart daugiau – po 20 tūkstančių! Ir kasmet, ne per penkmetį! Matyt, galvojama, kad argumentas – „darbo vietų kūrimas“ šventas ir nesvarstomas. Juk dabar Lietuvoje stinga darbo jėgos, o ne darbo vietų. Kai pataikauja vieniems verslininkams, įrodinėja, kad reikia daugiau imigrantų, nes esą neužpildomos laisvos darbo vietos. Kitu atveju ištraukia priešingą mintį ir sako, kad reikia pelno mokesčio lengvatos, nes nėra darbo vietų“, – prieštaravimus pabrėžė R.Lazutka.

Motyvai pagal reikalą

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad stambiems investuotojams minkštų pagalvėlių reikia siekiant pasivyti Vakarų šalis pagal investicijų lygį. Gerai būtų, kad tokios ambicijos būtų ir surenkant pelno mokestį į biudžetą.

VU profesorius priminė, kad Lietuva iš pelno mokesčio surenka tik 1,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto – maždaug du kartus mažiau nei vidutiniškai ES. „Pelno mokesčio dabar surenkame beveik du kartus mažesnę BVP dalį nei prieš krizę. O juk ir Seimo valdančiųjų, ir Prezidento programoje numatytas perskirstymo didinimas“, – sakė R.Lazutka.

Argumentai juokingi

 skripka

Igoris Skripka, Rokiškio rajono verslininkų asociacijos prezidentas

Ne paslaptis, kad stambieji verslininkai ne tiek daug sumoka pelno mokesčio. Pasigilinus gali paaiškėti, kad jie visokiais būdais stengiasi to išvengti, pakeisti kita forma ir pan.

Jeigu dabar numatytos pelno mokesčio lengvatos sukūrus 200 darbo vietų, tai toks skaičius gana juokingas didelei įmonei. Be to, darbo vietų kūrimą subsidijuoja ir Užimtumo tarnyba. O dar norima atleisti nuo pelno mokesčio. Rengdamas verslo planą verslininkas juk tikisi uždirbti pelno. Tai čia toks susikirtimas.

Kiekybė ar kokybė?

Danukas Arlauskas, Lietuvos darbdaviu konfederacijos generalinis direktorius

Danukas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas

Atsakyti vienareikšmiškai ar tai gerai, ar blogai, būtų sudėtinga. Čia yra keli labai svarbūs dalykai. Žinome, kad visos pasaulio šalys kovoja dėl investicijų, rungiamasi, kas investuotojams paruoš geresnį dovanų krepšelį, kad juos sugundytų investuoti. Ar tai būtų pelno mokesčio ar kitokia lengvata.

Manau, kad mes turime kažką daryti, tik klausimas – ar lengvatos reikia 20 metų? Svarstyti reikia ir dėl įdarbinimo. Manau, kad esmė ne tame, kiek žmonių įdarbinama, o kiek vienas darbuotojas sukuria vertės. Darbo vietų kiekis – jau pasenęs kriterijus. Be to, įmonės dabar kovoja dėl darbuotojų, įdarbinami svetimšaliai.

Neseniai buvau vienoje Suomijos įmonėje, kur vienas darbuotojas per metus sukuria apie 0,5 mln. eurų vertės. Tai užsienio kapitalo įmonė, ten dirba daug jaunimo. O Lietuvos pramonėje vienas darbuotojas sukuria vidutiniškai apie 25 tūkst. eurų vertės.

Taigi ko mes siekiame? Dabartinė problema ta, kad galime atsidurti vidutinių pajamų spąstuose. Turime galvoti, kaip iš jų ištrūkti. Mes pasiekėme Portugalijos, Pietų Italijos, Kipro lygį, bet atsiliekame nuo Danijos, Vokietijos, nes negalvojame apie dirbančiojo sukuriamą pridėtinę vertę.

 

Rekomenduojami video