Šalyje tarp ūkininkų vis dar kyla konfliktų, kai šie laukus purškia augalų priežiūros priemonėmis. Toks atvejis neseniai pasitaikė Suvalkijos krašte. Aviečių augintojas įtaria, kad į jo avietyną pateko chemikalų, kai kaimynystėje bulves ir javus auginantis ūkininkas purškė savo pasėlius. Ginčą bando gesinti nukentėjusiame ūkyje apsilankę Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) specialistai.  

Nukentėjo avietės

Užbalių kaime (Šunskų sen., Marijampolės sav.) Gintautas Kedys su žmona avietes augina nuo 2005 metų. Sodybą porą nusipirko 2003-iaisiais, o po dvejų metų sugalvojo įsiveisti avietyną ir beveik visą turėtą žemę – 1,5 ha – apsodino avietėmis. Auginti ir parduoti uogas puikiai sekėsi, todėl vėliau Kedžiai avietyną išplėtė. Šiandien jis plyti daugiau kaip 3 ha plote.

Šeimininkai uogakrūmių neaugina ekologiškai, bet žolių cheminėmis priemonėmis nepurškia – jas išravi. Didžiausias galvos skausmas Kedžiams, kad jų avietynas iš visų pusių apsuptas chemizuotų ūkių. Tad jeigu tik patenka šiek tiek chemikalų, nukenčia aviečių derlius. Taip nutiko ir šį pavasarį.

Gintautas Kedys

Balandžio 22 dieną, sekmadienį, pučiant smarkiam gūsingam vėjui, buvo purškiami kaimyno Eugenijaus Valucko javai. G.Kedys teigia, kad kliuvo ir jo augalams – iš rudeninių aviečių beliko stagarai.Praėjus 10 dienų šalia purkšto lauko augančios avietės pradėjo gelsti, jų lapai tapo dėmėti. Iš nukentėjusios avietyno dalies šeimininkai derliaus šiemet jau nesitiki.

„Dabar mano avietyne tos avietės, kurios nenukentėjo, gražiai žaliuoja, auga. O tos, kurios gavo chemikalų, pagelto, dalis šiek tiek atsigavo, bet augalai jau ne tokie – jų lapai dėmėti“, – lygino uogakrūmius avietyno augintojas.

Kedžiai yra įsirengę apsaugines 3–5 metrų pločio žaliąsias zonas, tačiau net ir jos nepadėjo. Suvalkijos krašto aviečių augintojas mano, kad ilgainiui krūmai, jeigu vėl nebus kuo nors apipurkšti, atsigaus, bet šiais metais jų uogos jau bus išsigimusios. Taip jau buvo nutikę pernai – uogos trupėjo, buvo netradicinės kreivos formos. Tame plote ūkininkai parduoti jų neskynė. Avietynas buvo nukentėjęs iš tos pačios pusės kaip ir šiemet. Pasak G.Kedžio, jau treti metai kaimynai Valuckai pučiant vėjui purškia savo pasėlius. Iki šiol kantriai tylėję, šiemet Kedžiai nebeapsikentė ir apie tai pranešė VAT.

Teisybės nerado

„Gerai mums buvo, kol nebuvo tų įmantrių purkštuvų“, – guodėsi dėl patirtos žalos jau anksčiau teismo duris varstęs, bet nieko nepešęs Užbalių kaimo aviečių augintojas.

Vyras guodėsi nusivylęs teismų darbu ir bėdojo, kad ieškoti teisybės Lietuvoje sunku. Tam esą reikia daug ryžto. G.Kedys tikisi, kad šį kartą teisybės ieškoti bus lengviau, nes patys su žmona matė, kad balandžio 22-ąją buvo purškiami Valuckų ūkio laukai. Būtų procesą patys sustabdę, bet nespėjo nuo namų iki lauko ateiti – per vėlai pamatė. Taigi jiems beveik nekyla abejonių, kad avietės nukentėjo nuo cheminių medžiagų, kurios pateko kaimynui ūkininkui purškiant šalia esančius pasėlius.

Gintautas prisimena ūkininkavimo pradžią, kai aplinkinių laukų dar niekas chemikalais nepurkšdavo. Tada jis džiaugdavosi ypač geru aviečių derliumi. Štai pirmais metais iš 70 arų ploto priskynė 16 tonų aviečių. Vidutiniškai iš 1 ha palankiais metais gauna iki 15 tonų šių uogų. Kadangi avietės – paklausios uogos, ankstesniais metais Kedžiai gaudavo neblogą pelną. Iš šios veiklos netgi galėjo leisti sau nusipirkti traktorių.

Dabar, anot ūkininko, turguje aviečių kaina palanki, bet jis nebeturi jėgų su uogomis turguje stovėti. Tad neturi iš ko rinktis – tenka parduoti jas supirktuvėse, nors tai ir menkiau apsimoka. Gintautas pasakojo turėjęs ketinimų avietes perdirbti savo ūkyje, bet supratęs, kad visko aprėbti nespės.

Kaltę reikia įrodyti

Kedžių kaimynystėje ūkininkaujantis Vilkaviškio rajono ūkininkas Eugenijus Valuckas teigia, kad jei ekspertai nustatys, jog buvo pažeistos pasėlių purškimo taisyklės, Kedžiams padarytą žalą jis atlygins, tačiau pats yra įsitikinęs, kad augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklių, purkšdamas laukus, nepažeidė.

E.Valuckas sutinka, kad kaimyno avietėms kažkas yra pakenkęs, tačiau nėra tikras, kad uogynas parudavo nuo jo laukuose naudotų chemikalų. „Mes ne pirma diena ūkininkaujame. Mokame prižiūrėti. Neįsivaizduoju, kaip galima dar labiau saugotis. Viskas buvo daroma tvarkingai, medžiagos registruotos“, – tvirtino E.Valuckas ir pridūrė, kad su Kedžiais konfliktų kyla ne tik jam. Anksčiau kiti kaimynai kilusius ginčus sprendė net teismuose.

„Jei bus įrodyta, jog avietės nukentėjo dėl to, kad mes purškėme laukus, tuomet padarytą žalą atlyginsiu. Bet pirmiausia reikia ją įrodyti“, – tikino ūkininkas.

Padėtų geranoriškumas

Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius pripažįsta, kad tokių situacijų šioje savivaldybėje pasitaiko, o išvengti jų padėtų abipusis ūkininkų supratimas ir geranoriškumas. Jo nuomone, chemizuoto ūkio savininkas pasėliams purkšti galėtų rinktis nevėjuotą dieną. Taip pat, pasak E.Alesiaus, purškiant ūkių susikirtimo vietoje purkštuvą reikėtų nuleisti žemiau, kad kuo mažiau purškiamų cheminių medžiagų patektų į gretimo ūkio laukus. Avietynų savininkai esą taip pat turėtų imtis priemonių uogakrūmiams apsaugoti – ne tik įsirengti apsauginę zoną, bet ir ją apsodinti, kad į lauką nepatektų arba kuo mažiau patektų gretimame ūkyje naudojamos cheminės medžiagos.

Eugenijus Alesius

„Pastaruoju metu nesutarimų tarp ūkininkų, naudojančių augalų apsaugos priemones, ir ekologinių ūkių valdytojų kyla mažai, kiek daugiau jų pasitaiko tarp ūkininkų ir bitininkų, nes kai kurie žemdirbiai vis dar purškia žydinčius augalus, apie tai neįspėję gretimų bitininkų. Tačiau ir tokių atvejų – vienetai“, – tvirtino E.Alesius.

Tyrimas Vokietijoje

Ar Kedžių avietės nukentėjo nuo cheminių medžiagų, nustatys tyrimas. Avietyno savininkas išsikvietė VAT specialistus, kad šie paimtų ėminius augalų apsaugos produktų liekanoms nustatyti. Mėginių tyrimas atliekamas akredituotoje Vokietijos laboratorijoje, jo rezultatai paaiškės per 2–3 savaites.

VAT Marijampolės skyriaus vedėja Lilija Pacevičienė „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad anksčiau tarnybos specialistai galėdavo situaciją vertinti atsižvelgdami į požymius. Nuo šių metų pavasario tvarka pasikeitė, tad paėmus mėginius bei juos ištyrus Vokietijoje, įrodymu, kas pakenkė avietėms, galės tapti tik šio tyrimo rezultatas. Mat jei ant ėminių bus aptikta tos pačios veikliosios medžiagos, kuri buvo naudojama laukams purkšti, taps tiksliai aišku, nuo ko avietės nukentėjo. Tiesa, pasak L.Pacevičienės, gali būti, kad laukams purkšti naudota kita priemonė, nei nurodyta augalų apsaugos priemonių žurnale. Be to, negalima atmesti galimybės, kad purkštuvas važiavo ir purškė per arti technologinės vėžės, ypač vėjuotą dieną.

Ne vienetinis atvejis

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Iš gyventojų, bičių laikytojų ir ūkininkų VAT kasmet gauna skundų ir pranešimų dėl galbūt netinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo. Daugiausia jų sulaukiama aktyvaus šių produktų naudojimo metu – gegužę ir pirmoje vasaros pusėje. Dauguma skundų susiję su įtariamu kaimyninių žemės sklypų ir juose augančių augalų purškimu, taip pat su galimu pakenkimu bitėms, kai žydintys augalai purškiami nesilaikant nustatytų reikalavimų.

Šiais metais VAT jau yra gavusi 8 pranešimus iš asmenų tiesiogiai arba persiųstus kitų institucijų dėl laukuose galbūt neteisėtai arba netinkamai vykdomus purškimus. Pernai darbuotojai nagrinėti įvairių pranešimų, skundų ar informacijos, susijusios su augalų apsaugos priemonių naudojimo pažeidimais, iš viso vyko 144 kartus. Nustatyti 65 augalų apsaugos produktų naudojimo pažeidimo atvejai.

Aiškintis tokius pažeidimus padės šių metų kovo 21 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklės. Jose ne tik aiškiau ir išsamiau reglamentuoti su augalų apsaugos priemonėmis susijusios veiklos reikalavimai, bet ir įtvirtintos naujos nuostatos, leidžiančios imti augalų ar jų dalių bei dirvožemio ėminius veiklių medžiagų liekanoms juose nustatyti, kai kyla įtarimas, kad augalų apsaugos priemonės buvo panaudotos netinkamai.

Nustačius naudojimo taisyklių pažeidimo faktą, augalų apsaugos priemonių naudotojui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir už laboratorijoje atliktus tyrimus. Naujos taisyklės taip pat padės užkirsti kelią nesaugių neregistruotų ar falsifikuotų priemonių platinimui ar naudojimui, nes numatyta galimybė imti ėminius kokybinės ir kiekybinės sudėties tyrimams.