Ūkininkai kalba apie užsitęsusią pavasarinę sausrą ir jos pasekmes, tačiau oficialiai pas mus toks reiškinys nėra fiksuojamas. Lietuvoje stichinė sausra vertinama pagal Selianinovo hidroterminį koeficientą, tačiau jis pradedamas skaičiuoti prasidėjus aktyviam augalų vegetacijos laikotarpiui, kai paros vidutinė temperatūra pasiekia daugiau kaip 10 laipsnių šilumos. Todėl sinoptikai kol kas kalba tik apie kritulių trūkumą ir dirvos sausumą, o žemdirbiai stveriasi už galvų – laukai panašėja į dykumas, kur siaučia smėlio audros.

Sėkla guli kaip sandėlyje

Šių metų balandis pažėrė staigmenų. Žemdirbiai jau įprato, kad pavasarį pristinga lietaus, bet šiemet balandį daug kur neiškrito nė lašo. Maža to, išdžiūvusiose dirvose šeimininkauja gūsingas vėjas ir kelia smėlio audras.

„Kiek čia gyvenu, dar nemačiau tokių vaizdų – kaip dykumoje: vėjas kelia tokias smėlio audras, kad kartais aplinkui nieko nesimato“, – gamtos staigmenomis stebėjosi Raseinių rajono ūkininkas Rimas Gunevičius.

Pasak jo, Raseinių krašte gal jau pusantro mėnesio nebuvo lietaus, tad pasėta vasarojaus sėkla daug kur guli kaip sandėlyje. „Dairomės į dangų ir kenčiame, o ką padarysi? Šiemet pavasarinė sausra dar stipresnė, nes po pernykštės sausros nebuvo atsistatęs drėgmės balansas. Vasarojus retai kur išdygęs, o žieminiai pasėliai kai kur jau gelsta ir džiūsta, nors po žiemos atrodė gražiai. Vėjas dar labiau džiovina dirvas. Vasarinių rapsų net nesėjau, nes bijojau, kad nesudygs. Todėl palikau pūdymą. Sausros pasekmių jau neišvengsime“, – konstatavo ūkininkas.

Kaip pastebi sinoptikai, balandis – didelių temperatūrų kontrastų ir vienas sausiausių mėnesių. Pastarųjų trisdešimties metų duomenimis, balandį iškrenta vidutiniškai 30–50 milimetrų kritulių, o šiemet, pasak sinoptikų, per dvi pirmąsias dekadas iškrito vos 2–5 proc. vidutinės kritulių normos. Didžiojoje šalies dalyje žemės nepasiekė nė lašas.

Ūkininkai išsigandę

Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos vadovė Lina Meilutė-Datkūnienė teigė, kad jų krašto ūkininkai per Velykas meldė lietaus, tačiau iš danguje pasirodžiusių debesėlių kai kur pabiro tik ašaros, kurios vos sudrėkino dirvos paviršių.

Lina Meilutė-Datkūnienė

„Pas mus blogai, vis dar sausa ir vėjas nesiliauja, taigi dar labiau viską džiovina, kelia dulkes. Žieminiai pasėliai gerai peržiemojo, gražiai augo, bet dabar ir juos reikia gaivinti, jie negali pasisavinti maisto medžiagų, o vasariniams trūksta drėgmės dygti. Šis pavasaris žymiai sausesnis, sniego buvo, bet jis gana greitai ištirpo ir dirvos tapo sausos. Be to, daug vėjuotų dienų, naktimis laikėsi šaltis, tai irgi sausino“, – aiškino ūkininkų organizacijos pirmininkė.

Tokie orai vis labiau gąsdina žemdirbius, tačiau darbai nesustoja – skubama viską pasėti, nėra ko laukti, nes nežinia, kas bus toliau.

„Nuostolių jau neišvengsime, aišku, situacija dar nėra itin tragiška, bet, priklausomai nuo vietovių, dirvų ir kitų aplinkybių, praradimų daugiau ar mažiau bus. Klimato pokyčiai akivaizdūs, diskutuojame, kaip toliau ūkininkauti. Ūkininkai prisiima riziką, bet anksčiau dar galima buvo nors kiek prognozuoti, o dabar viskas verčiasi aukštyn kojomis, ir dėl to žemdirbiams labai neramu“, – sakė L.Meilutė-Datkūnienė.

Žiemkenčiams jau pakenkė

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) savivaldos organizatorius, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas pasidžiaugė, kad per Velykas įvyko beveik stebuklas – kaime, kur jis ūkininkauja, palijo.

„Buvo net stiproka kruša, kapojo pupos dydžio ledukais. Augalai maži, sodai dar nežydi, tad nepakenkė, tik padidino drėgmės kiekį. Kruša praėjo pirmąją Velykų dieną, iškart po šv. Mišių, matyt, gerai buvo pasimelsta“, – juokavo jis.

Ūkininkas matuoja kritulius, tad užfiksavo, kad per maždaug 40 minučių iškrito beveik 4 milimetrai kritulių. „Tai nėra daug, bet kai tokia sausra, kuri pas mus tęsiasi nuo kovo vidurio, jau šis tas. Toks kritulių kiekis vidutinio sunkumo dirvoje įsigėrė apie 4 cm – maždaug iki sėklos, tai labai gerai“, – džiaugėsi S.Jundulas ir pridūrė, kad savo džiaugsmu negali pasidalyti su krašto kolegomis – kai kurių laukuose vos pakrapnojo.

S.Jundulas neabejoja, kad sausas pavasaris atsilieps derliui. „Gal kiti specialistai ir nesutiks, bet mano nuomone, žiemkenčiams jau pakenkė. Dabar formuojasi grūdų stambumas ir jų skaičius varpose, o augalai dėl drėgmės stygiaus neįsisavina pakankamai maisto medžiagų ir negali normaliai vystytis. Manau, kad dėl to derlius gali būti apie 15 proc. mažesnis“, – prognozavo ūkininkų visuomeninių organizacijų atstovas.

Agrotechninės gudrybės

Klimato pokyčiai verčia labai apgalvotai ūkininkauti, taikyti pačias tinkamiausias technologijas ir labai lanksčiai ir greitai reaguoti į klimato pokyčius. S.Jundulas pripažino, kad žemdirbiui nevalia suklysti, anot jo, apie klaidas jau negali būti ir kalbos. Dabar reikia ieškoti agrotechninių gudrybių, kad būtų galima kuo labiau sušvelninti gamtos staigmenas.

S. Jundulas

„Šiemet anksčiau prasidėjo pavasaris ir augalų vegetacija, todėl ir sėti anksčiau reikėjo. Anksčiau skubėdavome suberti sėklą į dirvą iki balandžio pabaigos, nes įprastai gegužės pirmoji pusė būdavo sausringa. O dabar sausra užklupo jau kovą ir balandį. Reikia prisitaikyti. Pats avižas pasėjau kovo 31 dieną ir neapsirikau – jos jau sudygo, nes dirva buvo dar drėgna, o vėliau kritulių pristigo. Taigi ankstyva sėja pasiteisino, nors buvo šalčiau ir vėsiau. Daug ūkininkų laikėsi tokios taktikos, bet buvo ir vėluojančių. Antrąją Velykų dieną važiavau į tėviškę Žemaitijoje, tai mačiau, kaip Raseinių rajone dirbo sėjamosios – dulkėjo kaip dykumoje“, – pasakojo ūkininkas.

LŪS ir ŽŪR atstovas įvardijo dar vieną rekomendaciją – šiemet reikėjo padidinti sėjos normą, giliau sėti ir būtinai voluoti, kad neišgaruotų drėgmė. Jis priminė, jog žieminių pasėlių būklę nulemia tinkamai pasirinktas sėjos laikas rudenį. Pasėjus per vėlai, augalai nespėja gerai įsikrūmyti, todėl pavasarį jautriau reaguoja į drėgmės stygių. Šiemet geras sprendimas – tręšti skystomis trąšomis, jas augalai geriau pasisavino.

„Tai, regis, smulkmenos, tačiau tokiu metu jos tampa gana svarbios“, – pastebėjo S.Jundulas.

Nuostolių neišvengsime

Prof. habil. dr. Rimantas Velička, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos  Bandymų stoties direktorius

Klimato kaita įneša savo korekcijas. Šis pavasaris tikrai išskirtinis, nes jau po žiemos buvo sausa, laukai labai greitai pradžiuvo. Tai paskatino žemdirbius anksčiau išeiti į laukus ir anksčiau pradėti tręšimo ir sėjos darbus, kol žemė dar buvo neperdžiuvusi.

Situacija laukuose priklauso nuo pasėlių būklės ir taikytos agrotechnikos. Taigi nuo to, kada buvo pasėti žieminiai pasėliai, kaip jie atrodė rudenį. Jeigu žieminiai kviečiai buvo pasėti anksti (rugsėjo 5–20 d.), pavasarį anksti patręšti, jie atrodo geriau. Šiemet ypač efektyvus buvo ankstyvas tręšimas. Kai kurie tręšė apie kovo 20 d., ir mūsų bandymų stotyje šią dieną buvo atliktas pirmasis tręšimas.

Ten, kur ūkininkai laukė, kol nusistovės šilti orai, ir tręšė pavėluotai, pasėliai atrodo prasčiau. Kai kurie buvo priversti gelbėti pasėlius tręšdami skystomis trąšomis. Jau ne vieneri metai, kai žemdirbiai įsitikina, kad ankstyvas žiemkenčių tręšimas pasiteisina. Laimėjo tie, kurie anksti patręšė žieminius pasėlius ir pasėjo vasarojų. Balandžio 4–5 d. pasėti vasariniai kviečiai, miežiai sudygo, dygsta anksti pasėti žirniai. Taigi chrestomatinė tiesa, kad pavasarį diena maitina metus, šiemet labai pasitvirtino. Nekalbu apie vėliau sėjamas kultūras, pavyzdžiui, kukurūzus, kuriuos dabar laikas sėti.

Be abejonės, ši sausra nepraeis be pasekmių, nes augalai skuba praeiti augimo tarpsnius, nespėja tinkamai išsivystyti. Kalbu apie žieminius rapsus, kurie dabar sparčiai formuoja pagrindinį stiebą ir žiedyną. Anksčiau rapsų žydėjimo laikas buvo gegužės trečioji dekada, šiemet, jeigu ir toliau tęsis tokie orai, rapsai gali pražydėti balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Aišku, jeigu augalas trumpina savo vegetaciją, atitinkamai mažėja derlingumas. Stresas skatina augalą greičiau rūpintis palikuonimis – žiedynais, sėklomis.

Vidurio Lietuvos zonoje drėgmės gilesniuose sluoksniuos dar pakako, laiku pamaitinti kviečiai atrodė gana normaliai. Bet dabar visiems pasėliams jau verkiant reikia lietaus. Jeigu artimiausiu laiku jo nebus, nuostolių neišvengs ir tie, kurie anksti sėjo ir tręšė ir kurių pasėliai atrodo dar gana normaliai. Kenčia ir sudygęs vasarojus, nuo drėgmės stygiaus vietomis jau pradeda gelsti.

Koeficientą reikia keisti

Justina Kazlauskienė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė

Kovą drėgmės stygiaus nebuvo, šį mėnesį didesnėje šalies dalyje buvo drėgniau nei įprastai. Bet didžioji kritulių dalis iškrito per pirmąsias dvi kovo dekadas, mėnesio pabaigoje jau buvo sausiau. O balandis yra labai sausas. Per pirmuosius du dešimtadienius tebuvo nuo 2 iki 5 proc. vidutinės kritulių normos. Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių neiškrito nė lašo.

Bet kalbėti apie stichinę sausrą negalime, nes ji vertinama pagal koeficientą, kuris pradedamas skaičiuoti, kai prasideda aktyvi augalų vegetacija ir kai paros vidutinė temperatūra pasiekia daugiau kaip 10 laipsnių šilumos. Esant tokiai temperatūrai turi praeiti 30 dienų, tada galima fiksuoti sausrą. Taigi šis patvirtintas koeficientas pavasarinės sausros nefiksuoja, ir tai yra didelis trūkumas.

Balandžio 17 d. vidutinė paros temperatūra visoje šalyje perkopė 10 laipsnių. Tad šį koeficientą pradėsime skaičiuoti, kai praeis 30 dienų – gegužės 15–16 d.

Žemės ūkio ministerija turėtų inicijuoti, kad toks stichinėms sausroms nustatyti taikomas skaičiavimas būtų pakeistas. Bet tai ilgas procesas, reikia įvertinti mokslininkų duomenis, kitų šalių patirtį ir tą koeficientą pritaikyti Lietuvai.