Problemos dėl privažiavimo į dirbamus sklypus – žemėtvarkininkų klaidos ir nenoras jų taisyti

Žemėtvarkos skauduliai daugybei ūkininkų ir žemės savininkų iki šiol kelia daug emocijų ir nepatogumų. Daugybę problemų užprogramavo žemėtvarkininkų padarytos klaidos, dėl kurių dabar sakoma, kad šaukštai po pietų, ir jas siūloma spręsti teismuose.

Padidėjo atstumas

Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją kreipęsis Anykščių rajono ūkininkas Marijonas Užkurėlis yra įsitikinęs, kad jo problemos dėl privažiavimo į dirbamus sklypus – žemėtvarkininkų klaidos ir nenoras jų taisyti.

Nuo sklypo iki sklypo 300 metrų ar 7 kilometrai – skirtumas ženklus, jeigu tokiu atstumu kasmet važinėjama sėti, pjauti, prižiūrėti pasėlius, vežioti derlių ir pan. Dėl tokios problemos M.Užkurėlis sakė nervus besigadinantis jau ilgus metus.

„Man nuosavybės teise žemė buvo atmatuota 1998 metais, o 2011 metais privažiavimą atidavė kitam ūkininkui, kuris žemę gavo pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Ir man neliko kelio prie dirbamos žemės sklypo – jį užvertė akmenimis. Nuo vieno sklypo į kitą pervažiuoti būtų vos 300 metrų, o man siūlo daryti apie 7 kilometrų lanką“, – įsisenėjusią problemą išklojo ūkininkas.

Vyras ūkininkauti Anykščių krašte pradėjo prieš 23 metus, iki tol 60 metų gyveno Panevėžyje. „Dvejus metus ūkininkavau po atviru dangumi, sodyba buvo nugriauta, neturėjau technikos. Iš pradžių su tuo kaimynu santykiai buvo geri, galėjau važiuoti tuo keliu, gal ketverius metus viskas buvo gerai, o vėliau prasidėjo“, – pasakojo M.Užkurėlis.

Vargai dėl privažiavimų

Anykštėnas sakė nekart kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT). Jos atstovai tvirtino problemos nematantys, nes ūkininkas sklypą gali pasiekti kitu keliu, o jam atrodo, kad žemėtvarkininkai nenori pripažinti ir taisyti padarytų klaidų.

„Mano skundą grąžino į Anykščius žemėtvarkininkams tirti, taigi tiems, kurie ir pridarė problemų. Kaip tada ištirs? Buvau nuvažiavęs ir į centrinę būstinę Vilniuje. Buvusi Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorė Zita Kvietkienė pasakė, kad turiu važiuoti kitu keliu, kuriuo 7 kilometrai iki sklypo. Paklausiau jos, ar pas mane į Anykščius važiuotų per Daugpilį“, – pašnekesį NŽT prisiminė vyras.

M.Užkurėlis rodė paties surašytus raštus NŽT, kuriuose skundžiasi ir dėl kito probleminio privažiavimo į dirbamą sklypą. Viename skundų jis dėsto, kad buvusioje valstybinėje žemėje matininkė 2010 metų vasarą atmatavo 5 metrų pločio privažiavimo kelią, kuriuo gali naudotis 4 asmenys. Kelias buvo paženklintas riboženkliais, kurių, pasak anykštėno, rudenį neliko. Tie patys kaimynai esą suarė 3 metrus kelio, todėl pravažiuoti liko tik 2 metrai. „Nei prasilenksi, nei su plačiabare technika pravažiuosi. Kai kreipiausi į Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją, šis pasiūlė susitarti tarpusavyje“, – nusivylęs liko ūkininkas.

Dėl privažiavimų besiskundžiantis vyras sakė, kad pernai esą paaiškėjo naujos aplinkybės dėl privažiavimo į vieną jo sklypą. „Buvęs matininkas, dabartinis Troškūnų seniūnas Antanas Jankauskas atsivertęs kompiuterį pasakė, kad privažiavimo kelias priklauso man ir turiu teisę juo naudotis. Tuo nepatikėjęs kreipiausi į Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją Dainų Petrauską, kuris patvirtino, kad privažiavimas yra man nuosavybes teise priklausančioje žemėje. Kai paklausiau, kodėl tada man nuo 2004 metų reikia važinėti aplinkkeliais, vedėjas atsakė, kad galimai įvyko klaida“, – naujų aplinkybių buvo priblokštas ūkininkas.

Vedžioja už nosies?

M.Užkurėlis dabar ūkininkauja kartu su sūnumi Kęstučiu. Jie sukūrė 900 ha augalininkystės ūkį. Pakalbintas Kęstutis sakė, kad nėra linkęs problemų spręsti per spaudą, tačiau patvirtino, kad privažiavimo keliai prie dirbamų sklypų – įsisenėjusi problema. „Ji yra užprogramuota žemėtvarkininkų veiksmų. Kaip gali nepalikti privažiavimo prie dirbamo sklypo? Atidavus kaimynams žemę pagal Valstiečių ūkio įstatymą, privažiavimo teisėtai neliko. Tad nori leidžia, nori – ne“, – situaciją komentavo javų augintojas.

Jis aiškino, kad klaidina dokumentai. „Mums išduotame dokumente ta kelio atkarpa yra pažymėta, o vėliau kitiems išduotuose, kiek teko domėtis, jos nebeliko. Tai kur dingo? Juk tuos dokumentus išduoda žemėtvarkininkai, ne mes patys braižome. Be to, už tos popieriuose nelikusios atkarpos vėl yra pavaizduotas keliukas, tai kaip tą atkartą įveikti – skristi lėktuvu? Jeigu padaryta klaida, galima ištaisyti, juolab kad aplinkui buvo valstybinės žemės, tačiau žemėtvarkininkai purtosi, sako, duokite į tesimą. Bet gi čia jų atsakomybė, kad taip privelta“, – įsitikinęs ūkininkas.

Pasak K.Užkurėlio, dėl pravažiavimo su kaimynu kilo beveik pietietiškas konfliktas. Siekiant to išvengti, važiuojama per kito kaimyno laukus. Jo manymu, viską į vietas turėtų sustatyti žemėtvarkininkai, tuomet ir kaimynų konfliktų būtų išvengta. Jam susidarė įspūdis, kad žemėtvarkininkai juos vedžioja už nosies.

„Vienu atveju jie mums aiškina, kad dokumentuose pažymėtu keliu galima važiuoti. Kitą kartą jau sako pakalbėsiantys su tuo kaimynu, kad leistų pravažiuoti, paskui teigia, jog tai mūsų problema ir reikia susitarti tarpusavyje. Toks kvailinimas darosi“, – aiškumo norėtų ūkininkas.

Jis pridūrė, kad konsultavosi su kitais žemėtvarkininkais, kurie tvirtino, kad pagal Valstiečių ūkio įstatymą atiduotoje žemėje esantis kelias – įterptinis, todėl juo galėtų naudotis. Tačiau Anykščių žemėtvarkininkai aiškina, jog tas kelias nėra įterptinis. „Taip ir kabo problema“, – atsiduso vyras.

Siūlo susitarti

M.Užkurėliui žemę matavęs Troškūnų seniūnas A.Jankauskas prisimena šią istoriją. „Dabar to darbo nedirbu, bet žinau, nes teko dirbti su juo. Ten kaimynai susipykę, nesusitaria, tada kalti lieka ir matininkai, ir žemėtvarkininkai. Ginčijamasi, o darbas neina: reikėtų sutvarkyti, atlikti tikslius geodezinius matavimus, „išimti“ tą kelią, kad būtų arčiau privažiuoti. Kiek žinau, tas kaimynas atlieka geodezinius matavimus, galbūt problema bus išspręsta“, – sakė buvęs matininkas.

Jis prisiminė laikus, kai žemė buvo matuojama sieksniais, paskui juostomis, todėl ir klaidų galėjo pasitaikyti. „Ūkininkas kaltina ir mane, kad patraukiau kelis metrus, nepalikau kelio. Gal ir mano klaida. Seniai tai buvo, negaliu pasakyti. Juk ir matavome kitaip. Dabar atliekami tikslesni geodeziniai matavimai. Reikia susėdus tartis“, – išeitį siūlė seniūnas.

Nemato galimybių

NŽT Anykščių skyriaus vedėjas D.Petrauskas „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kodėl Užkurėliai savo dirbamų laukų negali pasiekti trumpesniu keliu. „Dabar ten privati žemė, kur buvo atlikti pirminiai matavimai pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Tada nebuvo sąvokos „servitutinis“ – kelio servitutas nebuvo nustatytas. O dabar be savininko sutikimo neturime teisės įrašyti servituto, jie pykstasi tarpusavyje. Kai projektavome sklypą, kurį naudoja Užkurėlis, privažiavimą numatėme ten, kur galėjome“, – teigė jis.

D.Petrauskas sakė suprantantis, kad ūkininkams nepatogu didesniu atstumu važiuoti į laukus, tačiau tvirtino nematantis galimybių, kaip tai išspręsti. „Nėra galimybės įrašyti servitutą be privačios žemės savininko sutikimo. Tokių problemų daug. Ir teismų yra – bylos pralaimimos. Servitutas gali būti nustatytas tik šalių susitarimu arba teismine tvarka. Kadangi yra kitas kad ir tolimesnis privažiavimas, teisme turbūt sunkiai priimtų tokį sprendimą, nebent matytų abiem pusėms priimtiną kompensaciją. Būtų geriausia, jei kaimynai susitartų dėl servituto ir tai patvirtintų notarine sutartimi“, – aiškino NŽT Anykščių skyriaus vedėjas.

Pasiteiravus dėl M.Užkurėlio rašte nurodytų naujų aplinkybių, D.Petrauskas teigė tokio pašnekesio neprisimenantis. „Žmogus turbūt kažką supainiojo, negalėjau jam taip pasakyti“, – tepasakė žemėtvarkininkas.

Seniai skundžiasi

Aušrinė Lisauskienė, Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė

Jūsų minimas pilietis dar nuo 2008 metų skundžiasi, kad jam nepatogu privažiuoti prie savo žemės sklypo, pageidauja važiuoti artimesniu ir jam tinkamesniu keliu per privačius sklypus, kuriuose nėra servituto. Taip pat skundžiasi dėl kaimyno veiksmų: teigia, kad jis trukdo pravažiuoti iki žemės sklypo, išaria ir užsėja bendrojo naudojimo kelią, naikina riboženklius.

Nacionalinės žemės tarnyba 2011 metais raštu paaiškino, kad jis turi galimybę privažiuoti iki savo sklypo nebūtinai per jo pageidaujamą kaimyno sklypą, bet ir kitus privačius sklypus, kuriuose nustatytas kelio servitutas.

Ūkininkas 2019 metais pateikė dar vieną skundą dėl privažiavimo. Šiame skunde nurodė, kad kaimynas galimai suarė bendrojo naudojimo kelio dalį, esančią tarp minėto kaimyno ir kito asmens nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, sunaikino riboženklius. Anykščių skyrius 2019 metų spalio 28 d., dalyvaujant pačiam ūkininkui, patikrino skunde nurodytas aplinkybes vietoje ir nustatė, kad jo nurodyta bendrojo naudojimo kelio dalis, per kurią jis nori važiuoti, ir pats kelias nėra užtvertas, juo galima pravažiuoti. Anykščių skyrius 2020-ųjų sausio 31 d. pakartotinai patikrino situaciją vietoje ir nustatė, kad bendrojo naudojimo keliu netrukdoma naudotis.

Apibendrindami informuojame, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas projektuoti privažiavimų prie žemės sklypų piliečių pageidaujamoje vietoje. Taigi, pagal teisės aktus piliečiui yra sudaryta galimybė naudotis žemės sklypu pagal paskirtį ir privažiuoti prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo.