R.Mickevičiaus kukurūzų laukuose darbymetis prasidėjo tik spalio viduryje.

Ūkiuose šią savaitę įsibėgėjo paskutinis darbymetis – kuliami kukurūzai, auginami grūdams. Kukurūzų augintojai tikisi didesnio nei vidutinis derlingumo bei gerų kainų. Lietuvoje šiais metais vien tik grūdams skirti kukurūzai augo daugiau kaip 50 tūkst. ha plotuose, tai beveik 10 tūkst. ha daugiau, nei prieš dvejus metus – 2018 m. grūdams skirti kukurūzai užėmė 41 tūkst. ha.

Pelninga kultūra

Vilkaviškio rajono Matlaukio kaimo ūkininkas Robertas Mickevičius šį rudenį į kukurūzų laukus kombainą išvairavo antroje šio mėnesio pusėje – spalio 19 dieną. Darbų nespartino – laukė, kol nusistovės orai be lietaus. Ūkininkas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad kartu su tėčiu Juliumi Mickevičiumi augina tik grūdinius kukurūzus. Šiemet šeimos ūkyje abu jiems  skyrę apie 400 ha žemės.

„Derlingumo tikimės bent 10 tonų iš hektaro. Turime sukaupę didelę patirtį auginant grūdams skirtus kukurūzus, todėl matome, kiek prikulsime,  žinoma, būna šiokia tokia  paklaida  į vieną ar kitą pusę“, – pradėdamas darbus atsargiai prognozavo ūkininkas. Jis tikino,  kad prognozuojamas derlingumas, jo vertinumu, nebus nei labai didelis, nei labai mažas.

Mickevičiai kasmet rudenį palaukia, kol nusistovi nors kiek palankesni orai, neskuba kulti kukurūzų, kad grūdai būtų kuo mažiau šlapi į laukus išvažiuoja tik antroje spalio pusėje. Spalio pirmoji pusė dažnai būna drėgna, taip buvo ir šiemet. Patyręs kukurūzų augintojas neabejojo, kad spalio viduryje nukulti kukurūzų grūdai būtų buvę apie 36 procentų drėgnumo, o tai nėra gerai.

Anot R.Mickevičiaus, būtų geriau 34 proc. arba geriausia, kai drėgnumas būna iki 30 proc. Jeigu pataiko nukulti, kai būna 28 proc. drėgmės, tai „super“ gerai, o apie 26 proc.  – gali tik svajoti.

Jis neneigė, kad rudenį iškulti kukurūzus, esant 36 proc. grūdų drėgniui, irgi nėra blogai, tačiau kiekvienas augintojas siekia kuo geresnio rezultato, todėl rizikuoja, laukia giedresnio oro. „Šiemet kukurūzų grūdų rinkoje tikrai trūks“, – įsitikinęs R.Mickevičius, sulaukęs jau ne vieno jų šeimos ūkyje išaugintais grūdais besidominčio supirkėjo skambučio.

R.Mickevičius

R.Mickevičius

Derliumi dalijosi su  gervėmis ir šernais

R.Mickevičius teigė esąs patenkintas, kad kukurūzai bus ne tik paklausūs, bet ir jų kaina turėtų būti gera. Spalio 16 dieną supirkėjai ūkininkui siūlė 170 eurų už toną kukurūzų grūdų. „Ir pernai tokia kaina buvo, ir šiemet tokia pat pjūties pradžioje. Ši kaina gera, bet ji dar pakils, manau, gal iki 180 eurų už toną“, – prognozavo Vilkaviškio rajono ūkininkas.

R.Mickevičius ramus, nes žino, kad išauginti grūdai bus geros kokybės, todėl parduoti nebus problemų. Ūkininkas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad  dalis jų ūkio grūdų lieka Lietuvoje, kiti išvažiuoja į Lenkiją, Latviją, Estiją. „Kokybė – mūsų ūkio arkliukas. Mes siekiame aukštos kokybės, todėl grūdai visur ir viskam tinka,“ – sakė jis.

R.Mickevičius gyrė metus ir sakė, kad jiems su tėčiu beliko tik kukurūzus nukulti ir suvežti po stogu. Šiemet gamta nenuskriaudė, bet pavasarį į šeimos ūkio kukurūzus buvo įsisukusios gervės, o rudeniop – šernai. „Mūsų krašte kiaulių maro nebuvo, tai šernai išgyveno. Mums didžiausią žalą kasmet padaro šernai. Arčiau miško yra nuvalgytų plotelių“, – apgailestavo ūkininkas.

Tačiau gervių ir šernų kukurūzų pasėliams padarytų nuostolių Mickevičiai neskaičiavo. Bet plika akimi matyti, kad yra  laukų, kuriuose  belikę apie 50 proc. kukurūzų derliaus.

Vis daugiau ūkininkų augina grūdinius kukurūzus, nes jų panaudojimo galimybės plačios.

Vis daugiau ūkininkų augina grūdinius kukurūzus, nes jų panaudojimo galimybės plačios.

Sušeria gyvuliams

Šakių rajono Kubilių ŽŪB doroti kukurūzų derlių šiemet pradėjo rugsėjo 22 dieną. Pienininkystės ūkis 600 ha kukurūzus augina  tiek pašarams, tiek ir grūdams. Anot bendrovės vadovo Alvydo Miliūno, derlius šiemet nėra rekordinis, tikėtina – šiek tiek didesnis nei vidutinis, bet saviems ūkio poreikiams jo turėtų užtekti.
Šią vasarą, anot ŽŪB vadovo, Zanavykijoje siautė labai didelė liūtis, kuri per dvi valandas pridarė žalos pasėliams ir kukurūzams. Tose vietose, kur kukurūzų laukuose buvo nelygumų, susidarė lietaus ežerėliai, todėl augalai buvo apsemti ir vandenyje prigėrė. Daugiau apčiuopiamų nuostolių gamta kukurūzų laukams nepridarė.

Pirmiausia Kubilių ŽŪB nuėmė silosui ruošti skirtus kukurūzus. Žalioji masė jau siloso tranšėjose.

Derlius jau aruoduose, tad Kubilių ŽŪB jau suskaičiavo, koks šiemetis kukurūzų derlingumas.

„Šlapias masės derlius didelis, sausas – mažas, bet mes viską vis tiek skaičiuojame sausomis medžiagomis, tai šiemet iš 1 ha nuėmėme apie 20 tonų kukurūzų masės, skirtos pašarams. Tai daugiau kaip vidutinis derlius“, – sakė A.Miliūnas.

Spalio mėnesį bendrovės kombainai išvažiavo į laukus kulti ankstyvųjų veislių kukurūzų grūdų. Pradžioje trukdė lietūs, bet darbai nesustojo. „Dabar labai šlapius kuliame. Todėl labai sunku įvertinti jų derlingumą. „Bunkerinis“ sieks  apie 13 tonų iš 1 ha. Bet nukultuose grūduose labai daug, nuo 35 iki 36 proc. drėgnumo. Tai 20 proc. – apie 2,5 tonos reikia atmesti. Tad sausų grūdų liks tik apie 10,5 tonos iš 1 ha“, – skaičiavo A.Miliūnas, tokį derlingumą vertindamas kaip vidutinį.

Spalio 16 dieną Kubilių ŽŪB dar buvo likę apie 80 ha nekultų kukurūzų laukas. Ši ŽŪB labai mažai  parduoda, beveik visą kukurūzų derlių sunaudoja savame ūkyje – pasiruošia siloso  karvėms, o grūdus naudoja gaminant kombinuotuosius pašarus.

Nukeliauja net ir į arabų šalis

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Vytas Gudaitis,Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės vyresnysis  specialistas konsultantas

Lyginant su praėjusiais metais, šiemet daugumoje ūkių kukurūzų derlingumas yra šiek tiek mažesnis – mažiau turi žaliosios masės. Tik viename mūsų stebimame ūkyje yra atvirkščiai, pas juos yra kaip tik daugiau masės nei pernai. Iš kukurūzų žaliosios masės pirminių tyrimų paaiškėjo, kad juose šiek tiek mažiau sukaupta ir krakmolo. Mat kai jie augo, dažniau formavo vieną burbuolę ir galbūt dėl to ir krakmolo yra mažiau. Šiemet kukurūzai buvo laiku pjaunami, kuliami bei sandėliuojami.

Kukurūzų auginimas yra perspektyvus  gyvulininkystės ūkiuose, nes galima iš anksto prognozuoti masės kiekį. Be to, tai yra vienas iš pigiausių energetinių pašarų – racionas pasipildo krakmolu ir ląsteliena, kuri gerai virškinama. Jeigu pasitaiko sausi metai,  ūkis pasiruošia pakankamai žaliosios masės. Tuomet ir šerti paprasčiau, ir lengviau viską planuoti.

Mūsų pastebėjimu, kasmet kukurūzų panaudojimo galimybės plečiasi. Kukurūzai yra populiarūs ir tarp dujas gaminančių ūkių. Be to, dalis kukurūzų išvežama į Latviją. Lietuvoje jau yra ūkių, kurie džiovina kukurūzų silosą ir eksportuoja į arabų šalis.

 

Grūdinių kukurūzų plotai
2017 m. – 37918 ha

2018 m. – 41860 ha

2019 m. – 46230 ha

2020 m. – 50703 ha