Vyriausybė lengvu mostu 6 proc. padidino miško kirtimo normą, o privačioje namų valdoje be valdžios palaiminimo uždraudė genėti didesnius medžius. Dabar norint nupjauti nuosavame kieme augančios eglės ar liepos šaką reikės gauti savivaldybės valdininkų leidimą. Tad netrukus gali tekti padidinti gamtos sergėtojų ir nepaklusnių medžių genėtojų baudėjų būrius.

Peržengė ribas

Drausti ir bausti – toks dabartinės valdžios, jau pažėrusios nemažai visokių ribojimų, darbo principas vis labiau stebina sveikos nuovokos nepraradusius mūsų gyventojus. Šią vasarą Vyriausybės įvestą draudimą dėl medžių nuosavame kieme kirtimo ir genėjimo gyventojai vadina dar vienu žaliosios diktatūros vėzdu ir piktinasi, kad valdžia, braudamasi į žmonių namus ir kiemus, jau peržengė ribas.

Nuo šių metų liepos 1 d. net ir privačioje namų valdoje negalima genėti ar pašalinti medžių ir krūmų be savivaldybės išduotų leidimų. Gyventojai iš atokiausių kampelių turės važiuoti į savivaldos įstaigas atsiklausti, ar gali nupjauti didesnio medžio šaką. Jeigu tai padarys be leidimo, gali sulaukti nemažų baudų, siekiančių iki kelių šimtų eurų. Aplinkos apsaugos pareigūnai baudas deda be skrupulų.

Pagal Vyriausybės patvirtintus naujus reikalavimus kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste augantys didesnio kaip 20 cm ir ne mieste augantys didesnio kaip 30 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys yra saugotini, tad juos genėti ar pašalinti reikalingas leidimas.

Leidimų kirsti ar genėti medžius nereikia prašyti, jeigu bus genimi arba nupjaunami invazinių rūšių medžiai bei krūmai, taip pat jei jie bus nudžiūvę, per stichines nelaimes, gaisrus ar avarijas išversti, nulaužti, apdegę, sužaloti žvėrių ar augantys tam tikrose zonose.

Bus papildomo darbo

Gyventojai jau apipylė savivaldybių darbuotojus priekaištais, o šie tik gūžčioja pečiais – tai Vyriausybės sprendimas, kurį privalu vykdyti. Biržų rajono savivaldybės administracijos Parovėjos seniūnijos seniūnė Gailutė Tamulėnienė naują medžių genėjimo tvarką be užuolankų pavadino absurdiška.

„Juk mūsų žmonės dar neprarado sveiko proto ir supranta, kad su tokiais draudimais jau perlenkta lazda, bet jų dar, matyt, bus ir daugiau. Kam galėjo toptelėti tokia mintis, kad, pavyzdžiui, langą daužančiai medžio šakai nupjauti reikia valdžios leidimo?

Juk medžių šakos genimos ne iš dyko buvimo. Dažnai tenka genėti dėl elektros linijų, žmonės gauna daug grasinančių laiškų iš elektros tinklų įmonės. Dabar turės prašyti daugybės leidimų, savivaldybių darbuotojai turės daugiau darbo“, – apie atsiradusias papildomas biurokratines kliūtis kalbėjo seniūnė.

Ji užsiminė, kad seniūnijoje dėl naujos tvarkos jau stoja darbai: „Kapinėse reikia tvarkyti medžius, bet leidimus išduodantis savivaldybės darbuotojas atostogauja, tad reikalai nejuda. Žmonės į tai nesigilina ir mano, kad mes vilkiname.“

Klounų valstybė

Telšių rajono savivaldybės Degaičių seniūnijos seniūnas Antanas Kontrimas šmaikštavo, kad neretas įstatymų kūrėjas nekelia pasitikėjimo, tad nėra ko tikėtis, kad teisės aktai atitiktų protingumo kriterijus.

Antanas Kontrimas

„Jau tampame klounų valstybe, kai imame reglamentuoti, kaip turime genėti medžius, maitintis ir kt. Normaliems žmonėms sunku suvokti, kaip dabar sveikatos apsaugos ministras sureguliavo vaikų maitinimą. Juk su savo vaikais atliekame eksperimentą, kuris gali turėti labai neigiamų padarinių“, – įkyriu valdžios kišimusi į žmonių gyvenimą stebėjosi seniūnas.

Kalbėdamas apie naujas medžių šalinimo ir genėjimo taisykles jis vylėsi, kad aplinkos apsaugos sergėtojai nelakstys po kiekvieną kiemą ir netikrins, kas nupjovė medžio šaką. „Nemanau, kad aplinkosaugininkai bus jau tiek „nupušę“, kad dėl nugenėtų šakelių skirtų baudas žmonėms“, – į aplinkos apsaugos pareigūnų sveiką protą apeliavo A.Kontrimas.

Gali padaugėti skundų

Kalbinti seniūnai svarstė, kad dėl naujų medžių kirtimo ir priežiūros taisyklių savivaldybėse ir seniūnijose gali padaugėti skundų. Tokia tvarka gali paskatinti nesugyvenančius kaimynus skųsti vienas kitą dėl kiekvieno sode nupjauto šapo. Darbo turės ir „žalieji“ fanatikai.

Degaičių seniūno manymu, drausminti reikia tuos žmones, kurie tyčiojasi iš medžių, pavyzdžiui, nupjauna liepų viršūnes. Bet tokių, anot jo, nėra daug. „Jeigu koks nors kvailys iš medžio padarė stulpą, tai nereiškia, kad visiems kitiems dėl to jau reikia grasinti. Manau, kad daugumai mūsų gyventojų sveiko proto dar netrūksta. Be to, joks įstatymas neuždraus kirsti ar nugenėti medį, kuris kelia pavojų žmonėms ar jų turtui. Štai šiandien nupjovėme ąžuolą, kuris kėlė pavojų“, – sakė A.Kontrimas.

Liejasi priekaištai

Savivaldybių atstovai neabejoja, kad jiems padaugės darbo ir, žinoma, gyventojų priekaištų. Plungės rajono savivaldybės administracijos ekologė Edita Lydienė sakė, kad jau dabar liejasi gyventojų pasipiktinimai, jog net savo namų valdose jie negali būti šeimininkais.

Savivaldybė prognozuoja, kad sugriežtinus saugotinų želdinių reglamentavimą, prašymų skaičius šalinti ir genėti saugotinais pripažintus medžius išaugs ne mažiau kaip 3 kartus. „Jau dabar rajono Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos darbas suintensyvėjo. Pastarajame komisijos posėdyje iš devynių prašymų šeši buvo dėl medžių, augančių namų valdose. Iki tol namų valdose medžiams kirsti leidimų nereikėjo“, – aiškino E.Lydienė ir pridūrė, kad prašymų padaugėjo ir dėl rajone šią vasarą du kartus praūžusio škvalo padarinių.

Ji pabrėžė, kad nauja tvarka turi ir sveikintinų dalykų. Dabar pakrančių apsaugos juostose medžiai saugomi nuo 12 cm, 20 cm, 30 cm skersmens (priklausomai nuo rūšies), o buvo nuo 8 cm, 16 cm; miestų, miestelių bendrojo naudojimo teritorijose saugomi nuo 12 cm, o buvo nuo 0 cm; valstybinės reikšmės kelių kelio juostoje saugotini nuo 30 cm skersmens, o buvo nesaugotini.

Draudimų spąstai

Anot Panevėžio rajono savivaldybės administracijos ekologės Sigitos Biveinienės, medžių šalinimo ir genėjimo privačiose valdose sugriežtinimo reikėjo, ir Vyriausybė tokį nutarimą priėmė ne iš gero gyvenimo.

„Kai gyvenamosios paskirties sklypuose nereikėjo jokio leidimo, galbūt įpratome „šienauti“ viską, kas papuola. Vyriausybė susirūpino saugoti tai, ką dar turime augesnio. Tad dabar pagal įstatymo raidę reikia leidimo ir saugotino augesnio medžio šakai nupjauti. Tikrai nesiūlyčiau sąmoningai ignoruoti naują teisės aktą, nes bus brangios malkos. Aplinkos apsaugos pareigūnai skaičiuoja žalą gamtai ir tai daro be skrupulų“, – perspėjo ji, bet akcentavo, kad reikia atsižvelgti ir į protingumo kriterijus.

S.Biveinienė vylėsi, kad nauja medžių šalinimo ir genėjimo tvarka pristabdys tuos gyventojus, kurie skuba į rankas imti kirvį ar pjūklą. Pasak ekologės, lietuviai mėgsta „pagražinti“ liepas – nupjauti šiems augalotiems medžiams viršūnes. „Kai pamatai kapinėse ar kitur liepas su nupjautomis viršūnėmis, rankos nusvyra. Kad nebūtų tokių problemų, medžius, kaip ir vaikus, reikia ugdyti nuo pat pirmųjų metų“, – patarė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovė.

Ekologė stebėjosi, kad viena dažniausių priežasčių medžiui nupjauti – lapai, kuriuos reikia sugrėbti rudenį. Iš tikrųjų rudenį nemažai gyventojų, ypač senyvo amžiaus, skundžiasi, kad neturi kur dėti lapų. Raginimai juos vežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles problemos neišsprendžia. O už nesugrėbtus lapus kai kurios savivaldybės yra grasinusios net baudomis. Tad nėra ko stebėtis, jog gyventojai prašo pašalinti medį, kad nepakliūtų į draudimų spąstus.

Yra svarbesnių problemų

Juozas Ravinis, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas

Dar neįsigilinau į naujus medžių genėjimo ir kirtimo reikalavimus, bet jeigu dabar reikės leidimo šakai nupjauti, tai, aišku, bus perteklinis reikalavimas. Juk neretai šakas genėti reikia dėl elektros linijų. Negi kiekvienu atveju kiekvienai šakai nupjauti reikės leidimo?

Iki šiol sodininkai dėl medžių kirtimo, kurie kelia pavojų, tardavosi su seniūnijomis. Manau, kad dauguma žmonių protingai elgiasi su pasodintais medžiais ir be reikalo jų nekerta, negeni. Abejoju, ar aplinkosaugininkai turės laiko važinėti po kiemus ir tikrinti, ar kas nenupjovė kokios nors šakos.

Gal iš neturėjimo ką veikti atsiranda tokie teisės aktai? Negi neturime daug svarbesnių reikalų, jeigu jau kuriame medžių šakų pjovimo taisykles? Turime pakankamai problemų,

su kuriomis nesusitvarkome, pavyzdžiui, šiukšlių surinkimo, miško kirtimo. Sodininkai kenčia dėl nuotekų tinklo ir kitos infrastruktūros stokos. Sodai nepriskirti prie gyvenviečių, kuriose pagal ES reikalavimus turi būti nutiesti kanalizacijos tinklai, todėl jie liko be nuotekų, nors juose gyvena daug žmonių.