Bendrovės nuotr.

Lietuvos grūdų eksportuotojai jau siunčia nedidelę bandomąją grūdų partiją į Kiniją, kuri po ilgų pastangų šiemet lietuviškiems kviečiams atvėrė vartus. Kai kurie eksportuotojai dar šį rudenį viliasi į šią augančią milžinišką rinką išvežti daugiau grūdų, kiti santūriau vertina naujas galimybes ir didesnės eksporto apimties tikisi ateityje. Nors Kinijos rinka labai geidžiama, kartu ji ir sudėtinga – neretai pasitaiko nesąžiningų kinų partnerių, kurie neatsiskaito ar pasisavina prekės ženklą.

Siunčia bandomąją partiją

Šiemet grūdų supirkėjai itin giria kviečių kokybę. Tokių, sako, pavyzdžiui, į Saudo Arabiją – vieną pagrindinių grūdų eksporto rinkų – neekonomiška vežti, nes čia pakanka vidutinės kokybės kviečių. Gal aukštos kokybės derliaus augintojus ir supirkėjus šiuo atveju išgelbėtų visų eksportuotojų taip geidžiama Kinija, šiemet balandį lietuviškiems kviečiams atvėrusi savo didžiulę rinką? Ši didžiausia žemės ūkio žaliavų importuotoja kaip mat „suvalgytų“ visą Lietuvos derliaus perteklių – apie 4 mln. tonų kasmet eksportuojamų grūdų, rapsų bei ankštinių kultūrų.

Grūdų eksportuotojai nesitiki, kad eksportas į šią šalį eis kaip per sviestą, tačiau su šia augančia didžiule rinka sieja nemažai vilčių. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) vadovė Dalia Ruščiauskienė tvirtino, kad nedidelė bandomoji keliasdešimties tonų kviečių partija jau siunčiama į Kiniją. Po to ir paaiškės, ar užsakovai bus patenkinti grūdais. Kviečius pakrovė viena Lietuvos eksportuotojų įmonė.

„Bandomieji kviečiai siunčiami į įmonę, kuri priklauso didelei grupei. Kai bus aišku, kaip tiko pirmieji grūdai, kokie atsiliepimai, tada bus galima svarstyti apie eksporto perspektyvas.

Leidimas eksportuoti – dar ne viskas. Daug yra rinkų, kur galime eksportuoti, bet vienur vežame, kitur – ne. Eksportuojama ten, kur galima konkuruoti ir palankiai parduoti“, – sakė LGPA vadovė.

Kinijos rinkai reikia geros kokybės kviečių, ir Lietuvos augintojai gali tokių pasiūlyti. „Iš tikrųjų dėl Kinijos rinkos turime daug vilčių, juk ne veltui daug metų dirbta, kad į šią rinką patektume. Turime gerų grūdų, šiemet kviečių kokybė puiki, turėsime ir eksportui, ir vietos gamybai.

Dėl vieno ar kito rodiklio, pavyzdžiui, smulkesnių grūdų, kritimo skaičiaus, kai kurie kviečiai patenka į žemesnę klasę, bet baltymų kiekio ir glitimo atžvilgiu šie metai tikrai geri“, – teigė D.Ruščiauskienė.

Domisi aukščiausios kokybės kviečiais

Bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas patvirtino, kad Kinija domisi lietuviškais aukščiausios kokybės kviečiais, ir pridūrė, kad vien leidimo eksportui plėtoti nepakanka. Pasak jo, šiuo metu „Agrokoncerno grūdai“ dar atlieka paruošiamuosius darbus – į Kiniją yra išsiųsti naujo derliaus įvairios kokybės kviečių pavyzdžiai.

karolis_simas

„Į Kiniją konteineriuose jau keliauja bandomoji partija, skirta šios šalies bendrovių malūnams. Jei bandomųjų kviečių kokybė tiks, tikėtina, kad „Agrokoncerno grūdai“ dar šių metų derliaus kviečius eksportuos į Kiniją. Jei lietuviškų grūdų kokybė pasirodys tinkama, galima tikėtis didelių užsakymų ir didelių eksporto apimčių. Tačiau konkuruoti didžiulėje Kinijos rinkoje tikrai sudėtinga. Kad pasiektume gerų rezultatų, turi palankiai susiklostyti nemažai įvairių aplinkybių“, – teigė K.Šimas.

Jis pastebėjo, kad Lietuvoje šių metų derliaus kokybė yra itin aukšta, ir nors įvairiuose Lietuvos regionuose situacija skiriasi, iš esmės šių metų javų derlingumas gali būti laikomas vidutinišku.

Stačia galva neneria

Bendrovės „Scandagra“ grūdų prekybos vadovas Gerardas Brazaitis sakė, kad kol kas į Kinijos rinką įmonė žiūri realistiškai ar net rezervuotai ir ten stačia galva neneria. „Ta didžiulė rinka yra specifinė ir mums nėra žinoma, todėl kol kas daugiau vyksta žvalgybos darbai, kalbamės su žmonėmis, kurie ten turi daugiau patirties. Negalėčiau teigti ir netikėčiau, kad šiais metais į Kiniją pasipils eksportas. Žinome, kad siunčiama bandomoji partija, bet procesas nebus greitas. Be to, yra rizikos, kad krovinys gali užstrigti ir ilgam bus užšaldytos lėšos“, – naujas kviečių eksporto galimybes atsargiai vertino grūdus eksportuojančios bendrovės atstovas.

G.Brazaitis svarstė, kad jeigu viskas klostysis sėkmingai, tam tikro grūdų eksporto proveržio į Kiniją galbūt galima bus tikėtis po metų kitų. „Kinija – didžiulė valstybė. Žinodami, kad jie dideli, kinai išrankūs ir atsargūs, todėl greito rezultato nėra ko tikėtis“, – pridūrė jis.

Pasak „Scandagros“ grūdų prekybos vadovo, Kinijos rinka potenciali priimti įvairios kokybės maistinius kviečius, tačiau daugiau konkretumo bus, kai paaiškės pirmieji rezultatai.

Aukšta kokybė – nauji iššūkiai

Lietuvos grūdininkai išaugina aukštos kokybės kviečių, pastaraisiais metais tam įtakos turi ir gamtinės sąlygos. „Grūdų kokybė pagerėjo ir dėl to atsiranda rūpesčių, kur juos tinkamai parduoti. Mes stengiamės apie tai kalbėti ir su javų augintojais, tačiau jie sako, kad specialiai aukščiausios kokybės kviečių neaugina, jie tokie užauga. Tokius kviečius galime vežti į Saudo Arabiją, bet ten gauti kokią nors premiją už geresnę kokybę nėra galimybių, jiems reikia to, ko reikia. Jeigu mes ten pristatysime geresnės kokybės grūdus, jie turbūt apsidžiaugs, bet papildomai nemokės“, – grūdų rinkos niuansus aiškino G.Brazaitis.

Aukšto baltymingumo kviečius eksportuotojai tradiciškai orientuos į Pietų Europos šalis – Ispaniją, Portugaliją, tačiau ten galima išvežti ribotą kiekį.

Kooperatyvas neeksportuos

Leidimą eksportuoti kviečius į Kiniją gavo visos LGPA narės – 26 įmonės, tačiau toli gražu ne visos tuo pasinaudos. „Buvo tokia galimybė, kad asociacijos nariai būtų įtraukti į Kinijos importuotojų sąrašą, tai ją ir išnaudojome, nes kito tokio karto gali ir nebūti. Bet grūdus veš, matyt, tik pagrindiniai eksportuotojai“, – sakė D.Ruščiauskienė. 

Tarp leidimą eksportuoti į Kiniją gavusių įmonių – ir ūkininkų kooperatyvas „Joniškio aruodas“. Grūdininkų kooperatyvo generalinė direktorė Jurita Zubauskienė palankiai vertino atsivėrusias naujas kviečių eksporto galimybes, bet pastebėjo, kad ūkininkai nesitiki greitos tiesioginės naudos.

Jurita Zubauskienė

Jurita Zubauskienė

„Esame asociacijos narys, tad ir patekome į šį sąrašą, nors kooperatyvas neketina eksportuoti. Tačiau mes džiaugiamės, kad atsirado dar viena didžiulė rinka grūdams realizuoti. Juk kuo daugiau rinkų, tuo daugiau galimybių ūkininkams parduoti savo derlių už geresnę kainą. Dabar grūdų pasiūla didžiulė, vis daugiau jų užauginama Rusijoje, Ukrainoje, konkuruoti ir palaikyti geras kainas darosi vis sunkiau“, – tvirtino kooperatyvo „Joniškio aruodas“ vadovė.

Šiemet kooperatyvo aruodai galėjo būti pilnesni, tačiau ūkininkų derlių paveikė nepalankios gamtinės sąlygos. Žieminiai pasėliai, kurie pavasarį žadėjo didelį derlių, nukentėjo nuo sausros. „Derliai nebus didesni nei pernykščiai. Pavyzdžiui, pernai žieminių kviečių vidurkis buvo nuo 6,5 iki 7 t, o šiemet, kiek girdisi iš javų augintojų (aišku, tai negalutiniai rezultatai), kūlė nuo 6 iki 6,5 t. Ir kainos šiemet mažesnės, bet jos nulemtos pasaulinio derliaus. Pernai kviečių derlius buvo mažesnis ir Rusijoje, ir JAV, ir Europoje. O šiemet visur derlius geresnis, o kai pasiūla didesnė, kainos krenta“, – aiškino J.Zubauskienė.

Nesąžiningų partnerių rizika

Kristina Mineikienė, Lietuvos žemės ūkio atašė Kinijoje

Dar sunku pasakyti, ar mūsų grūdų eksportuotojus lydės sėkmė Kinijos rinkoje. Tai priklauso nuo daugelio faktorių. Norisi tikėti, kad aukštesnės kokybės kviečiai ras savo paklausą, į tai ir orientuojamės. Pavyzdžiui, miežių atžvilgiu kinams gerai žinoma Danija, jie labai patenkinti grūdų kokybe. Tad labai tikiuosi, kad kokybė bus ir Lietuvos prekės ženklas.

Statistika rodo, kad beveik pusę užaugintų grūdų eksportuojame. Kaip persiskirstys kviečių eksportas atsivėrus Kinijos rinkai, aiškiau matysime po 2020 metų. Siunčiama bandomoji kviečių partija, matyt, ir parodys, ko galime tikėtis.

Kita javų rūšis, dėl kurios Lietuva pradės procedūras su atsakingomis kinų institucijomis, – miežiai. Lietuvių įmones dominantis miltų, jų mišinių, įvairių kruopų, grikių eksportas taip pat reikalauja atskirų leidimų.

Nors Kinijos rinka patraukli, kartu ji ir sudėtinga dėl verslo ypatumų, vartojimo įpročių; neretai pasitaiko nesąžiningų kinų partnerių tiek atsiskaitymo klausimais, tiek dėl prekės ženklo pasisavinimo.

Reikia rinkų kokybiškiems grūdams

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Dainius Kižauskas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas

Jeigu grūdų eksportuotojams pavyks įsiterpti į Kinijos rinką, augintojams atsiras daugiau šansų įvairiems regionams pasiūlyti derlių. Iki šiol grūdai keliavo į Europą, Afrikos šalis, Vidurinę Aziją. Tikimės, kad naujajai rinkai, kuri mums buvo nepasiekiama, reikės aukštesnės kokybės grūdų.

Mūsų javų augintojams būtų patrauklu ir naudinga, jeigu atsivertų vartai aukštesnės kokybės grūdams. Dabar rinkoje daugiausia vadinamųjų bazinių, antros klasės 12,5 proc. baltymingumo kviečių. Tokių vidutinės kokybės kviečių vis daugiau tiekia Rusija, Ukraina, čia vis plačiau taikomos aukštesnės technologijos, didėja derlingumai, gerėja grūdų kokybė. Jie parduoda už mažesnę kainą, ir tai mums turi įtakos. Ir mes verčiami pigiau parduoti grūdus arba turime ieškoti kitų rinkų. Bet kam mums konkuruoti su vidutine kokybe, jeigu galime išauginti aukštesnės kokybės grūdus. Jei Kinija taptų tikslinė rinka tokiems grūdams, būtų didelė paspirtis.

Patiems kooperatyvams nereikia svajoti apie eksportą, nes tai rizikinga veikla. Su rizikomis ir atsakomybe susiduria ir eksporto įmonės, tačiau vykdant įsipareigojimus jos gali lanksčiau elgtis. Eksportuotojai, siekdami įvykdyti kontraktus, gali pasitelkti užsienio partnerius, kitur pirkti grūdų ir pan. O mūsų augintojai gali prekiauti tik savo išaugintais grūdais. Mums naudingiau būtų galvoti, kaip iš grūdų sukurti didesnę pridėtinę vertę, juos perdirbti. O eksportuotojai mūsų produktus galėtų išvežti į kitas rinkas. Kiekvienas turi dirbti darbą, kurį geriausiai išmano.