Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip prekybos centre: žemės mokesčiui savivalda daro nuolaidas

Nuo 2020-ųjų pradžios Lietuvoje įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai, pagal kuriuos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2019 m., didėja 1,07 karto. Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, išskyrus kai kurias teritorijas, didėja nuo 1,01 iki 1,32 karto. Tikėtina, kad savivaldybės didins ir žemės mokesčius, o tai žemės savininkų organizacijų atstovai vadina savivaldos savivale ir pasipinigavimu.

Žemės vertės padidėjo

Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT).

Kaip skelbia NŽT, naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1 348 verčių zonų. Šie žemėlapiai, palyginti su galiojusiais 2019-aisiais, papildyti 87 nustatytomis verčių zonomis. Primenama, kad 2004 m., kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvoje tokių zonų buvo tik 413. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, siekiant kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.

Kasmet, tvirtinant žemės verčių žemėlapius, daugeliu atveju fiksuojamos vis didesnės žemės sklypų vidutinės rinkos vertės – palyginti su 2019 m., šiemet jos didėja 1,07 karto. NŽT duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, išskyrus kai kurias teritorijas (Neringos savivaldybėje mažėja 0,99 karto, Panevėžio mieste nekinta), didėja nuo 1,01 iki 1,32 karto.

Savivaldybėms tai parankios tendencijos – augant žemės sklypų rinkos vertei, jos susirenka daugiau žemės mokesčių. Tiesa, kai kurios savivaldybės elgiasi nuosaikiau ir žemės mokesčių stipriai nedidina, bet tokių nedaug.

Tiesa ir tai, kad pastaraisiais metais savivaldybės surenka mažiau mokesčių už žemės ūkio paskirties žemę. Tam įtakos turi žemdirbystei nepalankios gamtinės sąlygos. Savivaldybės priverstos atsižvelgti į žemdirbių prašymus, tačiau dažniausiai jos nemažina žemės mokesčio tarifų, bet kaip prekybos centrai daro nuolaidas.

Savivaldybės gudrauja

Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Šiaulių skyriaus vadovo Evaldo Danilovo manymu, nemažai savivaldybių piktnaudžiauja, kai, padidėjus žemės sklypų rinkos vertėms, padidina žemės mokesčius. Pasak jo, tai tėra banaliausias pasipinigavimas, kuriuo jis siūlytų susidomėti net prokuratūrai.

Juk Žemės mokesčio įstatyme nėra nė pusės žodžio, kad žemės mokestis turi didėti arba mažėti. Savivaldybių administracijos žemės mokesčio tarifus nustato atsižvelgdamos į mokestinę žemės vertę. Jeigu rinkos vertė padidėja, o savivaldybė nenori pasipinigauti, ji turėtų tvirtinti mažesnius žemės mokesčio tarifus“, – samprotavo E.Danilovas.

LŽSS Šiaulių skyriaus vadovas pastebėjo, kad daug kas, taip pat ir vietos politikai, klaidingai supranta, kad, išaugus žemė sklypų rinkos vertei, iškart turi būti didinami ir žemės mokesčiai. Pasak jo, savivaldybių tarybos nariai dažniausiai neskiria žemės vidutinės rinkos vertės nuo mokestinės vertės.

Žemės vidutinė rinkos vertė mokesčiams nustatoma taikant masinį žemės vertinimą (pagal vėliausius masinio žemės vertinimo dokumentus). Masinis žemės vertinimas žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai, todėl žemės mokesčiams skaičiuoti nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės galioja 5 metus. 2018–2022 m. laikotarpiu žemės mokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusias masinio vertinimo būdu nustatytas vidutines rinkos vertes (mokestines vertes).

Taigi, žemės mokestinė vertė mokesčių tikslais yra fiksuojama 5 metų laikotarpiui, todėl žemės sklypo vidutinė rinkos vertė mokesčiams ne visada sutampa su to sklypo vidutine rinkos verte kitiems tikslams.

„Jeigu mokestinė vertė nustatyta 5 metams, vadinasi, žemės mokesčio tarifai per šį laikotarpį neturėtų keistis. Tačiau savivaldybės, teikdamos tarybos nariams projektus dėl žemės mokesčio tarifų, gudrauja. Argumentuojama, kad Registrų centras kasmet atlieka žemės vidutinės rinkos vertės nustatymus. Vidutinė rinkos vertė, ypač žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus tam tikrus svyravimus, didėja. Savivaldybės, matyt, prisidengdamos tarybos narių neišmanymu,  žemės mokesčius skaičiuoja nuo vidutinės rinkos vertės. Tarybos nariai neskiria žemės mokestinės ir vidutinės rinkos verčių, ir kaip jos turi būti pritaikomos. Arba, liaudiškai sakant, jie yra mulkinami savivaldybių administracijų“, – aiškino E.Danilovas.

Įžvelgia piktnaudžiavimą

LŽSS Šiaulių skyriaus vadovas pripažino, kad pastaraisiais metais žemės mokesčiai ne visose savivaldybėse auga kaip ant mielių. Jis pastebėjo, kad Šiaulių mieste žemės mokesčiai yra panašūs nuo 2012-ųjų, o tarifas tvirtinamas atsižvelgiant į tų metų mokesčio surenkamumą. Pasak E.Danilovo, aišku, mokestis didėja, bet ne taip stipriai, kaip daugelyje kitų savivaldybių.

„Tai Vyriausybės įteisinta sistema, kad savivaldybės, prisidengdamos Žemės mokesčio įstatymu, kasmet galėtų nustatyti vis didesnius mokesčio tarifus. Bet jei mokestinė vertė, atlikus masinį vertinimą, nustatyta 5 metams, žemės mokesčiai per šį laikotarpį neturi didėti. O kaip yra iš tikrųjų? Didesnė dalis savivaldybių žemės mokesčius didina ir kai kam baigia nuvilkti paskutinius marškinius. Nežiūrėkime į ūkininkus, kurie turi tūkstančius hektarų. Pamatykime tuos, kurie turi po 5 ar 10 ha. Jiems žemės mokesčiai drastiškai didėja. Savivaldybės tokių žmonių visiškai nemato. Joms suteikta teisė skaičiuoti šiuos pinigus, ir tuo pasinaudojama“, – konstatavo žemės savininkams atstovaujančios organizacijos atstovas.

E.Danilovas užsiminė, kad apie tai yra kalbėjęs su Seimo nariais, raginęs juos atkreipti į tai dėmesį. Anot jo, ir prokuratūra turėtų susidomėti, ar savivaldybių administracijos, nustatydamos žemės mokesčio tarifus, nepiktnaudžiauja, bet, panašu, niekam tai nerūpi, nes, kaip byloja liaudies posakis, varnas varnui akies nekerta.

Nuolatinės grumtynės

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) savivaldos organizatorius Marijampolės savivaldybėje ir Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas šiame krašte Sigutis Jundulas tvirtino, kad dėl žemės mokesčių tarifo savivaldybėje nuolat vyksta grumtynės.

Sigutis Jundulas

„Jeigu žemės rinkos vertės išaugo, vėl gali tekti kovoti su savivaldybe. Ten neįmanoma susikalbėti. Kai 2018 metais pakilo mokestinės vertės, žemės mokestis padidėjo net apie 2,5–3 kartus. Jie to mokesčio tarifo dar nepakoregavo. Jeigu norės mokesčius dar padidinti, reikės ruoštis naujai kovai. Anksčiau du raštus parašiau, rinkome parašus peticijai, bet jos neužskaitė, paliko tą patį tarifą. Tiesa, dėl nepalankių orų 40 proc. sumažino žemės mokesčio sumą, bet tarifo nepakeitė“, – aiškino jis.

Jonavos rajono ūkininko Rimanto Kubiliūno manymu, auganti žemės rinkos vertė – neišvengiamas dalykas. „Tiems ūkininkams, kurie turi nuosavos žemės, gerai, kad vertė auga. Tiesa, auga ir žemės mokesčiai, bet tokia rinka. Nebūtų poreikio, vertė nekiltų. Taigi, tai normalu“, – samprotavo ūkininkas.

Mato priešingą procesą

S.Jundulas nusistebėjo, kad žemės ūkio paskirties žemės rinkos vertės vis dar auga. „Kaip tik pastebime priešingą procesą – žemė nuvertėja, kainos mažėja. Ir tam įtakos turi aplinkosauginiai reikalavimai, energetikos plane numatyti siekiai. Dėl visokių reikalavimų žemės ūkis darosi vis mažiau patrauklus verslas“, – tvirtino žemdirbių savivaldos atstovas.

Pasak jo, už derlingų Suvalkijos žemių hektarą dabar prašoma iki 7 000 eurų, o parduodant didesnį plotą – 20 ar 30 ha, prašoma dar daugiau – iki 8 000 eurų. Tačiau pirkėjai nesiskubina tiek mokėti.

„Kai nepirks, kainos turės kristi. Štai Kalvarijų krašto laikraštyje nuo lapkričio pradžios publikuojamas skelbimas apie parduodamus 10 ha žemės. Už tą gabalą prašo 18 tūkstančių eurų – po 1 800 eurų už ha. Tiesa, tame krašte žemės našumas mažesnis. Vis tiek kaina labai patraukli, masyvas nemažas, bet, matyt, neparduoda“, – pasakojo S.Jundulas.

Jo manymu, ir žemės nuomos kainos turės normalizuotis, jeigu ūkininkai, kaudamiesi dėl žemių,  nustos vienas kitam krėsti kiaulystes, siūlydami savininkams daugiau mokėti už nuomą. „Reikia pripažinti, kad visuomenę klaidina viešai skelbiama informaciją, esą ūkininkų gaunamas tiesioginių išmokų vidurkis – 180 eurų. Tai girdėdami žemių savininkai už nuomą prašo 180, 200 ir dar daugiau eurų, nors didesni ūkiai realiai gauna 130 eurų už ha. Daugiau gauna jaunieji ūkininkai, ekologiniai ūkiai ir kiti“, – aiškino ŽŪR atstovas.

Puikybė išgaravo

R.Kubiliūnas įsitikinęs, kad mūsų ūkininkai dar neatsikratė inercijos ir neišmoko skaičiuoti, ką jiems naudinga daryti, o ko ne. „Jeigu žmonės ir už 40 našumo balų, ir už 25 balų žemės nuomą moka po 150 eurų, jie turėtų gerai pagalvoti, ką daro. Gal geriau iš viso tokios žemės nedirbti. Jeigu išleidi 1 000 eurų, o gauni 800, reikia kažką keisti. Kol tai nepasiekia galvos, nukenčia kišenė“, – rankoje dažniau laikyti kalkuliatorių kolegoms siūlė jis.

R. Kubiliūnas

Jonavos rajono ūkininkas prisipažino, kad paprasčiausi aritmetikos veiksmai ir jį patį paskatino pokyčiams ūkyje. „Štai iš vieno 12 ha ploto prikūliau 100 tonų, o iš 28 ha – 110 t. Derliaus skirtumas akivaizdus. Kadangi mano ūkis jau mišrus, turime mėsinių galvijų, tas nederlingas kalveles užsėjau žole, kuri neblogai užderėjo. Kai čia sėjau javus, buvo nuostoliai, o dabar – pliusas. Dabar turime 30 ha pievų, per 3 metus jos turėtų išsiplėsti iki 80 ha“, – planuoja ūkininkas.

R.Kubiliūnas sakė nesuprantantis, kodėl žemaičiai, kurių žemių derlingumas nesiekia 40 balų, nori auginti javus. „Kaip jie pragyvens, iš ha gavę 2–3 tonas? Nereikia iš žemės tikėtis to, ko ji negali duoti“, – konstatavo jis.

Pasak ūkininko, žemės pirkimas dabar apstojęs, o nuomos kainos pradeda normalizuotis. „Bankininkai jau juokiasi, kai mūsų karšte už 40 balų žemę prašo 5–6 tūkstančių eurų. Jie sako ūkininkams: „Mąstykite!“ Pas mus buvo tokių asų, kurie už žemės ha nuomą mokėjo po 200 eurų. Dabar jau ir po 100 eurų ne vienas nesugeba susimokėti. Kai kurių ūkininkų puikybė dingo“, – pastebėjo R.Kubiliūnas.

Taiko nuolaidą

meras-antanas-cepononis-d-9971

Antanas Čepononis, Radviliškio rajono savivaldybės meras

Mes orientuojamės pagal masinį žemių vertinimą, kuris atliekamas kas 5 metus. Kai pasikeitė rinkos vertės, mes negalėjome mažinti tarifo, bet pritaikėme procentinę nuolaidą. Kodėl nemažinom tarifų? Jie peržiūrimi, regis, iki kovo 1 d., o masinis vertinimas buvo paskelbtas tik lapkritį.

Rajono tarybai tvirtinant tarifus – 1,3, 1,7 ar 1,1 proc., daug diskutuojama, argumentuojama, kol priimamas sprendimas. Pernai buvome grįžę prie žemės mokesčio procentinės nuolaidos, nes metai pasirodė labai sausringi. Iki kovo 1 d. negali žinoti, kokie bus metais, todėl ir nemažiname tarifo, bet paskui taikome nuolaidą.

Tarifai pagal situaciją

vytautas laurinaitis

Vytautas Laurinaitis, Šilutės rajono savivaldybės meras

Nemanau, kad nauji verčių žemėlapiai turės didelės įtakos žemės mokesčiams. Tvirtindami tarifus, elgiamės pagal situaciją, ūkininkų padėtį. Neturime siekio – didinti mokesčius. Pas mus, regis, mokesčiai patys mažiausi. Elgiamės labai atsargiai, negalime drastiškai didinti, kad tik surinktume pajamų.

Kadangi žemės mokesčio tarifų ribos svyruoja nuo 0,01 iki 4 proc., kiekviena savivaldybė elgiasi savaip. Aišku, pasižiūrima į kaimynines savivaldybes, regioną. Kuo didesnė žemės vertė, tuo tarifas turėtų būti mažesnis, nes ir taip susidaro nemažos šio mokesčio įplaukos. Nustatant žemės mokesčius, yra daug dedamųjų.

Rekomenduojami video