Darbštus žemaitis, ekologinio mėsinės gyvulininkystės ir augalininkystės ūkio šeimininkas Andrius Baublys sako, kad ūkininkavimas – pagrindinė mūsų šalies varomoji jėga. Jis mano, kad bet kuri žemės ūkio šaka gali būti perspektyvi, jei ūkininkas atsakingai ir protingai dirba, mąsto kaip verslininkas.

Smalsus nuo mažens

Andriaus tėveliai Jonas ir Vida Baubliai Šilalės rajone ūkininkauja du dešimtmečius. Jie prižiūri mišrųjį ekologinį ūkį: laiko kelis šimtus mėsinių gyvulių ir apie penkias dešimtis melžiamų karvių bei užsiima augalininkyste. Trys Baublių sūnūs taip pat nusprendė ūkininkauti.

Andrius – vyriausias sūnus šeimoje. Ūkyje jis darbuotis pradėjo nuo mažų dienų. Būdamas aštuonerių jau mokėsi valdyti traktorių, o dvylikos – arė laukus. Todėl neatsitiktinai jau būdamas vyresnis dalyvaudavo artojų varžybose ir pelnydavo prizines vietas. Prieš penkerius metus jaunas vyras buvo pripažintas geriausiu Lietuvos artoju. Jam teko garbė garsinti mūsų šalies vardą ir Pasaulio artojų varžybose Prancūzijoje.

Paklaustas, kuo skiriasi ūkinis arimas nuo sportinio, A.Baublys sako, kad jie ne tik turi nemažai skirtumų, bet ir daug kuo vienas kitą papildo. „Jei nemokėsi arti, neturėsi pagrindų ir nežinosi svarbiausių elementų, nepasieksi gerų rezultatų“, – tvirtino jaunasis ūkininkas ir pridūrė, kad geras arimas ūkiui teikia ekonominę naudą. Su mažesniais kaštais išdirbus dirvą ir pasėjus kultūras išauginamas tolygesnis ir geresnis derlius. Pasak Andriaus, jei dirva suarta prastai, nelygiai, jei matosi velėna ir lieka pabirų, tuomet kemšasi ir sėjamosios, ir kultivatoriai, o ir kova su piktžolėmis pavasarį bus pralaimėta.

Jaunas ūkininkas prasitarė ir apie didžiąją savo aistrą – vairuoti automobilį bei vaikystės svajonę – tapti automobilių lenktynininku. Jis labai norėtų vieną dieną savo jėgas išbandyti Dakaro ralyje arba vairuodamas „Formulės -1“ bolidą.

Prieš penkerius metus jaunas vyras buvo pripažintas geriausiu Lietuvos artoju. Asmeninio archyvo nuotr.

Grynaveisliai galvijai

A.Baublys savarankiškai ūkininkauti ėmėsi būdamas abiturientas. Vėliau jis ūkininkavimą derino su aukštojo mokslo studijomis.

„Ūkį kurti pradėjau nuo kelių tėvelių dovanotų mišrūnų ir 10 hektarų žemės. Tačiau visą laiką puoselėjau mintį auginti grynaveislius gyvulius. Iš pradžių jiems įsigyti neturėjau lėšų, taip pat stokojau žinių apie jų auginimą bei priežiūrą. Pamažu viskas atsistojo į savo vietas“, – mintimis pasidalijo pašnekovas.

Ūkininkauti Andriui sekėsi sklandžiai. Parengęs penkis ūkio modernizavimo projektus ir pasinaudojęs jaunojo ūkininko parama, jis įsigijo šiuolaikinės technikos, renovavo pastatus, sutvarkė teritoriją. Visa Baublių šeima ypatingą dėmesį skiria naujausioms technologijoms: tiek statydama fermas galvijams, tiek rinkdamasi žemės dirbimo ir pašarų ruošimo techniką. Andrius pabrėžė, kad ūkyje niekada nėra gailima investicijoms ir inovacijoms. Prieš pasirenkant investicijas visada pirmiausia yra galvojama apie ūkį, o vėliau apie save. Būtent toks požiūris padeda išlaikyti konkurencingą ūkį, taip pat gauti geresnes užaugintos produkcijos kainas.

Per vienuolika ūkininkavimo metų A.Baublys išplėtė bandą. Dabar jis prižiūri 110 mėsinių grynaveislių aubrakų ir limuzinų veislės galvijų. Pirmus grynaveislius galvijus – aubrakus A.Baublys, pasinaudojęs parama, įsigijo 2015 m., jie buvo atvežti iš Prancūzijos. Vėliau ūkis buvo papildytas limuzinų veislės galvijais. Kuri veislė ūkyje labiau pasiteisino? Šilalės rajono ūkininkas sakė, kad ekonominę naudą ūkiui teikia ir aubrakai, ir limuzinai.

„Jei su gyvuliais tinkamai elgiesi, jie teikia ekonominę naudą. Žinoma, limuzinai yra šiek tiek lepesni, jiems reikia geresnio pašaro: koncentruotųjų pašarų, miltų. O aubrakai mažiau reiklūs, bet auga ilgiau“, – aiškino jaunas ūkininkas.

Pašarai gyvuliams ruošiami iš ūkyje auginamų kultūrų – javų, avižų, miežių, žirnių ir kt. Taip pat auginamos žolės ir kukurūzai silosui. Vasarą gyvuliai minta žalienomis.

A. baubliui išvykus, ūkyje talkina žmona Monika. Asmeninio archyvo nuotr.

Darbuojasi Briuselyje

Įgijęs inžinerijos bakalauro laipsnį ir baigęs magistro studijas Aleksandro Stulginskio universitete A.Baublys ir toliau tobulėja, nuolat dalyvauja įvairiose veiklose. Jis yra  Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos narys, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilalės skyriaus narys.

Prieš dvejus metus LŪS delegavo jį kaip ekspertą į COPA-COGECA darbo grupę jautienos ir veršienos klausimais. Į susitikimus Briuselyje darbštus žemaitis per metus vyksta 2–4 kartus. Ten jis skaito pranešimus, diskutuoja su kitų šalių atstovais, priima sprendimus jautienos ir veršienos sektoriuje.

„Kai būni arčiau Europos širdies, aiškiau supranti, kaip veikia visas mechanizmas. Tuomet yra lengviau numatyti, kas laukia jautienos sektoriaus, ko galima tikėtis, taigi operatyviau galima pasiruošti sėkmėms ir iššūkiams“, – apie patirtį COPA-COGECA darbo grupėje pasakojo Šilalės rajono ūkininkas.

A.Baublys teigė, kad dalyvavimas šioje grupėje jam padeda sėkmingai plėtoti ir prekybinius ryšius. Todėl gyvuliai, išauginti jo ūkyje, be jokių sunkumų realizuojami užsienyje. Telyčaitės parduodamos veislei, o jautukai išvežami į Italiją, Šveicariją, Izraelį, Turkiją.

Šilalės rajono ūkininkas nuolat mąsto, ką dar gali nuveikti plėsdamas ir stiprindamas savo ūkį. Patarimų ir pagalbos jis negaili ir tėvų bei brolių ūkiams. Andrius yra įsteigęs individualią įmonę ir teikia žemės ūkio paslaugas kitiems žemdirbiams. Įmonėje įkurtos dvi darbo vietos, dar dvi bus įkurtos pavasarį.

„Kol jaunas – stengiuosi spėti visur, darbus nudirbti, ūkiu ir šeima pasirūpinti. Man išvykus ūkyje talkina žmona arba tėvai“, – pasakojo pašnekovas.

Nuotr. A.Baublys stengiasi spėti visur: darbus nudirbti, ūkiu ir šeima pasirūpinti. Jam išvykus, ūkyje talkina žmona Monika.

Limuzinų veislės galvijai yra šiek tiek lepesni, jiems reikia geresnio pašaro – koncentruotųjų pašarų, miltų.

A.Baublys ypatingą dėmesį skiria naujausioms technologijoms – tiek statydamas fermas, tiek rinkdamasis žemės dirbimo ir pašarų ruošimo techniką.

Prieš penkerius metus jaunas vyras buvo pripažintas geriausiu Lietuvos artoju.

Jautukai iš ūkio išvežami į Italiją, Šveicariją, Izraelį, Turkiją.