Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kontrolierių neišvengia jau ir mirusieji

Tie, kurie nečiusto artimųjų amžinojo poilsio vietos, o žvakę uždega tik per Vėlines ir galbūt ne kasmet, rizikuoja netekti kapų. Dvejus metus neprižiūrėta kapavietė gali būti perduota svetimiems. Kai kurios savivaldybės jau šiemet patvirtins neprižiūrimomis pripažintų kapaviečių sąrašus. Tautotyrininkai mano, kad įtvirtinta tokia itin pragamtiška tvarka turės neigiamų padarinių kultūriniu ir istoriniu požiūriais – jaunąją kartą skatins greičiau nutraukti saitus su protėviais ir gimtine.

Tikrina triskart per metus

Prieš porą metų Vyriausybei sugriežtinus kapinių tvarkymo taisykles, savivaldybių darbuotojai tapo kapaviečių priežiūros cerberiais. Savivaldybės įpareigotos atidžiai stebėti ir registruoti neprižiūrimus kapus ir apie juos viešinti informaciją internete. Dvejus metus savivaldybių sudarytos komisijos vaikščiojo po kapines, ieškojo apleistų kapaviečių, jas fiksavo. Neprižiūrimas kapavietes jie turėjo aplankyti ne mažiau kaip tris kartus per metus, ir dabar nuspręs, kokias kapavietes pripažinti apleistomis.

Pakeistose kapinių tvarkymo taisyklėse apibrėžiama neprižiūrimos kapavietės sąvoka. Tai kapavietė, kuri netvarkyta ne trumpiau kaip dvejus metus ir nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Turint omeny didžiulį lietuvių emigracijos mastą, ne vieną žmogų tokia tvarka šokiruoja, o savivaldybės darbuotojus įpareigoja miklinti kojas po kapines.

Svarstys apie 400 kapų

Panevėžio miesto savivaldybės atstovai teigė uoliai vykdę neprižiūrimų kapų paieškas. Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Mickutės, per dvejus metus dviejose miesto kapinėse buvo užfiksuota apie 400 neprižiūrimų kapaviečių. Tai dar nereiškia, kad jos visos bus pripažintos apleistomis ir atimtos iš dabartinių prižiūrėtojų. Tai nuspręs speciali komisija.

„Iš tikrųjų ir Šilaičių, ir Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse aptikta nemažai netvarkomų kapaviečių. Jos buvo nufotografuotos, dabar komisija žiūrės, svarstys ir nuspręs, kokias pripažinti apleistomis“, – aiškino S.Mickutė.

Ji pridūrė, kad kiekviena galimai apleista kapavietė, kaip ir numatyta 2017 metais Vyriausybės sugriežtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse, per pastaruosius dvejus metus buvo patikrinta 6 kartus. „Kiekvieną kapavietę reikia apžiūrėti ne rečiau kaip 3 kartus per metus, bet ne dažniau kaip kas 3 mėnesius“, – apie kapinių kontrolės tvarką pasakojo savivaldybės darbuotoja.

Kokiais kriterijais vadovaujamasi nustatant, kad kapavietė apleista?

„Į apleistų sąrašą patenka tos kapavietės, kur nėra paminklinio akmens, lentelės ar antkapio su užrašu, iš kurio galima būtų nustatyti, kas ir kada palaidoti; kai kapavietės statiniai iš dalies ar visiškai suirę, pasvirę ar išgriuvę. Taip pat ir tos, kurios apaugusios žolėmis, savaime užaugusiais augalais, krūmais, neravimos ir netvarkomos ilgiau kaip 2 metus. Jos turi atitikti bent vieną iš šių kriterijų“, – aiškino pašnekovė.

kapines8520

Paragina susitvarkyti

Savivaldybių darbuotojai tikina, kad žmonės įspėjami apie nustatytas apleistas kapavietes ir paraginami susitvarkyti. Tokia tvarka yra nustatyta Kapinių tvarkymo taisyklėse. Čia numatyta, kad jeigu kapavietė neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes.

Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją ir religinę bendruomenę ar bendriją apie galbūt neprižiūrimą kapavietę.

Toliau savivaldybės administracija gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Sprendimą dėl pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po dvejų metų ir ne vėliau kaip po trejų metų nuo duomenų paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka priima sudaryta komisija, apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip tris kartus per metus ir ne dažniau kaip kas tris mėnesius.

Kai kapavietės pripažįstamos apleistomis, jų priežiūrą perima savivaldybė, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija. S.Mickutė pabrėžė, kad apleistos kapavietės iškart neperleidžiamos svetimiems žmonėms, kurie pageidauja jas prižiūrėti. „Pirmenybė teikiama kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams“, – paaiškino savivaldybės darbuotoja.

Kapų ieško po 50 metų

Kaimiškose vietovėse savivaldos atstovai ne taip uoliai kontroliuoja kapavietes. Čia dar dažnu atveju nepristingama vietos laidoti, be to, nenorima šokiruoti gyventojų. Dėl emigracijos ištuštėjusių seniūnijų seniūnai nelinkę kabinėtis dėl žole užžėlusių kapaviečių. Pasak jų, būna, kad apleisti kapai ilgą laiką niekam nerūpi, bet neretai prisistato artimesni ar tolimesni giminaičiai, kurie ieško protėvių pėdsakų, sutvarko jų kapus. Tad būtų nesmagu, jeigu po dvejų metų kapaviečių nepriežiūros jau atsirastų kiti kapų prižiūrėtojai.

Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Undzėnienė neslėpė, kad seniūnijoje kapavietės griežtai nekontroliuojamos. „Pas mus naujose kapinėse vietos netrūksta, o senose laidojama tik šeimos kapavietėse. Senas kapines reikia inventorizuoti, skaitmenizuoti, tada galima būtų atidžiau žiūrėti. Kol žmonėms yra kur laidoti, problemų nekyla“, – tvirtino ji.

Seniūnė pripažino, kad dvejų metų laikotarpis yra gana trumpas, kad jau būtų galima skelbti verdiktą dėl kapaviečių nepriežiūros. Pasak jos, kapų žmonės nelanko dėl įvairių aplinkybių – vieni galbūt emigravę ir nedažnai pargrįžta į gimtinę, kiti gal pasiligoję.

„Tai jautrus reikalas. Pasitaiko, kad net ir po 50 metų žmonės ieško giminaičių kapų, tad skubėti neverta“, – samprotavo K.Undzėnienė.

Suerzintų gyventojus

Rokiškio rajono savivaldybės Pandėlio seniūnas Algirdas Kulys taip pat pripažino, kad neorganizuoja apleistų kapaviečių kontrolės. „Aišku, kad yra neprižiūrimų kapaviečių, yra tokių, kur nesimato kapų ribų. Mes pagal galimybes prižiūrime visas kapines, kiek įmanoma, apšienaujame. Jeigu akivaizdžiai matyti, kad kapavietė nelankoma, darbininkai ir čia nupjauna žolę“, – sakė rokiškėnas.

Pasak seniūnijos vadovo, ėmus kontroliuoti ir registruoti neprižiūrimas kapavietes, būtų tik suerzinti gyventojai. „Dirbu jau antroje seniūnijoje, per tą laiką nebuvo atvejo, kad būtų nusavinta sena kapavietė, ir joje būtų laidojami svetimi asmenys. Žmonės tai gali šokiruoti“, – teigė seniūnas.

Pragmatika naikina dvasingumą

 Romualdas Grigas 2

Prof. Romualdas Grigas, sociologas, tautotyrininkas, publicistas

Pragmatika taip stipriai veržiasi į mūsų gyvenimą, kad istorijos paveldas, jos turinys ir prasmė nurašomi. Sprendimas dėl kapaviečių nepriežiūros yra neapgalvotas ir labai pragmatiškas. Manau, kad šiuo atveju pritrūko gilesnio kultūros, kuri maitina mūsų dvasią, suvokimo. Tai atsilieps jaunimui, kuris tampa labai pragmatiškas, negerbia savo protėvių, net tėvų.

Dvejų metų terminas, per kurį galima nuspręsti, kad kapai apleisti, ir dėl to juos atimti, – pernelyg mažas. Bent jau mažiausiai penkerių ar dešimties metų laikotarpis turėtų praeiti, kad galima būtų taip elgtis taupant kapinių plotą. Su istoriniu ir kultūriniu paveldu, o kapai – mūsų paveldas, gyvoji istorijos atmintis, nedera taip familiariai elgtis.

Kapai būna nelankomi dėl įvairių aplinkybių. Galiausiai žmogaus požiūris gali pasikeisti, metams bėgant gali atgimti sąžinė, įgyti prasmę dvasingumas. Jeigu jauni žmonės nelanko kapų, vėliau gali atsirasti poreikis ieškoti giminių pėdsakų.

Dabar žmonės, ypač jaunoji karta, ugdoma dabarties dvasioje ir orientuojama į ateitį. Bet jeigu dabarties nesiesime su praeitimi, paneigsime savo šaknis, paveldą. O tai bus pragaištinga ne tik tautos išlikimo, bet ir pasaulio kultūros, dvasinės substancijos išlikimo požiūriu.

 

 

Rekomenduojami video