Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kvapams iš fermų kelia naują kartelę

Sveikatos apsaugos ministerija pasirengusi sugriežtinti iš pramonės įmonių, fermų ir iš kitų objektų sklindančių kvapų koncentraciją. Gyvulių ir paukščių augintojai neslepia nusivylimo, kad gimdomi vis nauji ribojimai gali palaidoti ne vieno ūkio perspektyvas. Pokyčius parengę valdininkai guodžia, kad normatyvus įgyvendinti reikės ne iškart – tam numatomas pereinamasis laikotarpis. O žaliųjų atstovai demonstruoja rūpinimąsi dėl griežtesnių kvapų normų miesto ir liberalesnių kaimo vietovėms – esą tai diskriminuoja kaimo gyventojus ir proteguoja žemės ūkio įmones.

Kiaulių mažėja, pretenzijų daugėja

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame teisės akto projekte siūloma sumažinti didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę nuo 8 iki 3 europinių kvapo vienetų miesto vietovėse ir iki 5 – kaimo gyvenamosiose vietovėse. Naują kartelę atitikti nereikalaujama tuoj pat – numatomas pereinamasis laikotarpis iki 10 metų.

Ne vienas „Valstiečių laikraščio“ kalbintas ūkininkas ar gyvulių ir paukščių fermų savininkas, vertindamas gresiančius naujus ribojimus, tvardėsi, kad nepaleistų nederamų žodžių tirados. Vieni valdininkus siuntė į Olandijos ir Danijos provinciją pauostyti tenykščių kvapų, kiti ragino jau pradėti skaičiuoti didesnę sumą socialinėms pašalpoms mirštančio kaimo gyventojams.

„Jeigu šalyje nebėra didesnių problemų kaip iš tvartų sklindantys kvapai, tada siūlyčiau vasarą juos pamatuoti sostinės gatvėse, kad ir Gedimino prospekte. Gali būti, kad rezultatas būtų panašus, kaip ir prie mūsų fermos, aišku, tuo metu, kai nėra vežamas mėšlas. Anksčiau turėjome apie 3 mln. kiaulių, o dabar penkis kartus mažiau – tik apie 600 tūkst. Atitinkamai ir kvapo mažiau, bet vis dar raukome nosis“, – be didesnių užuolankų rėžė Radviliškio rajono žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ vadovas Edmundas Adomavičius.

Palies daug ūkių

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis apgailestavo, kad, užuot sprendę iškylančias konkrečias problemas dėl sklindančių intensyvių kvapų, valdininkai skuba visiems užkarti naujus normatyvus. Jis priminė, kad rengti projektą dėl mažesnės kvapų koncentracijos imtasi po Klaipėdos gyventojų skundų dėl kvapų.

Vytautas Tėvelis

„Dėl vieno ar kelių objektų, kur dabar galbūt viršijama leistina kvapų koncentracija, norima gerokai griežtesnes normas primesti visiems. Gal būtų logiškiau susitvarkyti ten, kur dabar yra kokių nors neatitikimų, ir svarstyti, ar kokie pokyčiai reikalingi“, – neskubėti ragintų paukštininkams atstovaujančios organizacijos vadovas.

Jis neabejoja, kad nauji apribojimai palies daugelį žemės ūkio objektų, kurie šiandien neturi problemų dėl kvapų. Sugriežtinus normatyvus, gamintojams teks papildomai investuoti.

„Sveikatos apsaugos ministerijoje įvykusiame viename pasitarime buvo pasakyta, kad bet koks verslas turi būti taip sutvarkytas, kad neskleistų kvapo. Sunku įsivaizduoti, kad kurioje nors šalyje žemės ūkio versle nebūtų kvapo. Pavyzdžiui, Olandijoje, Danijoje, nustatyta kvapų koncentracijos norma didesnė, nei dabar pas mus galiojanti – 10 europinių kvapo vienetų, ir dėl to ten nekeliama problemų“, – pasimokyti iš šalių, kurios moka suderinti ūkinę veiklą ir gyventojų interesus, siūlo V.Tėvelis.

V.Tėvelis: „Dėl vieno ar kelių objektų, kur dabar galbūt viršijama leistina kvapų koncentracija, norima gerokai griežtesnes normas primesti visiems.“ Bendrovės nuotr.

Rūpi kaimo diskriminacija

Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomo teisės akto triukšmauja ir nauja užpernai įkurta aplinkosauginė organizacija Lietuvos žaliasis aljansas. Tačiau ši organizacija demonstruoja susirūpinimą ne dėl griežtinamos kvapų normos, o dėl kaimo gyventojų diskriminacijos – mat parengto teisės akto projekte kaimo vietovėse leidžiama didesnė kvapo koncentracijos ribinė vertė nei miesto vietovėse.

„Teisės akto aiškinamajame rašte tiesiai šviesiai parašyta, kad kaimo vietovių žmonės labiau toleruoja žemės ūkio veiklos kvapus. Todėl sakome, kad siūlomos kvapų higienos normos proteguoja žemės ūkio įmones“, – konstatavo darbo grupėje, rengusioje projektą dėl kvapų, dalyvavęs Lietuvos žaliojo aljanso pirmininko pavaduotojas doc. dr. Justinas Rimas.

Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad daugelyje ES šalių nustatytos kvapų koncentracijos ribinės vertės yra diferencijuotos skirtingiems šaltiniams, miestų ir kaimų vietovėms (kaimo vietovėse leidžiama didesnė ribinė vertė), taip pat pagal gyventojų tankį. Taigi ir kitose ES valstybėse kvapų norma miesto ir kaimo vietovėse yra skirtinga.

J.Rimas suskubo aiškinti, kad ES kvapų normos diferencijuojamos pagal gyventojų tankį, o Lietuvoje siūloma pagal administracinį suskirstymą „Toks metodas šiuo atveju netinkamas. Pagal tankį būtų logiška“, – tikino Lietuvos žaliojo aljanso atstovas.

Jis pridūrė, kad kitose ES valstybėse kvapo norma matuojama ne gyvenamojoje aplinkoje, o ties ūkio subjekto ar gyvenamosios valdos riba. Bendro teisinio reglamentavimo ES neturi, tad kiekviena šalis nusistato savo taisykles.

Siūlo stabdyti projektą

Lietuvos žaliasis aljansas siūlo kol kas stabdyti projektą dėl kvapų ir atlikti mokslinius tyrimus pagal ūkinės veiklos sritis bei kvapo pobūdį ir parengti argumentuotą studiją. Ši organizacija taip pat teikė siūlymus, kad būtų nustatyta 5 europinių kvapo vienetų koncentracijos ribinė vertė ir miesto, ir kaimo vietovėse ir suteiktas 3 metų pereinamasis laikotarpis šiai normatyvai įgyvendinti.

J.Rimas ragina įvertinti ne tik kvapų neigiamą įtaką sveikatai, bet ir ekonominius bei socialinius aspektus. „Iš tos teritorijos, kur yra taršių įmonių, išvyksta žmonės, ten nuvertėja nekilnojamasis turtas, susidaro pilkosios zonos. Jeigu kaimo vietovėse dėl kvapų bus 10 metų pereinamasis laikotarpis, vadinasi, sprendimas bus atidėtas, ir kvapų problema dešimteriopai išaugs“, – konstatavo jis.

Kaimo realijos kitokios

Kaimo gamybininkai mato kitokį vaizdą Lietuvos provincijoje. Anot jų, pilkosios zonos atsiranda ten, kur uždaromos fermos ir kitos įmonės, kuriose dirbo vietos gyventojai. „Štai netoli miestelyje užsidarė kompleksas, kuriame dirbo apie 50 žmonių, taip pat – medžio perdirbimo įmonė, kur darbavosi 28 asmenys. Šie gyventojai ir jų šeimos dėl kvapų nesiskundžia, jiems rūpi darbo vietos ir pragyvenimo šaltinis“, – apie kaimo realijas kalbėjo E.Adomavičius.

„Gražionių bekono“ vadovas nuogąstavo, kad ateityje bus dar daugiau problemų ne dėl kvapų, o dėl uždaromų ūkių ir gamybos įmonių. „Kiaulių ūkyje sudėtinga situacija, kiaulių neaugina ne tik smulkieji ūkininkai, užsidaro ir dideli kompleksai. Gali būti, kad greitai išnyksime. Ką gali žinoti, gal kas nors kam nors yra pažadėjęs atiduoti paskutinę Lietuvoje auginamą kiaulę? Liks švari erdvė, ir kiti priveš produkcijos“, – niūrią ateitį piešė jis.

Mitybos madų įkaitai

Kiaulių augintojai sutinka, kad šiais laikais iš fermų sklinda intensyvesni kvapai dėl baltymingų pašarų. „Teigiama, kad anksčiau sklido silpnesnė smarvė. Taip, neprieštarausiu, anksčiau pašarai buvo mažiau baltymingi. Kiaulės 100 proc. baltymų nesuvirškina, todėl ir kvapas stipresnis“, – pripažino E.Adomavičius ir pridūrė, kad kiaulių Lietuvoje smarkiai sumažėjo.

Žemės ūkio bendrovės vadovas pirštu dūrė į rinkos poreikius ir siūlė įvertinti tai, kad augintojai yra tapę mitybos madų įkaitais. Anot jo, anksčiau riebalai buvo kone keiksmažodis, tik dabar vėl palankiai pradedama vertinti riebi mėsa, mokslininkai pabrėžia riebalų svarbą. O anksčiau buvo propaguojama liesa mėsa. Tad gamybininkai ir selekcininkai norėjo įtikti vartotojams. „Dabar kiaulių genetika kitokia, jos raumeningos, todėl ir pašarų racionas kitoks. Visiems smagu parduotuvių vitrinose matyti sprandines ir šonines, tačiau lazda turi du galus“, – vienpusiškai puolamus gamybininkus gynė E.Adomavičius.

„Gražionių bekono“ direktorius ragintų valdininkus labiau susirūpinti, kaip įveikti kiaulių marą ir leisti kaimo gyventojams laisvai auginti kiaules. „Tegu augina po paršelį kitą, pasiskerdžia, pasigamina dešrų ir skilandžių, išsiverda šaltienos ir maitina šeimas“, – pirmiausia sukurti padorias pragyvenimo sąlygas siūlė pašnekovas.

Vis labiau vertina mėšlą

V.Tėvelis užsiminė, kad situacija pasikeitusi ir paukštininkystės sektoriuje. Jo teigimu, kvapų paukštynuose sumažėjo, nes pasikeitė auginimo technologijos, buvo pagerintos vištų laikymo sąlygos. Be to, mėšlą kaip organinę trąšą vis labiau vertina ūkininkai, todėl jis neužsibūna paukštynuose. „Dabar mėšlas yra sausas, jį greitai paima ūkininkai arba grybų augintojai. Prie paukštynų dabar mėšlo neprisikaupia“, – aiškino Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas.

Jis prisiminė, kad anksčiau paukštynai vištų mėšlo toną atiduodavo už simbolinį litą, o dabar jis kainuoja brangiau.

Atvirų srutų duobių neturi likti

seselgis

Algirdas Šešelgis, sveikatos apsaugos viceministras

Projektas suderintas su visomis suinteresuotomis organizacijomis, buvo specialus pasitarimas, kur visi išsakė savo argumentus. Buvo ir mažiau, ir labiau aštrių pasisakymų. Opozicinė pusė, kuri abejojo dėl šių veiksmų, norėjo metams atidėti šio teisės akto priėmimą. Bet atidėjimas, kai žemės ūkiui yra numatytas 10 metų pereinamasis laikotarpis, beprasmis. Tai būtų tik laiko gaišinimas.

Reikėtų pabrėžti, kad kalbama apie veiklą, susijusią su trąšomis. Reikalavimai nebūtų taikomi, kai, pavyzdžiui, yra tręšiami laukai. Nauji kvapų reikalavimai palies fermas, šalia kurių tvyro didelės atviros kūdros su srutomis, iš kurių kvapai, atsižvelgiant į orą, pasklinda po didesnę ar mažesnę teritoriją.

Norime, kad 10 metų laikotarpiu to neliktų, kad būtų civilizuota veikla, nekenksminga aplinkai ir žmonėms. Juk Olandijoje, Danijoje tokių atvirų srutų duobių turbūt nerastume. Šiose šalyse kvapo koncentracijos ribinė vertė – iki 10 europinių kvapo vienetų, bet ten kitokia diferenciacija. Ten net į vienkiemį atsižvelgiama, ką jau kalbėti apie gyvenvietę ir miestelį.

Apibendrinus visus patikrinimus, įvertinus ekspertų nuomonę ir atsižvelgus į Žemės ūkio ministerijos pageidavimus, nuspręsta, kad žemės ūkio veiklai reikalavimai dėl kvapų turi būti griežtinami, bet ne tiek, kiek miesto vietovėse. Ūkiai turės susitvarkyti taršos šaltinius. Tai nereiškia, kad mes reikalaujame, jog kvapo iš viso nebūtų, bet atvirų srutų duobių neturi likti.

 

Rekomenduojami video