LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Daugeliui šalies gyventojų dronai jau seniai yra tapę įprastu reiškiniu. Šie bepiločiai orlaiviai naudojami įvairiose srityse – pradedant karine aviacija, baigiant laisvalaikio užsiėmimais. Juos vis dažniau „prisijaukina“ ir žemdirbiai, tačiau platesniam dronų panaudojimui žemės ūkyje koją vis dar kiša įstatymų stoka.
Priklausys nuo jaunimo
Žemės ūkyje galima panaudoti dviejų tipų dronus: analitinius bei tuos, kuriais galima purkšti ar tręšti laukus. Tiesa, pastarųjų skraidyklių Europos Sąjungoje vis dar negalima naudoti legaliai, nes tebegalioja 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimta direktyva dėl tausiojo pesticidų naudojimo, įpareigojanti valstybes uždrausti pasėlių purškimus iš oro. Įstatymų priėmėjai kol kas tik diskutuoja, ar dronus galima prilyginti tokiems orlaiviams kaip lėktuvai ar sraigtasparniai. Vis dėlto ūkininkai bei žemės ūkio srities specialistai neabejoja, kad tik laiko klausimas, kada ši direktyva bus pakoreguota ir purškimas ar tręšimas iš dronų taps legalus. Kol tai draudžiama, ūkininkai dronus vis dažniau naudoja kitiems tikslams.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad statistikos, kiek žemdirbių naudoja dronus, nėra, tačiau, anot jo, tai daugiau daro jauni inovacijų naudą suprantantys žemdirbiai.
„Jaunieji ūkininkai Lietuvoje sudaro apie tik 12 proc. visų žemdirbių, tačiau šis skaičius nuolat mažėja. Šiek tiek naivu tikėtis, jog vyresni ūkininkai ims masiškai naudotis dronais, todėl šios technologijos populiarumas priklauso nuo jaunųjų kolegų. Dronais galima surinkti išties daug informacijos apie pasėlių būklę. Šios skraidyklės yra nepamainomos, kai norima kelių šimtų hektarų plote identifikuoti tam tikras problemas. Juk nuo lauko krašto tikrai ne viskas matosi, o iš oro vaizdas dažnai atsiveria kaip ant delno“, – sakė V.Buivydas.
Jis ir pats naudoja šiuos bepiločius orlaivius, o gautais rezultatais yra labai patenkintas. Vyras teigė, jog iš aukštai galima ne tik pamatyti, kurie pasėliai jaučia trąšų trūkumą ar jų perteklių, bet ir įžvelgti melioracijos įrenginių problemas.
„Su dronų pagalba netgi galima įvertinti žemės išdirbimo kokybę. Iš pirmo žvilgsnio tai paprasti dalykai, bet jie tikrai gali ūkiui suteikti pridėtinės vertės. Manau, jog tik laiko klausimas, kada šios skraidyklės dar labiau išpopuliarės“, – prognozavo V.Buivydas.
Technologijos tobulėja
Kelmės rajono ūkininkas Paulius Astrauskas dronus naudoja jau trejus metus. Vyras teigė, kad dažniausiai jais stebi pasėlių būklę. Tai itin praverčia pavasarį, kuomet jis gali matyti, kaip jo auginami javai ar rapsai peržiemojo šaltąjį metų laikotarpį. Pakelti droną į dangų taip pat naudinga vasarą po liūčių ar kitų gamtos stichijų. Anot ūkininko, šios skraidyklės net gali padėti dar ankstyvoje stadijoje nustatyti kai kurias augalų ligas.
„Pasaulyje vis labiau populiarėja tikslusis ūkininkavimas, tad dronai, galintys nupurkšti ar patręšti tik konkrečią vietą, ateityje bus neatsiejama žemės ūkio dalis. Jau dabar Japonijoje ar Kinijoje tai itin populiaru. Manau, jog ir Europoje tai greitai taps įprastu reiškiniu“, – prognozavo P.Astrauskas.
Vyras svarstė, jog bepiločiai orlaiviai bus ypač naudingi sodų ar daržų savininkams, kurių žemės plotai nėra dideli ir kartais su sunkia žemės ūkio technika juos apdirbti būna nemenkas iššūkis.
„Dronų yra pačių įvairiausių. Galima nauda priklauso nuo jų lygio. Juk yra ir tokių skraidyklių, kurios veikia algoritmų pagrindu. Kai kurias iš jų valdyti yra pakankamai sudėtinga, tačiau nieko nėra neįmanomo. Be to, technologijos nuolat tobulėja, tad tikiu, kad ir jų valdymas ateityje taps dar paprastesnis“, – prognozavo P.Astrauskas.
Priklausys nuo naudos
Šakių rajone didžiulį daržininkystės ūkį valdantis Martynas Laukaitis taip pat yra išbandęs dronus, tačiau kol kas vyras neskuba jų naudoti reguliariai. Anot jo, norint efektyviai išnaudoti šias skraidykles, jas dar būtina patobulinti.
„Dronai – vis dar naujovė visame pasaulyje, tad natūralu, kad iki tobulumo dar šiek tiek trūksta. Ar juos naudosiu ateityje, priklausys nuo ekonominių rezultatų. Jei matysiu naudą, manau, jog tai bus neišvengiama. Kol kas dronai labiau pritaikyti smulkesniems ūkiams, tačiau neabejoju, kad greitai jais naudosis ir stambesni žemdirbiai. Naujovės tobulėja labai sparčiai. Prieš septynerius metus automatinis vairavimas atrodė labai tolimas reiškinys, o dabar su tuo intensyviai dirbame jau kurį laiką. Į žemės ūkį beldžiasi selekcinių purkštukų banga. Su dirbtinio intelekto pagalba bus galima nupurkšti ne visą plotą, o tik jame augančią konkrečią piktžolę. Daržus jau kurį laiką ravi robotai, mažėja rankų darbo poreikis, tad ir dronai anksčiau ar vėliau taps neatsiejama žemės ūkio dalimi. Mane nuo platesnio jų panaudojimo stabdo tik tai, kad nesinori aplenkti laiko ir galimai nusivilti dar iki galo neištobulinta technologija“, – mintimis dalijosi M.Laukaitis.
Su įvairiomis dronų galimybėmis per lauko dienų renginius yra susipažinusi ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos pirmininkė Zofija Cironkienė. Jos nuomone, šioms technologijoms dar tikrai yra kur tobulėti, tačiau ji neabejojo, kad artimiausiu metu dronai užvaldys žemės ūkį.
„Mūsų asociacija visada stengiasi savo narius supažindinti su pažangiausiomis technologijomis. Manau, jog kai dronų nauda bus didesnė už išlaidas, jais naudosis didžioji dalis šalies ūkininkų. Sėkmingas dronų panaudojimas bus tik tada, kai bendrą kalbą suras dronų naudotojai, informacinių technologijų specialistai bei agronomai“, – svarstė Z.Cironkienė.
Kompanijos investuoja
UAB „Agrodronas“ direktorius Mindaugas Dorelis pasakojo, kad didžiausią pakilimą žemės ūkyje dronai išgyveno praėjusiais metais. Ypač aktyvios buvo JAV, Kanados, Australijos, Kinijos, Japonijos ir kai kurių kitų šalių rinkos. Vis daugiau žemės ūkio kompanijų investuoja į dronų pramonę. Pavyzdžiui, puikiai žinomas žemės ūkio technikos gamintojas „JohnDeere“ į šias skraidykles jau yra investavęs apie 700 mln. JAV dolerių. Didelius proveržius šioje srityje bando įgyvendinti ir viena garsiausių pasaulyje dronus gaminančių kompanijų „DJI“.
M.Dorelis pasakojo, kad jo vadovaujama kompanija ateityje tikisi žemės ūkio dronais užpildyti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos rinkas. Jau užmegzti bendradarbiavimo santykiai su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutu, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija.
„Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi stipriai sumažinti naudojamų pesticidų kiekį. Dronai galėtų padėti įgyvendinti šią sąlygą. Deja, kol kas jais purkšti ar tręšti laukus draudžia dar 2009 metais priimta direktyva. Tikimės, jog greitu metu ji bus pakeista. Jei būtų leidžiama, su dronais galėtume purkšti tik reikiamas vietas, tad jie padėtų taupyti chemikalus. Be to, tai saugi technologija. Žmogaus kontaktas su ja – minimalus. Moderniausi dronai patys sugeba sumaišyti reikiamus chemikalus, žmogui tereikia užpildyti jų talpas“, – pasakojo bepiločių orlaivių specialistas.
Jo nuomone, ateityje dronai neabejotinai bus naudojami Sosnovskio barščių bei kitų įvairių piktžolių naikinimui. M.Dorelis teigė, kad visai nereikia baimintis, jog purškiant iš oro chemikalai pateks į kaimyninius laukus. Anot jo, purškiant gali būti naudojamos specialios aliejinės medžiagos, sunkinančios lašelius ir padedančios jiems nusileisti tiksliai į reikiamą vietą. Būtent dėl to kituose žemynuose purškimai iš dronų neretai vykdomi plotuose, kurių kaimynystėje įsikūrę bitynai.
Dronų specialistas pasakojo, kad šiuo metu pasaulyje jau naudojami 30–50 litrų talpas pakeliantys dronai. Anot jo, jau atliekami bandymai ir su 200 litrų talpas keliančiais orlaiviais, tačiau pastarieji kol kas susiduria su tam tikrais baterijų laikymo iššūkiais.
Prireiks kelerių metų?
M.Dorelis apgailestavo, kad kol kas dėl galiojančių įstatymų Europoje negalima legaliai purkšti ar tręšti laukų su dronais, tačiau jis vylėsi, kad situacija greitai pasikeis. Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovė Zita Varanavičienė taip pat neslėpė apmaudo, kad teisinis reguliavimas nespėja su technologine pažanga.
„Ši technologija kituose pasaulio regionuose sparčiais žingsniais žengia į priekį, o Europa kol kas joms yra uždara. Mūsų žemyne keliami dideli aplinkosaugos reikalavimai, kuriuos tikrai būtų daug lengviau įgyvendinti į pagalbą pasitelkiant tiek skaitmenines, tiek tiksliąsias technologijas“, – svarstė Z.Varanavičienė.
Ji spėjo, kad prireiks dar mažiausiai 4–5 metų, kol Europoje su dronais bus leidžiama legaliai vykdyti laukų purškimus ir tręšimus. LAAA vadovė svarstė, kad nuo 2009 metų galiojanti tausiojo pesticidų naudojimo direktyva greičiausiai bus pakeista per artimiausius dvejus metus, tačiau dar bent tiek pat laiko prireiks, kol ES valstybės tai įtvirtins savo nacionaliniuose teisės aktuose.
„Technologijos vystomos labai sparčiai, tačiau reikia pradėti nuo teisės aktų. Prie naujovių turi prisitaikyti ir įstatymų leidėjai, ir rizikos vertintojai. Juk viena, kai iš oro purškiamas ištisas laukas, ir visai kas kita, kai naudojamas taškinis metodas ir purškiama konkreti vieta. Jei ES bus uždara naujovėms, mes labai atsiliksime nuo Azijos ir kai kurių kitų regionų. Manau, kad jeigu technologijos padeda spręsti aplinkosaugos klausimus, būtina jas įsileisti. Šios naujosios technologijos tikrai neatstos agronomo žinių ir nenustums agronomijos mokslo į paraštes, tačiau tai agronomams gali tapti puikiu darbo įrankiu“, – pabrėžė Z.Varanavičienė.
Ji teigė, kad būtina ne tik pakeisti galiojančius teisės aktus, bet ir sudaryti galimybes ūkininkams įsigyti pakankamai brangius bepiločius orlaivius. Neretai purškimui ar tręšimui skirti nedideli dronai kainuoja tiek pat, kiek naujas automobilis.
