Gręžinių vandens normų kaime klausimas nuolat kelia aistras. Šįkart Seime svarstomos Žemės gelmių įstatymo pataisos, kuriose siūloma leisti miestelių ir kaimų gyventojams, naudojantiems požeminį vandenį iš gręžinių, jo nemokamai išgauti ir naudoti 50 kub. m per parą. Dabar leidžiama norma – 10 kub. m gėlo požeminio vandens. Nemažai kaimų bendruomenių pagal savo jėgas ir supratimą rūpinosi gręžiniais, neleido jiems sugriūti, kad gyventojai turėtų geriamojo vandens. Nors gręžiniai net nėra jų nuosavybė, bendruomenės gauna didžiules baudas, kad neturėdamos leidimo išgavo nenustatytą kiekį vandens.

Tapo įkaitėmis

Lietuvoje yra apie 70 neįteisintų gręžinių-vandenviečių, kurias naudoja kaimų bendruomenės. Savivaldybės dažniausiai nenori jų perimti, nes jos neįteisintos, o tai padaryti brangiai kainuotų.

„Kaimų bendruomenės labai laukia šių įstatymo pataisų, nes dabartinė situacija tiesiog absurdiška. Yra kaimų bendruomenių, kurios rūpinasi gręžiniais, nors jie bendruomenėms nepriklauso ir tuo labiau nėra pirmininkų nuosavybė. Šie niekur įstatymiškai ir teisiškai nėra įpareigoti rūpintis gręžiniais, bet daro tai iš geros valios, kad kaimo bendruomenės žmonės turėtų geriamojo vandens. Dėl vandens naudojimo perviršio, kad neturi licencijos, yra baudžiamos bendruomenės – bauda skiriama jai kaip organizacijai, jos pirmininkei, ir jei bendruomenė yra paskyrusi žmogų, kuris atsakingas dėl kokių nors kranelių pasukiojimų, baudžiamas ir jis. Jie gauna didžiules baudas – per visus tris susidaro porą tūkstančių eurų siekiančios baudos. Ar tikrai tie žmonės kalti?“ – „Ūkininko patarėjo“ klausė Lietuvos kaimų bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė.

Pasak Žemės gelmių įstatymo pataisas pateikusio parlamentaro Viktoro Rinkevičiaus, kažkada privatizuoti vandens tiekimo įrenginiai buvo pastatyti prieš 40–50 metų ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, jų nėra kam modernizuoti, renovuoti. Tam lėšų neskiria ir valstybė. Todėl, padidinus leistiną naudoti vandens kiekį, nereikėtų gauti naujo leidimo žemės gelmių ištekliams naudoti.

Įsipareigojimai ES ir taršos grėsmė

Vieni parlamentarai pritaria Žemės gelmių įstatymo pataisoms ir mano, kad jos būtų naudingos kaimo gyventojams, neturintiems lėšų seniems gręžiniams atnaujinti, kiti Seimo nariai įtaria, kad naudos iš to turės stambieji ūkininkai. Taip mano ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas, bet labiausiai jis akcentuoja, jog tai visų pirma – aplinkosauginis klausimas.

„Europos Sąjungos (ES) šalyse turi būti nustatomos požeminių vandens išteklių naudojimo sąlygos ir išgavimo kiekiai. ES reikalauja ir mes esame įsipareigoję, kad, iš vandenvietės paimant daugiau negu 10 kubinių metrų vandens per parą, privaloma turėti leidimą. Viena vertus, yra įsipareigojimų ES, bet, kita vertus, ir pačiai Lietuvai yra labai svarbus saugumas, kad eksploatuojami gręžiniai būtų tvarkingi, licencijuoti, nes su kiekvienu gręžiniu atsiranda potenciali grėsmė užteršti požeminį vandenį“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė S. Gentvilas.

Parlamentaras pripažįsta, kad gauti leidimą naudoti gręžinius, požeminio vandens išteklius labai sudėtinga ir brangiai kainuoja. „Tokia didelė biurokratija sunkiai įveikiama eiliniams gyventojams. Kai gyventojai yra „paveldėję“ kolektyvinius vandentiekio tinklus, turi po kelis metrus gręžinio vamzdžio, dokumentai pamesti, jie yra baudžiami, kad be leidimo išgauna didelius kiekius vandens. Yra savivaldybių, kurios nenori perimti iš gyventojų šių gręžinių ir vandentiekių tinklų“, – tvirtino parlamentaras S. Gentvilas.

Gyventojai laukia permainų

Į Lietuvos kaimų bendruomenių sąjungos pirmininkę V. Šetkienę kreipėsi kaimų bendruomenės iš įvairių rajonų, susiduriančių su minėtomis problemomis. „Kai kurios savivaldybės perimti gręžinių nenori, bendruomenės nėra gręžinių šeimininkės, bet kažkodėl yra baudžiamos. Taip nutiko ir Biržų rajono Šukionių kaimo bendruomenei, kuri savo jėgomis prižiūrėjo dar nuo sovietmečio esančią vandens tiekimo sistemą. Ji aplinkosaugininkų buvo nubausta didelėmis baudomis“, – teigė V. Šetkienė.

Šukionių kaimo bendruomenė buvo nubausta, nes, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo arba leidimui prilygstančio nustatyta tvarka užregistruoto paso, eksploatavo kaime esantį vandens gręžinį ir išgavo tiksliai nenustatytą kiekį vandens, tuo pažeisdama žemės gelmių įstatymą. Leidimo bendruomenei gauti gal net neįmanoma, nes dalis gręžinio šeimininkų – pajininkai – yra mirę, jų vaikai emigravę, kiti patys nežinia kokiose kitose šalyse gyvena.

Seimo narys S. Gentvilas mano, kad gyventojams reikia padėti išspręsti dėl gręžinių, požeminio vandens naudojimo kylančias problemas. „Kitą savaitę Seimo aplinkos apsaugos komitete šiuos klausimus svarstysime su Savivaldybių asociacija, Vandentiekio įmonių asociacija, Geologijos tarnyba. Sovietinis paveldas turi būti sutvarkytas ir modernizuotas“, – sakė S. Gentvilas.

Žemės gelmių įstatymo pataisą, kurią parengė V. Rinkevičius, Seimas priėmė svarstyti praėjusią savaitę, Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 25-ąją.

Violeta GUSTAITYTĖ