Akivaizdu, kad valstybė negali ūkininkams skirti tiek paramos, kiek jie norėtų, todėl labai svarbu, kad skiriamos lėšos atitektų tik tiems, kurie tos paramos tikrai nusipelnė. Taigi kaip pasielgti: iš vienos pusės kooperatyvų pripažinimo reikalavimai trukdo ūkininkams ir kooperatyvams, iš kitos – apsaugo juos nuo nesąžiningų asmenų bandymų pasinaudoti ES ir valstybės parama. Žemdirbiai diskutuoja ir rengia pasiūlymus Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymui tobulinti.

Klausimas dėl pripažinimo

Prieš įvedant kooperatyvų pripažinimo tvarką, šalyje labai sparčiai kisdavo kooperatyvų skaičius. Kokia to priežastis?

„Priežastis paprasta – kai tik Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbdavo apie ketinimus žemės ūkio kooperatyvams skirti paramą, jų skaičius greitai išaugdavo, o kai paramos nelikdavo – kai kurie jų likviduodavosi“, – paaiškino Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė.

Aušra Žliobaitė

Ir tikrai – Registrų centro duomenimis, 2016 m. šalyje buvo registruoti 302 žemės ūkio kooperatyvai, o veikė – apie 201. Šįmet registruota 323, o veikia – tik 170 kooperatyvų. Taigi tikrieji išlieka, o tik paramai gauti įsteigti kooperatyvai pasitraukia iš rinkos.

A.Žliobaitės argumentai Žemės ūkio rūmų Kooperatinės veiklos komiteto (KVK) posėdyje pristabdė jau kilusią idėją siūlyti apskritai atsisakyti kooperatyvų pripažinimo reikalavimų.

Emocingasis Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis užsispyręs tikino, kad tikrąjį kooperatyvą nuo netikrojo galime atskirti tik kontroliuodami, ar kooperatyvo nariai vykdo apyvartą su kooperatyvu.

„Jeigu vykdo, tai nereikia daugiau jokių įrodinėjimų. Tegul kontroliuoja valstybės institucijos, tegul tikrina, kaip kooperatyvai dirba. Ne mes, ūkininkai, tuo turėtume rūpintis. O dabar dėl kooperatyvų pripažinimo reikalavimų nukenčia ir tikrieji, ypač pradedantys, kooperatyvai“, – tikino S.Daniulis.

„Šiuo metu nariai nenori kooperatyve laikyti pajų, nes šie pinigai jiems „nedirba“, t. y. jų savininkui neatneša ženklios naudos.

Kaip pritraukti investuotojus?

Su kooperatyvų pripažinimo reikalavimais susijęs kooperatyvų noras pritraukti investuotojus. Taigi, kaip juos pritraukti šiais laikais, kai rinkoje pinigų lyg ir yra, tačiau bankai nelabai linkę juos skolinti būtent žemės ūkio kooperatyvams – esą rizikinga rinka. O kooperatyvams investuoti gyvybiškai reikia. Neinvestuosi – atsiliksi nuo konkurentų, teks pasitraukti iš rinkos arba tiesiog nebegalėsi taip sėkmingai dirbti, kaip dirba investuojantys konkurentai. Ką daryti, nes dabar veikiančiame Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme numatyta būtinybė kooperatyvo nariui kooperatyve vykdyti apyvartą?

„Žemės ūkio rūmai bandys parengti įstatymo papildymo projektą, kuriame būtų numatyta galimybė pritraukti investuotojus – asmenis, kurie galėtų tik įsigyti pajų, bet nevykdytų apyvartos“, – sakė A.Žliobaitė.

„Norime pasinaudoti Lenkijos patirtimi. Jie įstatyme numatė tokią galimybę, tiesa, toks asmuo neturi balso teisės. Apskritai Vakarų Europos šalių kooperatyvuose tokie asmenys vadinami komanditiniais kooperatyvo nariais“, – aiškino Kooperatinės veiklos komiteto pirmininkas Jonas Kuzminskas.

Žinoma, už tokias investicijas reikia mokėti dividendus ar kaip kitaip su investuotojais atsiskaityti. Juk investuojama siekiant uždirbti.

Investicijų kaina

Viena iš galimybių – numatyti tokiems investuotojams skirti dalį kooperatyvo pelno. Štai Lenkijoje skiriama iki 10 proc. ir iš šių lėšų investuotojams mokamos tarsi metinės palūkanos. Jų dydis – tai dar vienas diskusijų objektas. Žemės ūkio kooperatyvai susidūrė su panašaus pobūdžio problemomis, kurias sukūrė jo didenybė laikas.

„Mūsų kooperatyve yra narių, kurie dėl amžiaus ar kitų priežasčių buvo priversti nutraukti ūkininkavimą, taigi jie neatlieka būtinos apyvartos su kooperatyvu. Ką mums daryti, juk dėl tokių pajų turinčių narių mes negalime tapti pripažintu kooperatyvu?“ – klausė Jonavos rajono kooperatyvo „Kulvos žemė“ pirmininkas Alfonsas Bagdonas.

Panašaus pobūdžio problema ypač kamuoja daug narių turinčius kooperatyvus.

„Tokių narių turime ir kooperatyve „Pieno gėlė“ – neretai būna sunku net surasti asmenis, kuriems pagal palikimo teisę galėtume grąžinti pajų ir taip atsikratyti šiais nariais“, – pritarė J.Kuzminskas.

Į aklavietę dėl tokių problemų kartais patenka ir žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“.

„Kai kurie pirmieji mūsų kooperatyvo nariai jau neūkininkauja, tačiau jie yra kooperatyvo patriotai, jiems yra tarsi garbės reikalas likti kooperatyve. Tai gal suteikime tokiems žmonėms galimybę likti kooperatyvo nariais, juo labiau kad kooperatyvui jų pajai tikrai naudingi“, – sakė „Pienas LT“ valdybos narys Adomas Statkus.

Adomas Statkus

Grynojo pelno dalybos

Visi žinome, kad žemės ūkio kooperatyvai negali turėti pelno, t. y. finansinių metų pabaigoje pelnas paskirstomas kooperatyvo nariams arba nusprendžiama jį skirti investicijoms. Tačiau atėjo laikas pakoreguoti grynojo pelno paskirstymo tvarką. Juo labiau kad vienas pasiūlymas jau pateiktas: siūloma pasinaudoti kaimynų lenkų patirtimi ir dalį pelno skirti investuotojams. Kokią dalį? Šiuo metu numatyta kooperatyvo atsargos (rezerviniam) kapitalui papildyti skirti ne mažiau kaip 5 proc. pelno. Be to numatyta skirti išmokas pagal apyvartą. Iš kitos pusės, kaip sukaupti lėšų investicijoms, kai bankai nesiveržia skolinti kooperatyvams?

„Šiuo metu nariai nenori kooperatyve laikyti pajų, nes šie pinigai jiems „nedirba“, t. y. jų savininkui neatneša ženklios naudos. Manau, būtų racionalu, jeigu kiekvienas kooperatyvas pats galėtų pasirinkti, kas jam svarbiau – ar metų pabaigoje išmokas nustatyti pagal apyvartą, ar daugiau lėšų skirti dividendams už pajus ir, pavyzdžiui, šiam reikalui skirti iki 10 proc. pajų vertės“, – siūlė A.Statkus.

Šiuos sprendimus reikia priimti kuo skubiau, nes Valstybinė mokesčių inspekcija jau purto kelis žemės ūkio kooperatyvus, kurie sumanė apeiti įstatymo nuostatas ir už kooperatyvo narių lėšas, kurias šie laikinai paliko kooperatyve už realizuotą derlių, ūkininkams moka dividendus. Be kita ko, šie lėšas kooperatyvo sąskaitoje laikantys ūkininkai dar nežino, kad jie už gautus dividendus turės sumokėti mokesčius, kokius moka ir visi kiti šalies piliečiai. Šiuo atveju ūkininkai negali tikėtis jokių išimčių.

Balsų aritmetika

Vienas narys – vienas balsas, bet... Ši taisyklė yra įrašyta į kooperacijos klasiką, tačiau pasaulinė ekonomika keičiasi, todėl ir kooperatyvų nariai vis dažniau diskutuoja, kad reikėtų keisti ir šią taisyklę. Kaip?

Vienas iš Kooperatinės veiklos komiteto pasiūlymų – sudaryti galimybę vienam nariui priskirti iki 5 balsų, tačiau ne daugiau kaip 20 proc. visų balsų, paskirstant pagal įstatuose numatytą tvarką.

A.Statkus priminė, kad įstatyme jau dabar numatytas toks išskirtinumas juridiniams kooperatyvo nariams. Kodėl tokio pakeitimo reikia ir fiziniams nariams?

„Šis pakeitimas galėtų į kooperatyvus pritraukti daugiau stambiųjų ūkininkų. Kaip matote, tokiems nariams numatytas ir apribojimas – visi bendrai jie negalėtų turėti daugiau kaip 20 proc. balsų, taigi kooperatyvas netaptų uždarąja akcine bendrove“, – patikslino J.Kuzminskas.

„Pieno LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius pabrėžė, kad tai būtų ne privalomas reikalavimas, bet galimybė.

„Kiekvienas kooperatyvas pats priimtų sprendimą – suteikti tokią galimybę ar nesuteikti“, – pritarė žemės ūkio kooperatyvo „EKO Žemaitija“ vadovas Albinas Slavinskis.

Kaip atsilyginti?

Kooperatyvų įstatyme numatyta per metus atsiskaityti su iš kooperatyvo išstojusiu nariu. Vieniems kooperatyvams toks reikalavimas nekelia didelių problemų, nes pajai nedideli, tačiau kooperatyvams, kurie daug investavo ir nariai pajus kaupė net kelerius metus, kyla finansinių problemų. Ypač jeigu vienu metu iš kooperatyvo nusprendžia pasitraukti keli ar net keliolika narių. Kaip elgiamasi kitose šalyse?

„Lenkijoje pajų grąžinimo terminą savo įstatuose nustato pats kooperatyvas – atsiskaityti per metus ar net per 10 metų“, – teigė J.Kuzminskas.

J. Kuzminskas

„Kai kurie Lenkijos kooperatyvai taiko tokią schemą: pajų grąžina per metus, bet grąžinama suma negali viršyti 5 proc. viso pajinio kapitalo, kitas kooperatyvas taiko maksimalią 3 proc. grąžinamo pajinio kapitalo ribą“, – pridūrė A.Statkus.

„Siūlau šio klausimo sprendimą palikti kooperatyvams“, – pasiūlė T.Raudonius.

Jam pritarė ir septynis grūdų augintojų kooperatyvus jungiančios Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas bei Lietuvos šeimos ūkininkų asociacijos vadovas Vidas Juodsnukis.

Žemės ūkio kooperatyvo „EKO tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius ir žemės ūkio kooperatyvo „Agrolit“ vadovas Vilius Jundulas siūlė nustatyti konkretų atsiskaitymo terminą ar ribas.

A.Žliobaitė priminė, kad pajinis įnašas kasmet kooperatyvo nariui uždirbs šiek tiek pinigų: „Už juos kooperatyvas mokės dalį pelno, taigi ir uždelstas grąžinimas bus ne toks skausmingas.“

Kooperatinės veiklos komiteto nariai apibendrintus pasiūlymus perduos Žemės ūkio ministerijai, kuri įstatymo pakeitimus pateiks Vyriausybei ir Seimui, o šis, tikėkimės, pavasario sesijoje priims siūlomus Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimus.