Šiuo metu jaučiamas vandens kiekio sumažėjimas tiek šachtiniuose šuliniuose, tiek giluminiuose gręžiniuose, eksploatuojamuose centralizuotai.

Jau ir Lietuvoje be vandens kenčia tūkstančiai gyventojų. Alinanti kaitra išdžiovino šulinius, dėl išaugusio vandens suvartojimo kai kuriose šalies vietose skundžiamasi centralizuoto vandens tiekimo sutrikimais. Prašoma taupiau vartoti vandenį, nelaistyti vejų. Žmonės priekaištauja, esą vandens tiekimas stringa dėl neatnaujintų vandenviečių. Šį trūkumą pabrėžė ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Ekstremalūs orai, kai liūtys skandina miestus, o dėl kaitros liekama be vandens, atveria netoliaregišką požiūrį planuojant investicijas į infrastruktūrą.

Išdžiūvo šuliniai ir tvenkiniai

Dėl ekstremalių karščių vandens suvartojimas šalyje padidėjo 3–4 kartus. Žmonės laisto gėlynus, daržoves, vejas, net medžius. Prasidėjus vandens tiekimo sutrikimams, ne vieną namų ūkį užklupo sausra. Ypač daug skundų Kaune, kur, skaičiuojama, su vandens tiekimo problemomis susiduria iki tūkstančio gyventojų. Kai kas piktinasi, kad tokiu atveju tiek privačiose, tiek komercinėse valdose bent jau vejų laistyti nereikėtų, taip pat ir pildyti baseinų.

Ūkininkai, ypač daržininkai, uogininkai, stveriasi už galvų – išdžiūvo tvenkiniai, iš kurių laistomi pasėliai, senka vanduo gręžiniuose. Daug kur kaimo gyventojai negali pasisemti vandens iš šulinių, nes šie išdžiūvo. Jie prašo vandens ūkininkų, kurie turi giluminius gręžinius.

Šiaulių rajono daržininkas Antanas Baliutavičius iš giluminio gręžinio ne tik laisto savo daržoves, bet ir dalijasi vandeniu su kaimynais, kurie dėl išdžiūvusių šulinių neturi vandens net atsigerti.

„Vienur daržoves laistome, kitur – ne. Tiems, kurie turi laistymo sistemas ir ūkininkauja arčiau didesnių vandens telkinių, geriau gelbėti augalus. Mano laukai tokioje vietoje, kur nėra arti vandens. Mes neturime laistymo įrangos, purkštuvą pripildome vandens ir vakare pravažiuojame laukus“, – sakė ūkininkas.

Daržovių augintojas turi tvenkinį, tačiau jame vanduo jau seniai išsekęs. Jį papildo vandeniu iš giluminio gręžinio. Pernai vandens tvenkinyje buvo daugiau, o šiemet tenka daugiau laistyti.

„Mano gręžinys yra 150 metrų gylyje, tad vandens nepristingame, be to, labai daug jo ir neišnaudojame. Kol kas jokių apribojimų nėra, bet jeigu ir toliau taip kaitins ir džiovins, visko gali būti. Pernai per sausrą aplinkosaugininkai nebeleido žmonėms su purkštuvais tręšti pasėlių, ir šiemet dar visko gali būti“, – dėl ekstremalių orų neramu daržininkui.

Vandens kiekio sumažėjimą lemia užsitęsusi ilgalaikė sausra

Vandens kiekio sumažėjimą lemia užsitęsusi ilgalaikė sausra

Dalijasi vandeniu

„Tragedija, ir nežinia, kas bus toliau. Šiuo metu pavėsyje rodo 38 laipsnius karščio“, – paklaustas, kaip nuo kaitros gelbėja pasėlius, atsiduso Varėnos rajone, kur šiemet pirmiausia buvo paskelbta ekstremalioji padėtis dėl sausros, įvairias daržoves auginantis Vytautas Keršys.

Ūkininkas turi giluminį gręžinį, iš kurio ir laisto daržoves, tačiau jo pajėgumai nėra dideli. „Vakare vėl bandysime gelbėti pasėlius, kiek vandens bus, tiek ir laistysime. Gręžinys nedidelis, jo galingumas mažas, o šiemet reikia viską laistyti, kitaip pražus. Jau praėjusiais metais buvo sudėtinga, o šiemet dar baisiau“, – gamtos išbandymai į neviltį varo daržovių augintoją.

V.Keršys vandeniu pasidalija su kaimynu. „Atvažiuoja prisileisti iš gręžinio, nes jo šulinys išdžūvo. Tragedija žmonėms, dabar visi puolė įsirenginėti mažesnius gręžinius, bet gręžėjai labai užsiėmę, turi daug užsakymų“, – teigė ūkininkas.

Sulaukia pavienių skundų

Be vandens lieka ne tik šulinių turėtojai, bet ir tie gyventojai, kuriems vanduo tiekiamas centralizuotai. Kai kurie Panevėžio rajono gyventojai skundžiasi, kad jau nuo gegužės vidurio savaitgaliais jų būstuose pristinga vandens – iš čiaupų sunkiasi menka srovelė.

Šio rajono žmonėms vandenį tiekiančio Velžio komunalinio ūkio direktorius Vaidas Virbalas sakė, kad dabar vandens vartojimas smarkiai išaugo – daugiau nei tris kartus. Tačiau užtikrino, kad dėl to masinių problemų nėra, skundžiasi tik pavieniai gyventojai.

„Visa sistema veikia, gedimų nėra registruota, vandens pakanka, kiek išgauname iš gręžinių. Bet yra lokalių nusiskundimų, pavyzdžiui, pačiame trasos gale vandens naudojimo piko metu vienas gyventojas turi problemų. Bet tai gali būti tik lokali bėda. Mes patys skambiname gyventojams, gyvenantiems viršutiniuose aukštuose, kur gali būti jaučiamas slėgio trūkumas čiaupuose, ir klausinėjame apie vandens tiekimą“, – aiškino Velžio komunalinio ūkio vadovas.

Be vandens lieka ne tik šulinių turėtojai, bet ir tie gyventojai, kuriems vanduo tiekiamas centralizuotai.

Be vandens lieka ne tik šulinių turėtojai, bet ir tie gyventojai, kuriems vanduo tiekiamas centralizuotai.

Jis neslėpė, kad praėjusias metais buvo nemažai bėdų, vienu metu dėl vandens trūkumo gyventojams nebuvo leidžiama naudoti vandens daržams laistyti ir pan. V.Virbalas teigė, kad šiam sezonui pasiruošta – buvo atlikta nemažai vandentiekio tinklų modernizavimo darbų.

„Vandens nugeležinimo stotyje atlikome kapitalinį filtro remontą, padidinome jo pralaidumą, stotyje buvo pakeisti visi vamzdynai, padidintas jų skersmuo. Dabar iš čia paduodamas gerokai didesnis vandens kiekis nei pernai“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad ir šiemet yra numatyta darbų, kurie turėtų pagerinti vandens tiekimą piko valandomis.

Kaune kritinė situacija

Bene daugiausia skundų dėl sausų čiaupų pasipylė Kaune. Šio miesto savivaldybė pranešė, kad pastarosiomis dienomis su vandens tiekimo sutrikimais susidūrė iki tūkstančio šio miesto gyventojų. Tiekėjai aiškina, kad dėl kelis kartus išaugusio vandens suvartojimo sumažėja vandens slėgis ir drumstumas. Pasak „Kauno vandenų“ atstovų, į šalį atėjus karščio bangai ir sumažėjus vandens lygiui upėse, mažėja ir požeminio vandens kiekis, dėl to išgaunama mažiau geriamojo vandens.

Šios įmonės specialistų teigimu, įprastai kai kuriuose gręžiniuose buvo išgaunama 550, o šiomis dienomis per valandą pavyksta išgauti apie 250 kubinių metrų vandens. Visų kauniečių buvo prašoma nelaistyti vejų bent nuo 18 iki 23 val.

Kauno vandenys“ paskelbė, kad imasi priemonių kritinei situacijai suvaldyti. Tvirtinama, kad yra pristabdomi kai kurie vamzdynų rekonstrukcijos darbai, o gyventojus pažadėta aprūpinti geriamojo vandens atsargomis. Nurodoma, kad vandens tiekimo problemos fiksuojamos vakarinėje miesto dalyje, o rytinėje dalyje esančiuose gręžiniuose, iš kurių išgaunama didžioji dalis miestui tiekiamo vandens, dar yra nemažai rezervų. „Kauno vandenų“ atstovai tvirtino ieškantys sprendimų, kaip iš rytinės miesto dalies didesnį vandens kiekį „permesti“ į vakarinę pusę.

Vilniečių prašo mažiau laistyti

„Vilniaus vandenys“ nurodo fiksuojantys, kad šiuo metu kai kuriose vietovėse Vilniaus mieste ir rajone geriamojo vandens sunaudojama trigubai daugiau nei įprastai, todėl prašo gyventojų vandenį vartoti atsakingai ir taupiai, kiek įmanoma mažiau jo skirti laistymui.

Įmonė informuoja, kad, esant poreikiui, yra pasiruošusi užtikrinti, kad miesto ir aplinkinių rajonų gyventojai per karščius nepritrūktų vandens. Pasak „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, šiomis dienomis vidutiniškai Vilniaus mieste patiekiame 25 proc. daugiau vandens nei įprastai.

Gruntinių vandenų lygis nukritęs

Rasa Radienė, Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja

Turime 20 monitoringo postų, kur yra įrengtos telemetrinių duomenų perdavimo sistemos. Remdamiesi šia informacija mes stebime, kad Lietuvoje gruntinio vandens lygis, priklausomai nuo vietovės, yra nukritęs nuo 0,3 iki 2,4 metro. Reikia turėti omeny, kad tai gamtinis lygis, čia įrengti gręžinukai, kur nevyksta eksploatacija ir niekas iš jų vandens neima. O šuliniuose, kur semiamas vanduo, situacija gali būti dar blogesnė.

Kuo gruntiniai vandenys yra arčiau žemės paviršiaus, tuo lygis yra daugiau nukritęs. Jeigu gruntinis vanduo slūgso giliau, sausra trumpuoju laikotarpiu turi mažiau įtakos gruntinio vandens lygiui. Pastebėta, kad ir pernai buvo kritęs gruntinių vandenų lygis.

Giliau (per 10 m gylyje) gruntinis vanduo yra Lietuvos pietryčių smėlingosios lygumos plotuose (pavyzdžiui, Varėnoje), kiek sekliau – Žemaitijos ir Aukštaitijos bei Sūduvos kalvų srityse, taip pat – giliai įsirėžusių upių (Neries, Dubysos, Nemuno vidurupio) viršutinėse terasose.

Negiliai gruntinis vanduo slūgso Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje, Pamario ir Suvalkijos lygumose ir užpelkėjusiuose ruožuose. Bet yra ir išimčių – pavyzdžiui, Biržų meteorologijos stotyje turime stebėjimo postą, kur vanduo slūgso giliai.

Vandens sumažėjo ir gręžiniuose

Agnė Kazlauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais

Šiuo metu jaučiamas vandens kiekio sumažėjimas tiek šachtiniuose šuliniuose, tiek giluminiuose gręžiniuose, eksploatuojamuose centralizuotai.

Vandens kiekio sumažėjimą lemia užsitęsusi ilgalaikė sausra bei 3–4 kartus padidėjęs vandens suvartojimas visoje šalyje. Nustatyta, kad centralizuotai tiekiamo vandens suvartojimas išlieka toks pats tiek dienos, tiek nakties metu. Iš to galima spręsti, kad gyventojai nesilaiko vandens tiekimo įmonių paskelbtų rekomendacijų mažinti vandens suvartojimą esant šioms nepalankioms gamtinėms sąlygoms ir galimai vandenį neracionaliai naudoja laistymui (žolės, medžių, gėlynų ir pan.).

Kalbant apie gyventojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu, reikėtų paminėti, kad šalyje vis dar yra tokių vietų, kur gyventojai vandeniu aprūpinami jį atvežant cisternomis. Dėl vandens kiekio sumažėjimo šachtiniuose šuliniuose ekstremalios padėties savivaldybėse kol kas nėra.  Gyventojams primygtinai rekomenduojama kiek įmanoma taupyti vandenį.