Biržų ir Pasvalio rajonų žemdirbiams šie metai gali pažerti staigmenų. Geologai perspėja, kad karstiniame regione pavasarį gali atsiverti daugiau naujų didelių smegduobių. O valdininkai reglamentais nori sutramdyti žemės aktyvumą ir siaurina nepalankių ūkininkauti vietovių teritoriją.

Susidarė rekordinės tuštumos

Legendomis apipintomis smegduobėmis nusėtas unikalus Šiaurės Lietuvos kraštovaizdis vilioja turistus, tačiau vietos gyventojai dėl šių įgriuvų neretai patiria nuostolių ir papildomų vargų. Karstinės įgriuvos pasiglemžia medžius ir pasėlius, sugriauna pastatus, suluošina gyvulius. Dėl karstinių reiškinių yra apribota žemdirbystė, todėl jie kaip reikiant įsipykę ne vienam žemdirbiui.

Šiemet gamta gali pažerti daugiau tokių staigmenų. Lietuvos geologų tarnyba (LGT) prognozuoja, kad pavasarį karstiniame regione gali aktyviau judėti žemė ir atsiverti naujų didelių smegduobių. Tad ūkininkams reikės būti labai apdairiems, kad su šiuolaikiškais traktoriais ir padargais nenugarmėtų į staiga atsivėrusią duobę.

Mokslininkai jau kelis dešimtmečius stebi ištirpusio ir išplauto iš žemės gelmių sluoksnių gipso kiekio pokyčius. LGT pranešė, kad per visą stebėjimų nuo 1963-ųjų laikotarpį pernai nustatytas rekordinis gipso ištirpimo intensyvumas – viename kvadratiniame kilometre požemyje susidarė 284 kubiniai metrai tuštumų. Anot geologų, gipso ištirpimo intensyvumas 2017-aisiais buvo net 54 proc. didesnis nei 1963–1979 m. laikotarpiu.

Išmetė penkias seniūnijas

Tokios prognozės rėžia ausį ūkininkams. Dirbamuose laukuose atsivėrusi smegduobė – nepavydėtina dovanėlė. Visos jos yra saugomos, užpilamos tik tos, kurios kelia pavojų gyventojams ir eismui. Aplink smegduobes turi būti paliktos nuo kelių iki keliolikos ar dar daugiau metrų apsauginės juostos. Karstinių reiškinių laukuose yra ribojamas trąšų, cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimas. Taigi turistams patrauklūs reiškiniai pančioja vietos žemdirbių rankas.

Negana to, karstinių reiškinių krašte ūkininkaujantiems biržiečiams ir pasvaliečiams staigmenų pateikė ir valdininkai – perbraižė mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį, dėl kurio jau keletą metų virė ir vis dar tebeverda aistros.

Karstinių reiškinių krašte ūkininkaujantiems biržiečiams ir pasvaliečiams staigmenų pateikė ir valdininkai - perbraižė mažiau palankų ūkininkauti vietovių žemėlapį. Redakcijos nuotr.

Didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo ypatumai nuo 2018 m. turi būti paremti bendra metodika, privaloma visoms ES šalims narėms. Ją pritaikius pakoreguotas Lietuvos mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapis. Deja, ne žemdirbių naudai. Nukentėję jaučiasi ir karstinio regiono ūkininkai. Tiesa, naujasis žemėlapis dar nėra patvirtintas, siūloma jį tobulinti, tačiau didesnių pokyčių tikėtis neverta.

Pasvalio ir Biržų rajonuose iš anksčiau į nepalankių ūkininkauti vietovių sąrašą įtrauktų 12 seniūnijų numatyta palikti tik 7, o remiamą intensyvaus karsto zonos plotą planuojama sumažinti nuo maždaug 101 tūkst. iki 66 tūkst. hektarų.

Smegduobių krašto ūkininkams, dirbantiems iki 100 hektarų žemės, skiriama 44 eurų kompensacinė išmoka už hektarą. Dirbant daugiau žemės, ji palaipsniui mažinama. Jeigu dirbama per 500 hektarų, ši išmoka sumažėja iki 25 eurų.

Numatyta, kad tų seniūnijų, kurios nebus įtrauktos į naują žemėlapį, žemdirbiai sulauks paguodos prizo – pereinamuoju laikotarpiu (2018–2019 m.) jiems bus mokamos 25 eurų už hektarą kompensacinės išmokos.

Visiems staigmena

Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Sabienė sakė, kad tokie pokyčiai tiek rajono ūkininkams, tiek savivaldybės darbuotojams buvo staigmena.

„Aišku, ūkininkai labai nepatenkinti ir yra pasipiktinę, nors, tiesą sakant, dar tik nedaugelis žino šią naujieną. Mes patys apie tai išgirdome tik seminare, kur buvo pristatytas jau parengtas naujas žemėlapis. Kaip išsiaiškinome, jį rengiant vadovautasi dar 1990–1991 metais atliktais žemės vertinimo rodikliais, tik pritaikyta kitokia metodika. Tokiu atveju turėjo būti atlikti nauji žemės tyrimai“, – aiškino ji.

Naujas mažiau palankių ūkininkauti vietovių modelis, anot A.Sabienės, diskriminuoja į jį nepatekusių seniūnijų žemdirbius. „Pavyzdžiui, Daujėnų seniūnijoje prastos žemės, tačiau ji išbraukta iš sąrašo, o štai Pasvalio miesto seniūnija palikta, nors vienas jos kraštas – karstinis, o kitas labai derlingas“, – teigė Pasvalio rajono savivaldybės administracijos atstovė.

Neskanus kokteilis

Biržų rajono žemdirbių asociacijos vadovo Kęstučio Armono manymu, nauja visai ES taikoma nepalankių ūkininkauti vietovių išskyrimo metodika yra netinkama ir nelogiška, nes suplakus skirtingas šalis ir skirtingus regionus išeina neskanus kokteilis. Valdininkams gal taip ir patogiau, bet ūkininkams – vieni vargai.

Širvėnos seniūnijoje, kurioje saugoma bene įdomiausia smegduobė – legendomis apipinta garsioji Karvės ola, ūkininkaujantis vyras svarstė, kad mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį reikėjo braižyti ne pagal seniūnijas, o pagal kadastrines vietoves. Tokiu atveju kiltų mažiau nesusipratimų.

Kęstutis Armonas

Štai vienoje Biržų rajono Parovėjos seniūnijos dalyje vyksta gana intensyvūs karstiniai reiškiniai, yra daug smegduobių, tačiau ši dalis nesudaro daugiau nei 25 proc. seniūnijos teritorijos, todėl seniūnija išbraukta iš vietovių, kur yra specifinių kliūčių, sąrašo.

„Ūkininkai patiria nepatogumų, taikosi su visokiais apribojimais, netenka nemažai žemės ploto, tačiau turi mokėti visus reikiamus mokesčius, nesvarbu, kad dalies žemės dirbti negali. Kai kur žmonės negali nei arti laukų, nei ganyti gyvulių, jiems leidžiama tik pievas prižiūrėti. Gerai, kad aplinkosaugininkai stipriai nepersekioja, kitaip iš viso karstiniame regione būtų sunku ūkininkauti“, – sakė K.Armonas.

Atsižvelgiant į ekologinio pažeidžiamumo kriterijus – karstinių procesų aktyvumą, įgriuvų tankumą bei kt., – intensyvaus karsto zona suskirstyta į keturias žemės grupes. Daugiausia draudimų turi laikytis ketvirtos grupės žemėje dirbantys ūkininkai.

Nevalia arti ir sėti

Biržų rajone, Kirkilų kaime, kur kone visos sodybos išduobėtos, o šalia tyvuliuoja unikalūs Kirkilų karstiniai ežerėliai, gyvenantis ūkininkas Laimontas Griciūnas puikiai žino, ką reiškia ūkininkauti smegduobių nusėtame krašte. Jo apie 400 hektarų augalininkystės ūkis yra išsibarstęs skirtingo karstinių reiškinių intensyvumo laukuose.

„Vienur – duobė prie duobės, kitur – jų mažiau. Ten, kur smegduobių daug, ūkininkauti neįmanoma ir net nevalia – privaloma jas tik saugoti ir pievas prižiūrėti. Už tai skiriamos kompensacinės išmokos, tačiau nežinia, kaip bus šiemet. Kai kurios Biržų rajono seniūnijos neteks buvusio statuso, tad kompensacinių išmokų gali nebelikti“, – teigė ūkininkas.

Susiaurinus smegduobių krašto teritoriją, plėtoti žemdirbystę čia netaps lengviau. Anot K.Griciūno, po dirbamus laukus išsibarsčiusios įgriuvos sudaro kliūčių ariant, sėjant, prižiūrint pasėlius ir juos dorojant, taigi patiriama daugiau sąnaudų. Be to, suklydusius žemdirbius aplinkosaugininkai auklėja baudomis.

„Smegduobių laukuose vis daugėja, prieš dvejus metus Kalėdų išvakarėse mano lauke atsivėrė nauja įgriūva. Kalbama, kad patvirtinus naują žemėlapį bus griežtinami reikalavimai. Jeigu iš tikrųjų to sulauksime, ūkininkauti bus dar sunkiau“, – dėl ateities susirūpinęs biržietis.

Kertasi su realybe

Benjaminas Dagys, Biržų regioninio parko vyriausiasis specialistas

2017-aisiais mes užfiksavome 9 naujas smegduobes – mažiau nei ankstesniais metais. Nuo 2008 metų, kai atėjau dirbti į Biržų regioninį parką, karstiniai reiškiniai buvo aktyviausi 2010-aisiais – tais metais užfiksavome apie dvidešimt smegduobių. Paprastai kasmet randame po 13–15 naujų įgriuvų. Žiūrėsime, kas bus šiemet. Geologų prognozės nelinksmos, geriau būtų, kad smegduobių atsirastų toliau nuo namų ir sklypų. Štai pernai Drąseikių kaime žemė įgriuvo prie pat pastatų. Teko ją užpilti, kad nekiltų pavojus žmonėms ir jų turtui.

Lietingi orai turi įtakos karstiniams reiškiniams. Kuo daugiau iš viršaus tenka gėlo vandens, tuo agresyviau yra tirpdomi gipso klodai. Aišku, nebūtinai gipsas ištirpsta vienoje vietoje ir suformuoja didelę tuštumą. Gali atsirasti ir daug mažesnių tuštumų.

Kasmet mažiausiai du kartus apvažiuojame ir tikriname teritoriją. Ūkininkus, kurie nesilaiko reikalavimų, išaria apsaugines juostas, šiukšlina smegduobes, galime bausti. Tiesa, pernai nieko nenubaudėme. Baudas skiria ir aplinkosaugininkai. Iš tikrųjų pažeidimų nedaugėja, žmonės žino reikalavimus ir jų paiso.

Kita vertus, yra neaiškumų dėl teisės aktų. 1992 metais patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose yra nustatyti žemdirbystės ribojimai aktyvaus karsto zonoje. Jose nurodyta, kad aplink įgriuvą turi būti paliekama ne siauresnė kaip 25 metrų juosta. 2006-aisiais Vyriausybės nutarimu šios apsauginės juostos buvo susiaurintos iki 5 ir 10 metrų. Tačiau prieš dvejus metus pakeitus šį nutarimą stebuklingai pradingo nuostata dėl šių ribojimų. Taigi dabar reikia vadovautis ankstesniu teisės aktu, kur nustatyta 25 metrų apsauginė juosta.

Įsivaizduokime, ką tokie reikalavimai reiškia, kai smegduobė atsiranda kelių hektarų ar dar mažesniame sklype. Tai kertasi su realybe.

Pakoregavo į gerą pusę

Danutė Karalevičienė, Lietuvos nenašių žemių naudotojų asociacijos pirmininkė

Svarbiausia, kad naujas žemėlapis atspindėtų realybę – pirmiausia į jį turi būti įtrauktos visos nederlingiausios žemės. O jeigu iš jo išbrauktos seniūnijos, kur žemės našumas siekia apie 40 balų, ne bėda.

Dabar šis žemėlapis yra pakoreguotas į gerą pusę. Anksčiau net 22 nenašių žemių seniūnijos buvo paliktos už borto. Dabartinis žemės ūkio ministras 20 jų grąžino į žemėlapį, bet dar dvi Vilkaviškio rajono seniūnijos, kur žemės našumo balas siekia iki 32, į mažiau palankių ūkininkauti vietovių sąrašą nepatenka.

Naujasis žemėlapis dar nepatvirtintas. Jeigu ir bus patvirtintas, norime, kad būtų sudarytas pagrindas per šiuos metus jį patikslinti. Būtų sąžininga, kad vidutinio žemės našumo balo riba būtų pakelta nuo dabar užfiksuotų 34 iki 36.

Diskutuojant dėl naujojo mažiau palankių ūkininkauti vietovių modelio karstinio regiono ūkininkai ar jų asociacijos nebuvo aktyvūs, pastabų neišsakė. Dabar lyg ir pasigirsta nepasitenkinimo, kad jie gali būti nuskriausti. Vertinat pagal žemių našumo balą, tuose kraštuose žemės yra derlingos. Aišku, ten yra tam tikri apribojimai, nepalankūs ūkininkams. Bet lyginant jų derlių su gaunamu nenašiose žemėse, skirtumas yra didelis.