Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuvos ateitis ES: iliuzijos ir skaičiavimais pagrįstos galimybės

Prasideda konkretesni veiksmai, kurie turės įtakos, kaip Europos Sąjunga gyvens 2020–2026 metais. Lietuvoje derybų su Europos Komisija laikotarpį valdžia, ūkininkai ir mokslininkai pasitinka turėdami skirtingas vizijas. Valdininkai dažniausiai laikosi posakio „Kas moka, tas ir muziką užsako“ ir nuolankiai priima Briuselio pasiūlymus, nelygiaverčių santykių rinkoje įžeisti ūkininkai dažnai vadovaujasi nepagrįstomis emocijomis, o mokslininkai dažniausiai stebisi tiek vienų, tiek kitų reikalavimais, nes, nagrinėdami statistikos duomenis, jie regi kelius, kuriais eidami galėtume daugiausia uždirbti arba nors mažiausiai prarasti.

Laukia

Kiek apskritai ES svarbus žemės ūkis? Štai keli duomenys. Grandinėje nuo žemės ūkio žaliavų gamybos iki produkcijos pateikimo vartotojams sukurta per 44 mln. darbo vietų. ES žemės ūkio ir maisto produktų eksportas siekia 131 mlrd. eurų per metus. Be to, žemės ūkis prižiūri apie 40 proc. visos ES žemės. Taigi jo svoris 508 mln. gyventojų turinčioje ES ekonomikoje yra ženklus. Neseniai Europos Komisija paskelbė komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“. Ar jau galime įžiūrėti 2020–2026 metų laikotarpio ES veidą?

Pasak Žemės ūkio ministerijos ES ir tarptautinių reikalų departamento direktoriaus Šarūno Celiešiaus, Europos Komisijos paskelbtas komunikatas yra palyginti abstraktus, jame nerasime žemdirbius labiausiai dominančios finansinės dalies. „Laukiame gegužės 2-osios, kai bus pristatytas finansinės programos projektas, tada galėsime konkrečiau svarstyti apie perspektyvas“, – sakė Š.Celiešius.

Š. Celiešius

O jeigu valstybės iki metų pabaigos nesusitars? „Ar pasiruošta tokiam variantui? Juk pavėlavus finansavimas pagal naująjį laikotarpį ūkininkus pasiektų tik 2021–2022 metais?“ – klausė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis.

Deja, kol kas konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra. Neoficialiais duomenimis, Europos Komisija yra numačiusi vėlavimo variantą – žemdirbiai be paramos neliktų. „Net blogiausiu atveju būtų numatytas finansavimas pereinamuoju laikotarpiu“, – patikino Š.Celiešius.

Subalansuos

Komunikate pabrėžiamas siekis nuo 2020-ųjų tiesiogines išmokas skirti tikslingiau, norima įvesti tam tikrus limitus, riboti išmokas, jas subalansuoti, naudoti nuosekliai mažėjančių išmokų taktiką. Tiesa, tai dar tik diskusijų objektas. O ką reiškia teiginys „išmokas subalansuoti“?

„Padėtį nustatyti galima naudojantis vadinamąja europine formule: 20 proc. ūkių gauna 80 proc. išmokų. Lietuvoje 77 proc. išmokų atitenka 23 proc. ūkių, taigi padėtis Lietuvoje yra arti Europos Sąjungos vidurkio“, – sakė Š.Celiešius.

Jau žinoma, kad bus stiprinami žalinimo elementai. Tikėtina, kad, nesilaikant žalinimo reikalavimų, nebus galima pretenduoti į ES paramą.

„Neabejotinai daug diskusijų Briuselyje kils dėl tiesioginių išmokų konvergencijos. Be kita ko, komunikate pabrėžiamas siekis labiau remti smulkiuosius ūkius, tačiau ne bet kokius, o tikrai užsiimančius žemės ūkiu“, – pabrėžė Š.Celiešius.

Svarbu, kad vykdant bendrąją žemės ūkio politiką vis dar bus taikomos ir rinkos reguliavimo priemonės. Kokios ir kaip? Sužinosime gegužės 2-ąją arba vėliau.

Klaidingos paieškos

Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės R.Melnikienės, susidarė įspūdis, kad ES bendroji žemės ūkio politika kuriama tarsi nematant, kaip ES rinkoje pasikeitė ir keičiasi žemės ūkio bei maisto produktų paklausa ir pasiūla. Jos manymu, formuojama žemės ūkio politika vis labiau tolsta nuo tikrovės. Kiekvienas įsitikinęs, kad strategija gera tik tada, kai tenkina jo poreikius. Tačiau taip negali būti, kad strategija tiktų visiems ir niekam nereikėtų keisti savo verslo. Neretai ir iš mokslininkų tikimasi, kad jie patars, kaip būtų galima padidinti žemės ūkio gamybą. Ar tai įmanoma? Minėto instituto direktorė rėžė skaudžią tiesą į akis. Jos daugelis nenori girdėti, o juk padariniai kai kam bus skaudūs, nes nereaguojantieji į rinkos pokyčius patirs nuostolių ir valstybė jų nekompensuos: „ES rinka gyvena pertekliaus ekonomikoje, todėl valstybės klysta, kai tikisi daugiau uždirbti didindamos gamybos apimtis. Tokiu atveju jos turėtų prisiimti ir atsakomybę supirkti pagamintą produkciją“, – sakė R.Melnikienė.

R. Melnikienė

O kaip yra Lietuvoje? Taip ir yra.

„Produkcijos gamyba beveik kasmet auga, tačiau problemų dėl pelningumo ūkininkai turėjo jau 2015-aisiais, kuriuos daugelis laikė sėkmingais. 2012-aisiais grynosios verslo pajamos siekė 373 mln. eurų, 2014-aisiais jos nukrito iki 145 mln. eurų, o 2016 metais jau užfiksuotas 61 mln. eurų nuostolis“, – išvadą konkrečiais duomenimis patvirtino R.Melnikienė.

Kokia išeitis?

„Deja, daugiau gamindami nebūtinai daugiau ir uždirbsime. Šiais laikais pajamas didinti kitais būdais – užtikrinti jų tolygumą, žinoma, mažinant riziką“, – sakė R.Melnikienė.

Šis patarimas tinka tiek valstybei, tiek ūkininkams, kurie nepaisė ekonomistų raginimo pelningais metais kaupti rezervą.

Abejonės

Kita problema – klaidingas manymas, kad eksportas gali būti tik teigiamas reiškinys šalies ekonomikai. Ypač juo mėgsta didžiuotis žemės ūkio žaliavų perdirbėjai.

„Eksportuojame daug, tačiau neužmirškime, kad maisto pramonė eksportą didina gamindama produktus ne tik iš vietinių žaliavų, kartu ji didina žaliavų importą. Tokia padėtis naudinga pramonei, bet ne žemės ūkiui. Valstybė turi siekti, kad mažėtų importas produktų, kurių užsiauginame arba pasigaminame vidaus rinkoje“, – ragino R.Melnikienė.

Šią pastabą išgirdo ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas. „Valstybė perdirbimo įmones gausiai rėmė, daugeliui skirta po 20–30 milijonų eurų, o jos vidaus rinkoje žaliavą iš ūkininkų neretai superka pigiau nei kitose šalyse. Taigi turėtume labai atidžiai pasvarstyti, ar valstybei apsimoka tokias perdirbimo įmones remti“, – sakė jis.

Daug ginčų vyksta ir dėl ES paramos skirtumų stambiesiems bei smulkiesiems ūkiams. Vis dėlto R.Melnikienė patarė nesupriešinti stambiųjų ūkių ir šeimos ūkių savininkų. „Stambiųjų ūkių savininkai nuolat aiškina, kad smulkieji ūkiai yra nepelningi, taigi neperspektyvūs, tokių ūkių valstybei neverta remti. Kam nepelningas smulkusis ūkis? Tam žmogui, kuris dirba ir neturi kitų pajamų? Jis pelningas!“ – teigė instituto direktorė.

Apie šeimos ūkius

Pasak R.Melnikienės, valstybė turi daugiau dėmesio skirti šeimos ūkiams. O kokius ūkius galėtume vadinti šeimos ūkiais? Anot jos, tai ūkiai, kurie nesamdo papildomos darbo jėgos, išskyrus sezono metu, ir siekia gauti pajamas, kurios leistų nors išgyventi.

Kokia jų perspektyva? Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, ūkių iki 2 ha per pastaruosius 6 metus sumažėjo 31 proc., o nuo 2 iki 9 ha – 32 proc. Kas juos priglobė? 3,6 proc. padaugėjo nuo 20 iki 30 ha ūkių. „Būtent tokio dydžio ūkius ir turi ateities viziją turintys pradedantys šeimos ūkiai“, – sakė R.Melnikienė.

Ar jų viltys išsipildys, ar jie išsilaikys rinkoje, ar sustiprės? Štai nuo 30 iki 50 ha ūkių sumažėjo 9 proc. Tačiau akivaizdus persilaužimas užfiksuotas stambesniuose ūkiuose: nuo 50 iki 100 ha ūkių per šešerius metus padaugėjo 14 proc, o didesnių nei 100 ha ūkių – net 40 proc. Kita vertus, tai irgi šeimos ūkiai.

Statistikos duomenys rodo, kad iš rinkos traukiasi vyresni nei 65 metų amžiaus ūkininkai (per pastaruosius šešerius metus pasitraukė 33 proc.), tačiau didelė duobė užfiksuota ties jaunųjų ūkininkų amžiaus riba – ūkių, kuriuos valdė nuo 35 iki 45 metų amžiaus ūkininkai per pastaruosius šešerius metus sumažėjo net 41 procentu!

Užduotis mokslininkams

Taigi kokią derybų dėl naujojo ES paramos laikotarpio taktiką ir strategiją turėtų pasirinkti Lietuva. Ko trūksta? Trūksta lėšų lobizmui, bendros įvairių valstybės institucijų strategijos ir mokslininkų parengto ekonominio argumentų pagrindimo.

„Ar Žemės ūkio ministerija turi ekonominiais argumentais pagrįstą poziciją dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo? Pavyzdžiui, ar esame pasiruošę Europos Komisijai pateikti konkrečius skaičiavimus, palyginimus, kiek skirtingose šalyse kainuoja žemės ūkio technika, augalų apsaugos priemonės, kokia žemės nuomos kaina, kiek kainuoja samdoma darbo jėga, kiek valstybė praranda dėl emigracijos? Manau, pateikdami tokio pobūdžio argumentus, galėtume sėkmingiau derėtis dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo“, – svarstė ir klausė Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.

„Žemės ūkio ministerija yra suformavusi užduotį Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkams – parengti tokio pobūdžio  tyrimą, kuris pateiktų svarius argumentus derantis dėl išmokų. Birželio 15-ąją tokius duomenis turėtume gauti“, – tikino Š.Celiešius.

Vėlai, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada.

Reikia argumentų

V.Juodsnukis

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Nors seniai kalbame apie tai, kad valstybė turėtų tinkamai pasiruošti deryboms dėl naujojo 2020–2027 m. laikotarpio, tačiau susidarė įspūdis, kad, atėjus lemiamam laikui, vėl teisinsimės, kad tinkamai nepasiruošėme. Manau, kad Žemės ūkio ministerija turėtų kuo efektyviau panaudoti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto potencialą. Mano žiniomis, kitos ES šalys kaip tik taip elgiasi. Jos pateiks Europos Komisijai ne emocijomis, bet realiais skaičiavimais pagrįstus argumentus. Kita vertus, Žemės ūkio ministerija pagaliau turėtų įvertinti būtent šeimos ūkių svarbumą kaimų gyvybingumui išsaugoti.

 

Skurdo rizikos lygis (proc.)

2015 m.    2016 m.

Didžiuosiuose miestuose             13,7          11,6

Kituose miestuose                       25,1          21,8

Kaime                                         30,6          34,8

 

Šaltinis: LAEI

 

Žemės ūkio ekonominiai rodikliai 2008–2016 m. (mln. Eur)

 

2008         2010         2012         2014         2016

Su ž. ū. susijusi prod.                 2302         2043         2973         2808         2835

Grynosios  pajamos   57             -18            373           145           -61

 

Šaltinis: LAEI

Rekomenduojami video