R.Jovarauskas:„Jei būtų reguliuojama melioracijos sistema, tai nebaisūs būtų nei potvyniai, nei sausros, bet melioracijos būklė prasta. "

            Hidrometeorologijos tarnybos specialistų prognozuojamas pavasarinis potvynis neramina prie upių gyvenančius žmones.Jie baiminasi, kad šylant orams ir tirpstant sniegui nesusidarytų ledo sangrūdų ir vanduo neapsemtų jų namų, ūkio valdų, tačiau žemdirbius labiau nei potvynio grėsmė jaudina tragiška melioracijos sistemos būklė. Daugiau kaip pusšimtį metų tarnaujančių drenažų, kitų melioracijos statinių nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. Nereikia nė potvynio: kai melioracijos sistema tokia nusidėvėjusi, ūkininkų laukus vanduo užtvindo ir po didelių liūčių.

            Vis neranda lėšų

Sniegas tirpsta jau visoje Lietuvoje. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, tikėtina, kad vanduo pradės kilti jau šią savaitę, o piką pasieks apie kovo vidurį.

„Nuo potvynių dažniausiai nukenčia gyvenvietės, įsikūrusios arti upių, užliejamose teritorijose, o ne žemdirbių laukai. Dirbamų laukų arti Nemuno,kitų upių mūsų rajone beveik ir nėra, daugiausiai – pievos, o jeigu jas ir užlies potvynio vanduo, niekuo joms nepakenks. Mus labiau jaudina dabartinė pasėlių būklė po sniegu, nes kai pradėjo snigti, žemė nebuvo stipriai įšalusi, ir pasėlius užklojo sniegas. Nerimaujame, kaip laukai atrodys, kai sniegas nutirps. Mokslininkai prognozuoja, kad tokiomis sąlygomis laukuose gali atsirasti pelėsis, ir mūsų javai, rapsai nukentėtų“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė.

Šią žiemą upės daug kur buvo sukaustytos ledo ir nemažai pasnigo, tačiau kol kas sniegas tirpsta palengva. Upėmis artimiausiu metu gali pajudėti ledas, susidaryti sangrūdų. Tai ir gali nulemti didesnį potvynį, nes ledų sangrūdos neleidžia vandeniui nutekėti upe, tuomet prasideda spartus vandens lygio kilimas.

Nors sniegas tirpsta palengva, vis tik, pasak Hidrometeorologijos tarnybos specialistų, yra tikimybė, kad Kauno rajone gali pasikartoti panašus potvynis, koks buvo 2010 m. Tuomet Neryje susidarius ledų sangrūdai ties Radikiais, vanduo apsėmė gyvenamuosius namus. Šiemet siekiant užkardyti galimas ledų sangrūdas žemkasė upės pakrantėje laužo ledus.

„Jei taip nutinka, kad laukus užlieja, apsemia vanduo, žemdirbiai eina ir melioruoja, kasa griovius, nuleidinėja vandenį. Imasi visokių priemonių, kad nuleistų vandenį. Melioracijos įrenginių būklė Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, yra labai sudėtinga. Melioracijai skiriama mažai pinigų. Patys ūkininkai didelę dalį lėšų investuoja melioracijos griovių, kurie priklauso valstybei,taisymui“, – teigė G.Staliūnienė.

Pašnekovės nuomone, dėl klimato šiltėjimo keičiantis orams ir vis dažniau varginant sausroms, kokios buvo ir pastaruosius keletą metų, reikia reguliuojamos melioracijos sistemos.

„Kiekvieni metai pateikia vis naujų iššūkių, ir nežinai, kaip elgtis, kokius sprendimus priimti iš anksto, kad galėtum sėkmingai dirbti. Reikia tokios melioracijos sistemos, kuri sulaikytų vandenį laukuose, kad jis pavasarį neištekėtų ir laukuose būtų drėgmės. Tačiau tokia melioracija kainuoja didelius pinigus, o šalies biudžete jų tam nėra“, – sakė G.Staliūnienė.

Pasak Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės, žemdirbiai praradę bet kokią viltį sulaukti pagalbos iš valstybės, kai nuolat yra vadinami vos ne visų bėdų šalyje kaltininkais.

„Mes esame pakraupę nuo visų kalbų apie žemdirbius, mokestinę politiką. Neapsikentę vežėjai savo įmones iš Lietuvos perkelia į Lenkiją, kitas šalis, o kur bėgti žemdirbiui? Mes esame tokie patys lygiaverčiai verslo partneriai kaip ir kiti, mokame tokius pačius mokesčius, gal tik turime dyzelinio kuro lengvatą, dėl kurios keliamas didžiulis triukšmas. Tačiau tokią lengvatą turi visos Europos Sąjungos žemdirbiai, o Lietuvoje tokią lengvatą turi ir geležinkeliai, ir avialinijos, bet apie tai niekas nekalba. Mus tik gąsdina, kad esame didžiausi kenkėjai, neva dėl mūsų biudžetas gauna mažiau pinigų. Labai skaudu klausytis tokių kalbų“, – sakė G.Staliūnienė.

Arčiau upių – daugiausiai pievos

Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas taip pat neįžvelgia didelio potvynio grėsmės. Be to, potvyniai turėtų ir teigiamų pasekmių – upėse pakilus vandens lygiui, nebegrėstų hidrologinė sausra.

„Kiekvieną dieną būname gamtoje, matome, kas vyksta.Žemė nėra įšalusi, sniegas tirpsta palengva, todėl vanduo susigers į dirvas. Nemanau, kad bus kokių kataklizmų. Be to, arčiau upių daugiausia yra pievos, o ne dirbami laukai, – sakė R.Jovarauskas. – Tomis žiemomis, kai žemė įšaldavo iki pusantro metro, vanduo nesusigerdavo į žemękol neišeidavo įšalas, bet dabar jo nėra. Didelėse upėse gal ir bus ledo sangrūdų, bet kažin, ar bus dideli potvyniai. Tie ledai eis ir išeis.“

Žemdirbiams dabar labai svarbu, kad nuleidus sniegą nepradėtų smarkiai šalti, nes nukentėtų pasėliai.

„Įšalo nėra, bet jeigu sniegą atleis, o po to vėl šals, tai žemė kilnosis ir galės nutraukti augalų šaknis, – sakė R.Jovarauskas. – Jei būtų reguliuojama melioracijos sistema, tai nebaisūs būtų nei potvyniai, nei sausros, bet melioracijos būklė prasta. Eilę metų apie tai kalbame, prašome, kad daugiau pinigų skirtų melioracijai, bet, matyt, ir taip priauginame pakankamai kviečių, tai kam čia dar ką nors tvarkyti…“ – apgailestavo Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Pasak R.Jovarausko, žemdirbiai, kiek išgali, tvarko, prižiūri melioracijos griovius, įrenginius, bet vieni nėra pajėgūs jų sutvarkyti. Reikia kuo skubiau rekonstruoti susidėvėjusią melioracijos sistemą, nes toliau didėja žemės užliejimo rizika, mažėja ūkių konkurencingumas.

„Mes neturim tokių galimybių ir lėšų, o valstybė kol kas, matyt, nėra suinteresuota. Jei melioracija būtų dviejų lygių, valdoma, išmani, kai per sausras galima išlaikyti drėgmę, o esantjos pertekliui – sausinti, būtų lengviau dirbti“, –sakė R.Jovarauskas.

Ūkininkai laukia reguliuojamojo drenažo – būtų geresnės ne tik ūkininkavimo sąlygos, bet ir aplinkosauginis efektas – su vandeniu nenuplauktų trąšos, sumažėtų jų naudojimas.

Pastarieji metai buvo sausi, bet šalies ūkininkai su siaubu prisimena 2017-uosius, kai dėl ilgalaikio lietaus jie patyrė didžiulius nuostolius. Apsemti ir neįvažiuojami plotai savivaldybėse sudarė daugiau kaip 140 tūkst. ha. Dėl nenuimto derliaus ūkininkų nuostoliai siekė 47 mln. eurų, dėl neapsėtų laukų ir žuvusių apsėtų laukų – apie 120 mln. eurų.

Pamarys užgrūdintas potvynių

Šilutės rajono ūkininkai jau įpratę prie periodiškai pasikartojančių potvynių, tad ir prognozuojamas šiųmetinis jų labai negąsdina.

Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

„Pas mus potvyniai būna dažnai, ne išimtis ir šie metai. Mūsų krašte nėra labai daug sniego, dirvožemiai neįšalę, gruntas yra pasiruošęs priimti vandenį. Jei vyraus tokie orai kaip dabar, sniegą leis iš lėto, tai itin didelių bėdų nebus. Kol kas nematau reikalo baimintis. Jei ledai pajudėsi š lėto, tai iš to didelio debesies, ką prognozavo, bus maža lietaus…“– „Valstiečių laikraščiui“ teigė Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.

Šilutės rajono teritorijoje – Nemuno delta, o labiausiai per potvynius nukentėdavo rusniškiai. Kasmet potvynio užliejamas kelias trikdydavo susisiekimą, tačiau pernai pastačius estakadą nebereikia baimintis, jog prireikus veterinarijos gydytojo ar kitokios pagalbos, ji neatvyktų laiku.

„Rusniškiai ūkininkai daugiausiai užsiima gyvulininkyste. Jie gyvena „ant pievų“, ten regioninis parkas, ir jiems kito pasirinkimo nelabai yra. Ūkininkai užgrūdinti potvynių. Problema būdavo esant reikalui (kuomet gyvuliai veršiuojasi ar suserga)išsikviesti gydytoją,bet dabar, kai yra estakada, gali važiuoti kad ir naktį“, – teigė K.Andrijauskas.

Pasak Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininko, užliejamose vietose ūkininkai fermų nestato. Dažniausiai jos stovi ant aukštesnių vietų.

„Užliejamose vietose – pievos, kur ūkininkai gano savo galvijus, šienauja, o jų ūkiniai pastatai – aukštesnėse vietose. Nėra taip, kad žemupyje būtų tvartai sustatyti“, – sakė K.Andrijauskas.

Pašnekovas pasidžiaugė, kad praėjusiais metais Rusnėje buvo tvarkomi ir valomi melioracijos grioviai, polderiai.

„Rusnės dalyje kone visi melioracijos kanalai buvo išvalyti ir ten melioracijos padėtis yra gana nebloga. Jeigu dabar „pareitų“ didžiulis kiekis vandens, jis lengvai išeitų, nes kanalai yra išvalyti. Tačiau kitose Šilutės rajono seniūnijose melioracijos būklė yra prasta, kaip ir visoje Lietuvoje“, – tvirtino K.Andrijauskas.

Bus kuriamas melioracijos fondas

Žemės ūkio gamybos efektyvumą lemia ir sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, 68,14 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 492,6 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 358 tvenkiniai. Šio turto vertė viršija 2 mlrd. eurų.

Melioracijos sistema Lietuvoje tragiškos būklės. Ūkininkai nuolat susiduria su įvairiais nesklandumais. Beveik50 metų tarnaujančių drenažų, kitų melioracijos statinių nusidėvėjimas didžiulis. Nors drenažo sistemos yra nuolat prižiūrimos ir 2019–2020 m. skirta po maždaug 50 mln. eurų, to nepakanka.Skiriant nepakankamą finansavimą, lėšos naudojamos statinių remontui ir priežiūrai, o ne rekonstravimui, dėl ko melioracijos inžinerinių statiniai dėl ilgo tarnavimo kasmet nusidėvi.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, netvaru melioracijos sistemų palaikymui kiekvienais metais skirti po keletą milijonų, kurių nepakanka. Ministro teigimu, tik laiko klausimas, kada turėsime neveikiančią sistemą, todėl spręsti įsisenėjusią melioracijos problemą bandoma sukuriant melioracijos fondą.

Vokietijoje, Olandijoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse tokie fondai yra įsteigti. Vokietijoje Melioracijos fondo mokestį moka net miestų gyventojai. Kaimyninėje Lenkijoje tokį fondą įsteigė susijungę ūkininkai.

Vyriausybės programos priemonių plano projekte yra numatyta atlikti analizę ir pateikti pasiūlymus dėl melioracijos fondo kūrimo. „Valstybės žemės fondui“ yra pavesta surinkti ir išanalizuoti statistinę informaciją apie valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių būklę ir lėšų poreikį blogos būklės statiniams rekonstruoti pagal baseinus, pabaseinius ir kadastrines vietoves.Žemės ūkio ministerija ieško finansinių šaltinių melioracijos fondo sudarymui iš žemės savininkų ir valstybės institucijų įnašų.