LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
„Kooperacija – vienas pagrindinių „gazolių“, jeigu siekiame konkurencingo žemės ūkio. Tai senas prioritetas, bet kooperacijos traukinys neįsivažiuoja“, – neseniai Seime įvykusioje konferencijoje „Kooperacijos plėtra žemės ūkyje“ sakė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Ir patys žemdirbiai, ir Žemės ūkio ministerija ieško įvairių receptų, kaip išjudinti šį traukinį.
Išbarsto pinigus
Būti vieningiems itin aktualu dabar, kai Lietuvos žemdirbiai Briuselyje kovoja dėl didesnių tiesioginių išmokų. Bet, užuot stiprinusios savo gretas, mūsų žemdirbių organizacijos skaidosi, traukiasi iš skėtinės organizacijos – Žemės ūkio rūmų. Tad nenuostabu, kad ir pavieniai ūkininkai nesusitaria dirbti išvien.
Dar prieš du dešimtmečius Panevėžio rajono žemdirbius vienytis raginęs buvęs šio krašto ūkininkų organizacijos lyderis Kazimieras Petraitis mėgo sakyti, kad ūkininkai per daug gerai gyvena, jei nesikooperuoja, o dirba pavieniui, išbarstydami daug sunkiai uždirbtų pinigų.
Iki šiol toks posakis tebėra aktualus, nors dabar Lietuvoje veikia nemažai žemės ūkio kooperatyvų. Vis dėlto mūsų ūkininkų kooperacija dar neįgavo to masto ir įvairumo, koks yra senosiose Europos šalyse.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 42 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, vienijantys apie 3 200 narių, arba apie 12 proc. visų šalies ūkininkų. Kooperacija labiausiai išplėtota pieno sektoriuje – kooperatyvai superka apie 28 proc. žaliavinio pieno, apie 16 proc. pieno gamintojų yra kooperatyvų nariai.
Įdomu tai, kad pagal kooperatyvų skaičių Lietuva nesivelka ES šalių narių uodegoje, o užima maždaug viduriuką – 15-ą vietą. Tačiau kooperatyvų dalyvių skaičius yra vienas mažiausių, palyginti su kitomis ES šalimis.
Karti patirtis
Pasak šeštus metus veikiančio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“, vienijančio septynis narius, vadovo Šakių krašto daržininko Martyno Laukaičio, svarbu ne ūkininkų skaičius, o jų požiūris į darbą.
„Galėtų būti daugiau narių, tokiu atveju turėtume daugiau produkcijos. Bet mes nesiekiame, kad į kooperatyvą ateitų bet kas. Svarbu, kad narius vienytų bendras požiūris į gamybą ir realizaciją. Tai pagrindinė sąlyga, kad kooperatyvas būtų sėkmingas ir turėtų perspektyvą“, – aiškino ūkininkas.
Daugelis supranta, kad kartu dirbti būtų naudinga, bet viena iš kliūčių kooperacijai – kolūkių laikų patirtis. Nuo kooperacijos kai ką atbaido ir nesėkmingi žlugusių kooperatyvų pavyzdžiai –. r tai būtina įvertinti skatinant žmones burtis į kooperatyvus.
Atsvara monopolijoms
M.Laukaitis iš patirties žino, kad kooperatyvo neįsteigsi, jeigu nebus iniciatyvių ūkininkų, kurie imtųsi lyderio vaidmens. Žemdirbiams vis dar reikia aiškinti, kokie yra kooperacijos privalumai. Be to, labai svarbu, kad ūkininkai suvoktų, jog jie patys bus kooperatyvo šeimininkai ir jį valdys. Taigi ir stengtis reikės patiems, o ne vien keiksnoti valdžią.
„Vienas didžiausių kooperacijos privalumų – lengviau realizuoti produkciją. Kitas – didesnis stabilumas. Be to, gali sutaupyti auginant ir gaminant produkciją. Pavyzdžiui, jeigu daliniesi technika, savikaina būna mažesnė“, – kooperacijos pranašumus vardijo daržininkas.
Žemės ūkio ministro G.Surplio teigimu, kooperuojantis galima ne tik padidinti apyvartą, sumažinti išlaidas bei veiklos riziką, bet ir sukurti didesnę pridėtinę vertę, naujų darbo vietų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad sutelkus jėgas galima sustiprinti derybines galias. Tai juntama pieno sektoriuje. Be to, kooperacija padeda užtikrinti atsvarą vidaus ir užsienio monopolijų įsigalėjimui. Tai ūkininkams irgi labai svarbu.
Anot žemės ūkio ministro, žemdirbiai turėtų suprasti, kad be kooperacijos sunku išlikti konkurencingiems. „Lietuva iš kitų Europos Sąjungos šalių išsiskiria tuo, kad pas mus labai daug mažų ūkių, iš kurių daugelis yra nekomerciniai. Kad žemės ūkis būtų tapatinamas su ekonomika, o ne su socialine parama, kooperacija – neišvengiamas dalykas“, – sakė G.Surplys.
E. Genio/LRT nuotr.
Ekologiškas maistas vaikams
Žemės ūkio ministras ūkininkus ragina kooperuotis ne tik žemės ūkio produkcijos gamybos, bet ir perdirbimo, maisto produktų prekybos grandinėje.
„Labai svarbu, kad būtų steigiami ir mišrios gamybos bei prekybos kooperatyvai, galintys suformuoti pilnus produktų krepšelius. Tai būtų patraukliau vartotojui. Čia galima panaudoti ir elektroninę prekybą“, – įvairiais būdais artėti prie vartotojų žemdirbius kvietė Žemės ūkio ministerijos vadovas.
Jis užsiminė, kad šiemet šioje srityje jau nemažai nuveikta. Pradėta nauja iniciatyva – skatinti vartoti ekologiškus produktus mokyklose. Bandomasis projektas įgyvendinamas Ukmergės rajono vaikų darželiuose.
„Ūkininkai pavieniui nebūtų galėję dalyvauti pirkimuose, laimėti konkursą ir tiekti ekologišką maistą darželiams. Jiems pavyko todėl, kad jie susikooperavo. Jeigu šis projektas pasiteisins, o panašu, kad taip ir bus, trumposios grandinės patirtį skleisime ir kitose savivaldybėse“, – sakė G.Surplys.
Žemės ūkio ministerija parengė ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisyklių, taikomų 2018–2019 mokslo metams, projektą ir pateikė jį notifikuoti Europos Komisijai.
Apsieina be tarpininkų
Vis daugiau ūkininkų supranta, kad tiekti maisto produktus tiesiai vartotojams – daug stabilesnė perspektyva, nei parduoti žaliavą. Akivaizdu, kad bene svarbiausias trumposios maisto tiekimo grandinės variklis – kooperacija ir bendradarbiavimas.
Šiaulių rajono ūkininkas Petras Barista, auginantis nemažai grūdinių kultūrų, laikantis mėsinių galvijų bandą, jau seniai suprato, kad gali apsieiti be tarpininkų. Baristos kepa duoną, gamina įvairius mėsos gaminius ir savo produkciją išparduoda turgavietėse.
Vyras yra sumanęs netoli Šiaulių miesto įkurti ūkininkų turgelį, kur būtų pardavinėjami įvairiausi kaimiški maisto produktai.
„Sklypą jau turime, dabar skaičiuojame, kiek reikėtų investuoti. Iš pradžių dėtųsi mūsų šeimos nariai, bet kviečiu ir kitus ūkininkus. Didžiausia problema juos įtikinti, kad verta investuoti. Kol darbai nepajudėjo, jie nelinkę prisidėti. Bet kai pamato, kas yra padaryta, žmonės prisijungia“, – apie kitų metų planus pasakojo P.Barista.
Atsispindės Baltojoje knygoje
Žemės ūkio ministras tvirtino, kad parama ir prioritetas kooperacijai atsispindės ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos baltojoje knygoje, taip pat ir skirstant europines lėšas 2019 metais.
Kooperatyvams prioritetas numatytas ir įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 metų priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“. Pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ projektų atrankos balai skiriami pareiškėjams, kurie ilgesnį laikotarpį yra pripažintais kooperatyvais arba pripažinto kooperatyvo nariais, ir už kolektyvinių investicijų įgyvendinimą paramos intensyvumas padidintas 20 proc.
Pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ skiriama 20 balų, o paramos intensyvumas padidintas 10 proc. punktų ir yra 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Su 9 kooperatyvais jau pasirašytos ES paramos sutartys už 19,24 mln. eurų. 11 kooperatyvų ES paramos paraiškos dar vertinamos. Prašoma paramos suma – 6,75 mln. eurų.
Skatina bendradarbiavimą
Priemonė „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ yra tiesiogiai skirta žemdirbių kooperacijai skatinti, tačiau iki šiol ji didesnio susidomėjimo nesulaukė. Dabar sąlygos gamintojų grupėms ir organizacijoms steigtis yra patobulintos. Paraiškas galima teikti nuo lapkričio 19 d. iki gruodžio 21 d. G.Surplys pažadėjo, kad reikalavimai bus dar mažinami, jeigu ir dabar šios priemonė paklausa bus menka.
Priemonė „Bendradarbiavimas“ yra skirta smulkiųjų ūkininkų, labai mažų įmonių bendrai veiklai skatinti. „Raginome bendradarbiauti, bet neleidome dviem ūkininkams dalytis vienu traktoriumi. Dabar ta klaida bus ištaisyta, su Europos Komisija dar kartą išsiaiškinome, kad traktoriais dalytis galima. Kitaip būtų diskredituojama pati bendradarbiavimo idėja“, – pabrėžė Žemės ūkio ministerijos vadovas.
Pagal veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ paramos gali prašyti ūkininkai, kiti žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai ir perdirbėjai bendrai veiklai.
Tikslinė parama
Kooperatinės bendrovės remiamos ir kitais būdais. Joms kompensuojama dalis kredito įstaigai sumokėtų palūkanų už kreditus ir (ar) lizingo paslaugas su Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija, teikiamos paskolų garantijos ir kt. Be to, taikomos įvairios mokestinės lengvatos.
G.Surplys priminė, kad Žemės ūkio ministerija iš turimų asignavimų skiria tikslines lėšas Žemės ūkio rūmų vykdomoms priemonėms, skatinančioms žemės ūkio kooperacijos plėtrą. Anot jo, čia reikia patobulinimų. „Pinigai turi būti skiriami ne už tai, kad buvo surengti kooperacijos mokymai, o už rezultatą – įsteigtus naujus kooperatyvus. Dėl to jau sutarėme su Žemės ūkio rūmų vadovais“, – aiškino žemės ūkio ministras.
Žemės ūkio ministerija žada ir toliau remti žemdirbių kooperaciją ir bendradarbiavimą. Kooperatyvai bus skatinami plėtoti savo nariams teikiamas paslaugas, taip pat bus skatinamos paslaugos pagal rangos sutartis, atliekant specializuotus darbus.
Pokyčių žadama ir teisinėje bazėje, reglamentuojančioje kooperatyvų veiklą. Kooperatyvų atstovai siūlo, kad kooperatyvo nario balso teisės suteikimas priklausytų nuo jo apyvartos dalies viso kooperatyvo apyvartoje. Ketinama stiprinti kooperatyvų apsimetėlių kontrolę. Bus tobulinami ir žemės ūkio kooperatyvų pripažinimo kriterijai.
„Dabar svarstome, kad nuo 2019 metų reikėtų skelbti tikslinius kvietimus paraiškoms, skirtoms tik kooperatyvams steigtis ar stiprinti. Norime pabandyti taip remti kooperatyvus“, – naują sumanymą pateikė G.Surplys.
Privalumų daug
Jonas Kuzminskas, pieno gamintojų kooperatyvo „Pieno gėlė“ vadovas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas
Kooperacijos privalumų yra daug, tik ne visus išnaudojame. Kooperatyvas padeda suvaldyti rizikas, šiek tiek amortizuoja staigius kainų kritimus. Kalbant apie mūsų kooperatyvą, tai mes už pieną mokame didesnes nei vidutines kainas. Parduodami didesnius kiekius žaliavos, galime gauti geresnę kainą.
Kitas pranašumas – kooperatyvo valdymas, ūkininkai patys ar per savo atstovus dalyvauja valdyme, planuoja perspektyvą, paskirsto gautą pelną ir kt. Kooperatyvo nariai yra jo savininkai. Aišku, valdymą reikėtų tobulinti.
Kooperatyvai sukurtų didesnę pridėtinę vertę, jeigu gamintų produktus, o ne parduotų žaliavą. Tačiau produktų gamyba – gana sudėtinga užduotis. Reikia daug investuoti į perdirbimą, palaukti, kol bus grąža, bet ne visi tai supranta. Taip nutiko ir statant kooperatyvo „Pienas LT“ gamyklą.
Žemdirbiams reikia vienytis, ne skaldytis, ypač dabar, kai kaunamės dėl teisingesnės europinės paramos.
