Medicinos mokslo laimėjimai ir nauji vaistai kai kada ant kojų pastato ir tik neįgaliojo vežimėlyje anksčiau galėjusius judėti raumenų ligomis sergančius pacientus.

Prieš kelias dešimtis metų daugelis nervų ligų visam gyvenimui pasodindavo vaikus į neįgaliojo vežimėlį, o epilepsijos priepuoliai buvo sunkiai kontroliuojami. Tačiau medicinos, genetikos, farmacijos mokslo pažanga jau leidžia efektyviai diagnozuoti ir gydyti beveik  visas neurologines vaikų ligas, įskaitant cerebrinį paralyžių. Naujausi diagnostikos ir gydymo metodai taikomi ir Lietuvoje.

Didžiausia pažanga

Laiku pastebėta neurologinė liga ar net menkiausi jos simptomai ir greita diagnostika, tinkamas gydymas ir reabilitacija – tai, anot Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėjos dr. Rūtos Praninskienės, svarbiausi dalykai, kurie būtini neurologine liga sergančiam vaikui. Jei ankstyvieji nervų sistemos (galvos, nugaros smegenų) pažeidimai lieka nepastebėti ir negydomi, jie neišvengiamai sukuria didesnių problemų, o neretai pasodina vaiką į neįgaliojo vežimėlį.

Šiandieninė vaikų neurologija apima keletą pagrindinių sričių: nervų-raumenų, autoimunines, neurodegenaracines, neurometabolines, neurokutanines ligas, epilepsiją ir kitus judesių sutrikimus, miego problemas, vaiko raidos sutrikimus bei cerebrinį paralyžių. Per pastaruosius penkerius metus didžiausia pažanga pasiekta gydant būtent nervų ir raumenų ligas. Tai lėmė išaugusios genetinių tyrimų galimybės ir nauji genų terapijos metodai.

„Rugsėjo mėnesį pirmiesiems pacientams, sergantiems spinaline raumenų atrofija, į stuburo kanalą pradėjome leisti nusinerseną (spinrazą), kuris ligonių judėjimo funkciją pagerina tiek, kad vaikas, anksčiau galėjęs judėti tik su neįgaliojo vežimėliu, atsistoja ant savo kojų“, – sako dr. R.Praninskienė.

Anot jos, intensyviai vykstantys klinikiniai tyrimai leidžia tikėtis, kad bus sukurta ir daugiau veiksmingų vaistų, kuriais bus gydomi kitomis nervų ir raumenų ligomis sergantys vaikai, pavyzdžiui, Diušeno raumenų distrofija.

„Genetikos ir farmacijos pažanga pastūmėjo į priekį ir šios ligų grupės ligonių gydymą, tad pediatrų ir šeimos gydytojų prašome klinikinio budrumo – laiku įtarti ligas ir nusiųsti pacientus pas specialistą konsultacijai“, – priduria gydytoja.

Dr. R.Praninskienė: „Mūsų amžiaus rykštė – informacinių technologijų įtaka vaikų miego ir būdravimo ritmui, keičianti vaikų miego įpročius.“

Dr. R.Praninskienė: „Mūsų amžiaus rykštė – informacinių technologijų įtaka vaikų miego ir būdravimo ritmui, keičianti vaikų miego įpročius.“

Specifinis gydymas

Dr. R.Praninskienės teigimu, dažnėja autoimuninių nervų sistemos pažeidimų, tačiau jie ne tik dažniau diagnozuojami, bet ir sėkmingiau gydomi. Pasaulio mokslininkai juos tiria nuo 2007 m. ir šiuo metu visos šalys, taigi ir Lietuva, šioms ligoms diagnozuoti ir gydyti taiko pažangius metodus. „VUL Santaros klinikose įdiegtas naujas diagnostikos metodas, kurį taikant kraujyje ir smegenų skystyje (likvore) ištiriami autoantikūnai, neigiamai veikiantys tam tikras smegenų struktūras“, – sako gydytoja. Ji pabrėžia, kad laiku diagnozuota ir pradėta gydyti liga – labai svarbus veiksnys, padedantis apsaugoti vaikus nuo gresiančio neįgalumo.

Genetikos mokslo atradimai labai svarbūs ir gydant neurodegeneracinėmis, neurometabolinėmis, neurokutaninėmis ligomis sergančius pacientus. Kadangi šios grupės ligų gydymas kiekvienu konkrečiu atveju yra specifinis, svarbu tai, kad naujausi mokslininkų darbai padeda nustatyti ligą ir parinkti veiksmingą gydymo būdą.

„Pacientui, kuris susirgo adrenoleukodistrofija, diagnozę įtarti padėjo genetinis šeimos medis. Genetiniai tyrimai ją patvirtino, o modernus ir laiku pradėtas gydymas pacientą išgelbėjo, nes Vaikų ligoninėje atliekamos ir kaulų čiulpų transplantacijos, kurios prireikė šiuo atveju“, – pasakoja dr. R.Praninskienė.

Vaikų neurologų teigimu, pasiekti geresnių gydymo rezultatų padeda ir modernėjanti kompensacinė technika – ji leidžia neįgaliems vaikams savarankiškai judėti ir greičiau integruotis į sveikų vaikų bendruomenę. Todėl net sunkios nervų ir raumenų ligos jau nėra nuosprendis – žmonės išmoksta patys savimi pasirūpinti, savarankiškai gyventi, gali turėti jų trokštamą privačią erdvę.

Miego laboratorijoje tiriama žmogaus gyvybinių funkcijų veikla miego metu.

Miego laboratorijoje tiriama žmogaus gyvybinių funkcijų veikla miego metu.

Tinkamai parinkti vaistai

Epilepsija – viena dažniausių lėtinių vaikų nervų sistemos ligų. Remiantis šeimos anamneze ir (ar) genetiniais tyrimais, galima nustatyti epilepsijos tipą, o tiksliai diagnozavus genų mutacijas, – efektyviai parinkti vaistus nuo epilepsijos.

„Vaistai, sustabdantys ar sumažinantys priepuolių skaičių, neabejotinai pagerina vaiko gyvenimo kokybę, mažiau veikia jo raidą, suteikia jam daugiau galimybių dalyvauti įprastoje kasdienėje veikloje“, – sako dr. R. Praninskienė.

Gydytoja pasakoja, kad sėkmingai kovoti su šia liga padeda ne tik miego encefalograma, kuri leidžia tiksliau diagnozuoti tam tikras epilepsijos formas ir parinkti tinkamiausią gydymą, bet ir jau beveik 10 metų atliekamas epilepsija sergančių ligonių ilgalaikis videostebėjimas su elektroencefalografija dienos ir nakties miego valandomis. „Jei epilepsija sergantiems vaikams nepadeda medikamentinis gydymas, pasitelkiami ligoninės neurochirurgai“, – priduria pašnekovė.

Kita sunki liga –cerebrinis paralyžius. Tai lėtinis polietiologinis neurologinis neprogresuojantis sutrikimas, atsiradęs dėl ankstyvo galvos smegenų pažeidimo. „Šiuo metu cerebriniam paralyžiui diagnozuoti taikomas modernus galvos magnetinio branduolių rezonanso tyrimas, o gydymui sėkmingai taikomos botulino toksino injekcijos į pažeistus raumenis. Kad procedūra būtų itin tiksli ir efektyvi, ji atliekama panaudojant ultragarso aparatą. Taip pat atliekamos šiuolaikiškos ortopedinės operacijos bei daugkartinė reabilitacija, kurios pagerina šių ligonių būklę“, – pasakoja dr. R.Praninskienė.

Laiko rykštė

„Mūsų amžiaus rykštė – informacinių technologijų įtaka vaikų miego ir būdravimo ritmui, keičianti vaikų miego įpročius. Šiandien jau turime pacientų, kuriems diagnozuojame miego ir būdravimo ritmo sutrikimus, darančius žalą jų psichologinei raidai“, – teigia dr. R.Praninskienė, kartu su kitų sričių specialistais tirianti šiuolaikinių informacinių technologijų įtaką vaikų sveikatai.

Anot jos, vaikų miegą tiriančioje Vaikų ligoninės laboratorijoje atliekant polisomnografijos tyrimus (polisomnografija – daugelio žmogaus gyvybinių funkcijų registravimas miego metu – red. past.) diagnozuojami ir gydomi ne tik dažniausiai pasitaikantys sutrikimai (nemiga, periodiniai galūnių judesiai, parasomnijos, somnambulizmas), bet ir reti miego sutrikimai, pavyzdžiui, narkolepsija – liga, pasižyminti staigiais mieguistumo priepuoliais ar nekontroliuojamu nevalingu užmigimu bet kuriomis aplinkybėmis.

Miego sutrikimo priežastys gali būti įvairios, todėl visame pasaulyje miego laboratorijose dirbantys įvairių sričių medikai nuolat tyrinėja su miegu susijusias problemas ir ieško naujų būdų padėti tokių sutrikimų varginamiems žmonėms. Vienas iš naujausių tyrimų, svarbus miego ir būdravimo sutrikimų diagnostikai, – aktigrafija*. Nuo 2017 m. jis atliekamas ir VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninėje.

Svarbiausia, pabrėžia dr. R.Praninskienė, yra tai, kad medicinos mokslo naujovės, įvairių specialybių gydytojų bendradarbiavimas ir galimybė daugeliui pacientų sudaryti individualias stebėsenos programas suteikia vis daugiau vilčių nervų ligomis sergantiems vaikams pasveikti.

Aktigrafija – tai tyrimas, kuris naudojamas, kai reikia įvertinti didelį mieguistumą dieną, nereguliarų miego ir būdravimo režimą. Kadangi būdraudamas žmogus paprastai daug juda, o miegodamas – mažai, aktigrafas – dažniausiai ant riešo nešiojamas prietaisėlis – fiksuoja rankos judesius. Beje, aktigrafo principu veikia ir aktyvumo apyrankės bei kitos išmaniesiems įrenginiams pritaikytos programėlės. Tačiau nors aktigrafija gali suteikti medikams papildomos naudingos informacijos, tai nėra alternatyva polisomnografijai.