P. Lileikio nuotr.

Šešėlinei prekybai turgavietėse skaidrinti buvo įdiegti kasos aparatai. Valdžia mano, kad to negana, ir siūlo skaitmenizuoti turgaus prekybininkų darbą. Smulkiųjų prekybininkų ir turgaviečių atstovai piktinasi, kad tai ataka prieš smulkųjį verslą, už to esą slypi stambiojo kapitalo interesai, o kova su šešėliu – tik priedanga.

Taikiklyje – trys sektoriai

Vyriausybė yra pavedusi Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) parengti ir priimti atitinkamus teisės aktus, reikalingus centralizuotai turgaviečių apskaitos informacinei sistemai sukurti. To esą reikia siekiant mažinti šešėlį turguose. Pirmiausia žvilgsnis krypsta į prekiaujančiuosius mėsa.

Vyriausybė yra paskelbusi, kad dėl šešėlinės ekonomikos taikiklyje atsidūrę trys sektoriai – statybų, prekybos automobiliais ir jų dalimis bei prekybos mėsos produktais turgavietėse. Tvirtinama, kad apskritai prekyboje mėsos produktais neapskaitytos verslo pajamos sudaro apie 151 mln. eurų.

Smulkiųjų prekybininkų ir turgaviečių atstovai iš esmės nepritaria tokiam projektui. Anot jų, įsigaliojus skaitmenizuotai tvarkai, turgaus prekiautojai, tarp kurių daugiausia vyresnio ir pensinio amžiaus žmonių, bus atgrasyti nuo darbo turguose, o turgaviečių administracijos bus užkrautos papildomais darbais.

Žada kreiptis į teismus

Asociacijos „Prekyvietės ir turgavietės“ vadovas Vytenis Butkevičius tvirtino, kad jeigu nebus sustabdytas turgaviečių darbo skaitmenizavimo projektas, gali prasidėti teismai. Ketinama kreiptis į teismus dėl išaiškinimo, ar vienas juridinis subjektas gali kontroliuoti kitą, reikalaudamas pateikti informaciją apie prekių apskaitą, apyvartą, asortimentą ir pan.

Mat numatyta, kad turgaviečių administracijos darbuotojai prieš prasidedant prekybai turės suvesti į sistemą, kiek kiekvienas prekiautojas atsivežė mėsos, iš kur ir kiek perka, vakare – kiek pardavė, kokie likučiai ir pan.

P. Lileikio nuotr.

P. Lileikio nuotr.

„Taigi vienas juridinis asmuo turės kontroliuoti kitą. Tai pažeistų duomenų apsaugos ir lygios konkurencijos principus, įtvirtintus Lietuvos įstatymais. Galime kreiptis ir į atitinkamas ES institucijas. Beje, jau dabar yra teisminis precedentas – Panevėžio centrinio turgaus vadovė net 13 kartų buvo teista esą už kontrabandą, nes kažkas turguje pardavinėjo kontrabandinę produkciją. Galiausiai šių teismų maratono pabaigoje aukštesnės instancijos teismas ją išteisino, nes turgaus direktorė nėra atsakinga už turgaus prekiautojus. Juos tikrinti ir kontrabandą aiškintis privalo policija ir kiti pareigūnai“, – sakė V.Butkevičius.

Jis pridūrė, kad dėl diegiamos naujos tvarkos kentės ir prekiautojai, ir turgaviečių administracija. Centralizuota apskaita pareikalaus papildomo laiko, vargins žmones, prireiks programinės įrangos ir kt. „Yra turgaviečių, kurios dirba tik kelis kartus per savaitę, reikės žmogaus, programinės įrangos. Žmonės bus priversti daugiau laiko skirti prievolei įgyvendinti, dirbs naktį, mažės laiko prekybai. Praktiškai tai yra smulkiojo verslo žlugdymas“, – konstatavo asociacijos vadovas.

Jis teigė, kad centralizuota apskaita ateityje palies visus turgaus prekiautojus. „Tai tik pradžia, jie pradeda nuo mėsos, bet, sakė, kad taikys visiems, ir tiems, kurie prekiauja pramoninėmis prekėmis, drabužiais ir kt. Turgų nori paversti prekybos centru, tai – turgaus tradicijų naikinimas, kuris turės socialinių pasekmių, bet to niekas net neįvertina. Mus pamažu „valgo“ stambieji, kurie lobistiniais metodais veikia politikus. Kova su šešėliu – tik priedanga“, – apmaudo neslėpė turgaviečių ir prekyviečių organizacijos atstovas.

Pažeidimų mažėja

Dėl centralizuotos turgaviečių apskaitos informacinės sistemos sukūrimo buvo diskutuota Seimo Kaimo reikalų komitete. Finansų ministerijos skaičiavimais, įdiegus papildomas kontrolės priemones, iš didesnio šešėlio rizikos sektorių tikimasi papildomai į biudžetą surinkti apie 221 mln. eurų. Kiek jų įplauktų konkrečiai iš turgaviečių, nenurodoma.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, daugiau kaip pusė turgavietėse gaunamų pajamų nėra apskaitomos. Tiesa, patikrinimai rodo, kad dabar pažeidimų nustatoma mažiau.

V.Butkevičius sutiko, kad šešėlinė ekonomika egzistuoja, bet jos ieškoti reikėtų esą ne turgavietėse ir prekyvietėse, kur ir taip yra užtikrinama griežta kontrolė, o visai kitur.

„Visi puikiai matome, kaip prekiaujama tiesiog gatvėse, turgaviečių prieigose, daugiabučių namų kiemuose, automobilių stovėjimo aikštelėse, vyksta produkcijos pristatymas tiesiai į namus, labai daug nekontroliuojamos prekybos persikėlė į praktiškai visiškai nekontroliuojamą internetinę erdvę. Logiška būtų manyti, kad didžiausią neapskaitomą šešėlinės ekonomikos dalį sukuria ne smulkieji, vos galą su galu suduriantys individualia veikla užsiimantys žmonės, o stambiojo kapitalo įmonės“, – Kaimo reikalų komitetui teigė jis.

P. Lileikio nuotr.

P. Lileikio nuotr.

Mėsa iš dangaus nenukrinta

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovė Nijolė Uinskienė įsitikinusi, kad siūloma nauja sistema išvaikys paskutinius prekiautojus iš turgaviečių, kuriose jų ir taip mažėja. Anot jos, bus išmesti nemaži pinigai sistemai sukurti, bet laukiamų rezultatų nebus, nes ne ten ieškomos ekonomikos šešėlio priežastys.

„Juk mėsa į turgavietes iš dangus nenukrinta. Vietoje yra skerdyklų kontrolė, turi būti griežta tarptautinių krovinių vežimo važtaraščių atskaitomybė, kol to nebus, vaikysimės vėją“, – perspėjo ji.

Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo pabaksnota į tai, kad nekontroliuojamos Lietuvos sienos, neužtikrinama per Lietuvos sienas vežamos produkcijos iš kitų ES šalių kontrolė ir patikra. Taip pat priminta, kad Lenkijoje maisto produktams taikomas daug mažesnis pridėtinės vertės mokestis nei Lietuvoje.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas į šipulius sumalė stumiamą naują turgaviečių apskaitos sistemą. „Tai tik pagreitins turgaviečių sunaikinimą. Ji nieko gero neduos, kaip nedavė ir kasos aparatai. Pinigai buvo ištaškyti, o laukiamos naudos nėra. Žemės ūkio ministerijos atstovai nuvažiavo į Čekiją ir paėmė jų projektą. 2016 metais čekai priėmė įstatymą, reglamentuojantį pardavimų registravimą. Ten įstatymo nuostatos taikomos visoms sritims ir visiems verslo subjektams. O pas mus jį norima pritaikyti tik turgavietėms“, – sakė E.Šablinskas.

Anot jo, Valstybinė mokesčių inspekcija neturi informacijos, kiek turgavietėse yra prekiaujančių ūkininkų, kiek subjektų, dirbančių pagal verslo liudijimą, ir kiek juridinių subjektų. „Nėra skaičių, kad galima būtų ką nors apkaltinti. Lietuvoje turgavietės miršta, prekiautojų juose perpus sumažėję. O prekiaujančiųjų mėsa sumažėjo dar daugiau, nes turgavietėse vietas užima įmonės“, – pabrėžė LSVPA garbės pirmininkas.

Kas diktuoja sprendimus?

Smulkiųjų verslininkų ir turgaviečių atstovai tvirtino, kad su jais nebuvo derintas centralizuotos turgaviečių apskaitos informacinės sistemos projektas, jis esą parengtas vienašališkai. „Su šiuo projektu ir žemės ūkio ministro įsakymu, numatančiu pasikeitimus, asocijuotos struktūros buvo supažindintos jau jį parengus. Taigi suinteresuotų organizacijų atstovai buvo „pastatyti“ prieš faktą“, – piktinosi V.Butkevičius.

Jis teigė, kad smulkiuosius ir vidutinius verslininkus ginančios organizacijos valdžiai yra pateikusios oficialius raštus, kuriuose siūloma įkurti darbo grupę ir spręsti klausimus tariantis, civilizuotai diskutuojant ir ieškant kompromisų.

„Iki šiol nesame gavę jokio atsakymo, esame ignoruojami! Dabartinė Lietuvos valdžia savo veiksmus derina su stambiojo kapitalo atstovais ir tiesiogiai su turgų ir smulkiojo verslo veikla nesusijusiomis organizacijomis, o smulkiojo verslo asocijuotas struktūras tik informuoja apie jau jų anksčiau priimtus sprendimus“, – apgailestavo asociacijos „Prekyvietės ir turgavietės“ vadovas.

P. Lileikio nuotr.

P. Lileikio nuotr.

Jaučiasi apšmeižti

V.Butkevičius neslėpė, kad smulkieji verslininkai ir prekybininkai itin nejaukiai pasijuto, kai aukščiausios valdžios vyrai, kalbėdami apie mokesčių sistemą, pritaikė „gyvulių ūkio“ sąvoką.

„Lietuvos prezidentas ir premjeras savo pasisakymuose panaudojo „gyvulių ūkio“ sąvoką apibūdindami smulkųjį verslą, t. y. Lietuvos piliečius, legaliai dirbančius su verslo liudijimais bei individualios veiklos pažymėjimais ir sunkiu darbu uždirbančiais pragyvenimui, pareikšdami, kad jie išnaikins šitą „gyvulių ūkį“, tokiu būdu išnaikindami šešėlinės ekonomikos apraiškas. Ar turėtume tiesiogiai suprasti šį apibūdinimą? Čia reikėtų priminti, kad Dž.Orvelo romane yra ir kita frazė, tinkanti mūsų elitui: „Visi gyvuliai yra lygūs, bet kai kurie gyvuliai lygesni už kitus“, – teigė pašnekovas.

Jis pridūrė, kad turgaus prekiautojai jaučiasi apšmeižti ir dėl paskleistos informacijos, jog neva Lietuvos turgavietėse egzistuoja milžiniškas neapskaitomų pinigų kiekis. „Tai nepagrįsta, neįrodoma ir turgaviečių bei prekyviečių gerą vardą šmeižianti informacija. Mus apšaukė kažkokiais nusikaltėliais. Pasaulyje nėra visuotinai pripažintos metodikos šešėlinės ekonomikos mastui apskaičiuoti, todėl visi skaičiavimai remiasi tik įsivaizdavimu, fantazija, prielaidomis ir norais. Kreipsimės į teismą ir bandysime įrodyti, kad mums padaryta reputacinė žala“, – tvirtino turgaviečių atstovas.

Siūlė neforsuoti

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas parlamentaras Andriejus Stančikas išreikė nerimą, kad kovojant su šešėliu ir gaudant stambius „ryklius“ gali būti sunaikintos smulkios „žuvelės“.

Jis Žemės ūkio ministeriją kvietė neforsuoti projekto, išklausyti ir verslo organizacijų atstovų argumentus. Projekto autoriams taip pat buvo pasiūlyta labiau padirbėti su Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais.

Žmonių alinimas

Audrius Banionis, Kauno rajono ūkio, kuriame vyksta gamyba nuo lauko iki stalo, savininkas

Tai tikrų tikriausias smulkiųjų ir vidutinių verslininkų, prekybininkų žlugdymas. Reikia labai negerbti Lietuvos žmonių, kad be perstojo ant jų nugarų krautum perteklinius reikalavimus. Bus užkraunami visiškai nereikalingi darbai. Ta apskaita ir taip yra pakankamai griežta, ko dar nori iš tų gyventojų, kurie sunkiu darbu užsidirba pragyvenimui. Tikrai sunku suprasti, kam to reikia. Matyt, stambiųjų naudai.

Mes jau toli pralenkėme ankstesnę biurokratiją ir nomenklatūrą. Dabar viskas dar aršiau. Turgavietėse tų prekiautojų mažėja, po tokių reikalavimų smulkiųjų iš viso neliks. Kai važiuojame į tolimesnius prekybos taškus, išjudame 3–4 val. naktį, grįžtame vėlai. Jeigu bus užkrauta skaičiuoti, ką žmonės darys? Per naktį nemiegos. Čia toks biurokratinis savo žmonių alinimas, juos spaudžiame, paskui visi dejuojame, kad neturime laisvės.