Lietuva jau seniai plačiai atlapojusi duris kiaulienos importui ir apie pusę suvartojamo kiekio įsiveža iš kitų ES šalių, dabar pas mus bandoma iškišti dar daugiau visokios kiaulienos.

Lietuvoje kiaulių supirkimo kainos drastiškai ritasi žemyn, pašarai pabrango, o kiaulienos kainos parduotuvių lentynose mažai tepasikeitė. Užsidarius vokiškos kiaulienos eksportui į didžiulę Kinijos rinką, pas mus plūsta dar daugiau pigios kiaulienos iš ES šalių. Mūsų kiaulių augintojai skaičiuoja nuostolius ir gali būti priversti mažinti bandas ar kabinti spynas ant fermų durų.

Stebina kainų žirklės

Rugsėjo pirmoje pusėje Vokietijoje nustačius afrikinį kiaulių marą šernuose,sustojo vokiškos kiaulienos eksportas į didžiulę rinką Azijoje – Kiniją, Japoniją, Pietų Korėją ir kt. Kas mėnesį eksportui neparduodama apie 80 tūkst. t kiaulienos. Šis kiekis stumdomas tarp ES šalių. Kadangi Lietuva jau seniai plačiai atlapojusi duris kiaulienos importui ir apie pusę suvartojamo kiekio įsiveža iš kitų ES šalių, dabar pas mus bandoma iškišti dar daugiau visokios kiaulienos.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) duomenimis, nuo metų pradžios mūsų šalyje kiaulių kaina nukrito net 35–38 proc., o pagrindinių skerdenos dalių (sprandinės, nugarinės, kumpio) kainos mažmeninėje prekyboje sumažėjo vos 1,8–2,5 proc. Tiesa, kiaulių augintojai pripažįsta, kad žiemą kiaulių supirkimo kainos buvo geros, todėl dabar kritimas toks ryškus. Tačiau pirkėjo kišenei tai mažai teatsiliepia.

LKAA vadovas Algis Baravykas konstatavo, kad Lietuvos kiaulių augintojų situacija yra tragiška, jie gauna pačią mažiausią kainą ES. Anot jo, pas mus kiaulių supirkimo kainos pasiekė istorines žemumas – už gyvo svorio kilogramą perdirbėjai siūlo vos 80 centų ir nematyti, kad tai būtų kainos dugnas.

 Algis Baravykas

Algis Baravykas

Plūsta pigi kiauliena

Ilgametis Jurbarko rajone veikiančio kiaulių komplekso „Dainiai“ vadovas Kasparas Jurevičius be užuolankų rėžė, kad tokio pasityčiojimo iš kiaulių augintojų dar nebuvo. „Į mūsų rinką vežama atliekinė mėsa iš Europos, ten ją atiduoda už centus. O pas mus kiaulės ne tik pinga, bet ir įsiūlyti pirkti darosi sunku. Visi sako, kad kiaulių turi per akis. Manau, kad kitą savaitę kainos kris žemiau 80 centų už gyvo svorio kilogramą“, – sakė jis.

Ką tokia kiaulių supirkimo kaina reiškia augintojui? „Auginimo savikaina sudaro apie 1,04 euro, per pastaruosius du mėnesius pašariniai grūdai, sojos rupiniai pabrango iki 30 proc., savikaina dar ūgtelėjo iki 1,07 euro. Jei parduodami kiaules gausime dar mažiau, tai matematika paprasta“, – skaičiavo K.Jurevičius.

Pasak „Dainių“ vadovo, Kinija buvo labai gera rinka kiaulienai, kinai ją pirko visokią: ir gerą, ir prastesnę, šaldytą, separuotą, ir kt. „Kadangi jie dabar neperka, liko Lietuva, Latvija ir Lenkija – trys „sanitarės“ Europoje. Lietuvoje yra galingų firmų, kurios gelbėja Europą ir užkemša mūsų rinką. Jiems niekas nieko neriboja. Pabandytume mes kur nors nuvežti mėsos, ne bet kokios, o geros – neįsileis, nes rinkos pilnos, jau nekalbant apie trečiarūšę mėsą. O mes atviri visokiai“, – nusivylimo neslėpė K.Jurevičius.

Naudinga ir biudžetui

Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas, žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius prieš kelias savaites „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį augintojai dėl supirkimo kainų nesiskundė. Jos žemyn ristis pradėjo rudeniop.

„Šiandien tokia augintojų laimė: išauginai kiaulę, pridėjai savo eurų ir džiaugiesi, kad ją kažkas nupirko. Europoje pilna pigios šaldytos kiaulienos, Vokietijoje gali pusdykiai įsigyti ir atsivežti. Štai tokia globalios ekonomikos pasekmė“, – konstatavo E.Adomavičius.

Jis sakė, kad belaukiant geresnių laikų teks dirbti nuostolingai. Kitas klausimas – kiek ilgai tai truks? „Įdomu, kad parduotuvėse tai neatsispindi, ir tai jau pono prekybininko reikalas, jis susitvarko, kaip jam reikia. Tai naudinga ir valdžiai, nes kuo didesnė kaina prekyboje, tuo daugiau pridėtinės vertės mokesčio patenka į biudžetą“, – teigė kiaulių ūkio vadovas.

Prekybininkų dalis išaugo

Paanalizavus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis matyti, kad mažėjant augintojams mokamai kainai daugiau iš galutinio produkto kainos atsiriekė prekybininkai.

Štai kiaulienos kumpio su kaulu vidutinės mažmeninės kainos struktūroje augintojo dalis šių metų sausį sudarė beveik 53 proc., o rugsėjį nukrito iki 39 proc. Gamintojo arba didmeninės prekybos dalis taip pat sumažėjo – jų dalis kainų grandinėje sausį sudarė 10,8 proc., rugsėjį nukrito iki 7,7 proc.O mažmeninės prekybos dalis ryškiai padidėjo – sausį ji sudarė beveik 19 proc., o rugsėjį išaugo iki 35 proc.

Kitas pavyzdys – kiaulienos nugarinės mažmeninės kainos struktūros pokytis. Pardavus kilogramą nugarinės šiemet sausį augintojui teko 1,91 euro, šiek tiek daugiau prekybininkui – 1,98 euro, ir mažiausiai gamintojui (didmenininkui) – 1,04 euro. Rugsėjį prekybininkas pasiėmė dar didesnę dalį – 2,45 euro, o augintojui liko tik 1,44 euro, gamintojui – 0,95 euro.

„Kamštis“ skerdyklose

A.Baravykas: „Už kiaulių gyvo svorio kilogramą perdirbėjai siūlo vos 80 centų.“

A.Baravykas: „Už kiaulių gyvo svorio kilogramą perdirbėjai siūlo vos 80 centų.“

užsiminė, kad Vokietija bando tartis su Kinija dėl kiaulienos eksporto atnaujinimo, tačiau kol kas nėra jokių optimistinių ženklų, kad situacija pasikeis. „Negana to, šiuo metu Vokietijoje dėl COVID-19didžiausios skerdyklos sumažino skerdimo apimtis ir dirba tik 50–70 proc. pajėgumu. Dėl to susidarė per 500 tūkst. nepaskerstų peraugusių kiaulių kiekis, kuris iki metų galo gali padidėti iki milijono. Šis ,,kamštis“ skerdyklose dabar yra bene didžiausia problema Vokietijos kiaulių rinkoje“, – aiškino LKAA vadovas.

Šios problemos greitai atsirito iki Lietuvos, kur per metus suvartojama apie 140 tūkst. t kiaulienos. Žinia, apie pusė jos importuojama. „Deja, importinė kiauliena yra daug pigesnė ir žlugdo vietinius augintojus. Mūsų rinka užversta importine kiauliena iš Lenkijos, Belgijos, Vokietijos. Eksportuoti daugiau kiaulių ar kiaulienos neįmanoma dėl afrikinio kiaulių maro statuso. Dėl COVID-19 stojant turizmo, restoranų ir panašiai veiklai, mažėjant fiziniam aktyvumui savaime mažėja ir mėsos vartojimas, tačiau kiaulienos kaina prekybos centruose beveik nesikeičia“, – problemas dėstė A.Baravykas.

Bandos mažinti nenori

Drastiškai kritus kainoms, nuostolingai dirbantiems kiaulių ūkiams iškyla dilema: sukandus dantis laukti geresnių laikų ar mažinti bandas, o gal net kabinti spynas ant fermų durų. Suprantama, kad vieni galbūt gali palaukti, kitiems striuka jau dabar.

K.Jurevičius sakė, kad mažinti kiaulių bandos ir atsisakyti darbuotojų negali, nes tokie veiksmai veda link užsidarymo. Tokių pavyzdžių šalyje nemažai. Kita vertus, pasak jo, negali greitai nutraukti auginimo, nes visas procesas nuo paršavedžių sėklinimo iki realizavimo trunka kone metus.

„Ne taip paprasta staiga sumažinti kiaulių kiekį. Šiuo atveju nepasiblaškysi, juk kiaulė – ne kokia plyta, į sandėlį jos nepadėsi. Ir žmonių negali atleisti. Jau taip kaime nėra darbuotojų, jeigu dar mes pradėsime maivytis, tai kas čia bus?“ – drastiškų pokyčių nežada kiaulių ūkio vadovas.

Perspektyva miglota

Ilgus dešimtmečius kiaulininkystės srityje dirbantis K.Jurevičius linkęs manyti, kad Lietuvoje šios šakos perspektyva labai miglota. „Gal dar kokius 20 metų pratemps, o toliau… Gali būti, kad net ir per 10 metų sugebėsime ją galutinai sutriuškinti. Požymių tam daugiau, nei reikia. Reikalavimai aukščiausi, mes patys pirmieji Europoje skubame juos įgyvendinti. Vos tik kokį popieriuką dėl kiaulių uodegos nukirpimo parašė, pirmieji norime tą daryti, o lenkai netveria juoku dėl tokių reikalavimų“, – samprotavo kiaulininkystės komplekso vadovas.

Pastaraisiais metais ištuštėjo ne vieno kiaulininkystės ūkio fermos. Šis sektorius traukiasi ir dėl afrikinio kiaulių maro protrūkių, ir dėl visuomenės spaudimo, ir dėl politinių sprendimų.

„Užsidarė Radviliškio rajone veikęs danų kapitalo bendrovės „Litpirma“ kiaulių kompleksas, ūkis dabar parduodamas. Po afrikinio kiaulių maro protrūkio nedirba Molėtų rajono bendrovė „Takažolė“. Nežinia, ar prisikels ištuštėję kai kurie kiaulininkystės kompleksai Dzūkijoje, Molėtų, Šalčininkų rajonuose ir kitur“, – vardijo A.Baravykas.

Nesimato geresnių pokyčių

Daina Butėnė, mėsos gamybos įmonės „Agaras“ komercijos direktorė

Negalėčiau komentuoti, kaip elgiasi kitos įmonės, bet mes perkame tik lietuviškas kiaules, žaliavos neimportuojame, dirbame su vietos kiaulių augintojais. Dabar ši rinka perpildyta, kiaulių supirkimo kainos labai smarkiai krenta ir nežinia, kaip situacija plėtosistoliau. Mes irgi produkciją parduodame žemesnėmis kainomis, skaičiuojame centus. Kinija yra sustabdžiusi tiekimus iš Vokietijos, todėl yra didesnė vokiškos kiaulienospasiūla. Lietuvai tenka konkuruoti tokiomis aplinkybėmis. Kol kas nesimato jokių geresnių pokyčių. Viskas priklausys nuo tarptautinės prekybos, eksporto į trečiąsias šalis galimybių.

Gali būti, kad kiaulių augintojai ims mažinti bandas norėdami šiek tiek stabilizuoti supirkimo kainas. Taip dažnai būna. Kai kainos nukrenta ir kiekvienas pardavimas būna nuostolingas, augintojai mažina bandas. Tada po kurio laiko atsiranda žaliavos trūkumas ir kaina ima kilti.